Kauno valdžia nusprendė nebesibylinėti teismuose su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir atsiėmė skundą dėl esą neteisingai skirstomų pinigų gatvių ir kelių priežiūrai. Savivaldybė ketina visus reikalus spręsti derybomis, o ne teismuose.

Teismuose laiko negaiš

"Vasarą Teisės skyriaus merginos turėtų gulėti pliaže, o ne po teismus vaikščioti", – nusijuokė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, paklaustas apie sprendimą atsiimti dar 2013-aisiais teismui paduotą savivaldybės skundą.

Tuometė miesto valdžia buvo nusprendusi per teismus įrodinėti, esą Lietuvos automobilių kelių direkcija ir pati Susisiekimo ministerija neteisingai paskirsto lėšas šalies savivaldybių kelių ir gatvių priežiūrai.

Kad savivaldybė nebesiaiškins santykių su Lietuvos automobilių kelių direkcija teismuose, patvirtino ir savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė. "Kelių direkcija lėšas savivaldybėms skirstė pagal teisės aktais patvirtintas formules, tačiau Kauno savivaldybė siekė inicijuoti Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir norėjo įrodyti, kad tos formulės bei skiriamų lėšų proporcijos turi būti kitokios", – paaiškino Teisės skyriaus vedėja.

J.Baltaduonytės duomenimis, bene daugiausia bylų savivaldybei iškelta 2012 m. ir 2013 m., kai draudimo bendrovės pradėjo kreiptis į teismus dėl duobėtose Kauno gatvėse apgadintų automobilių. Netrukus savivaldybė ir surašė skundus teismams, siekdama įrodyti, kad Kaunas gauna per mažai lėšų iš valstybės kišenės gatvėms tvarkyti ir naujam Panemunės tiltui statyti.

"Savivaldybė tikrai neturi gaišti laiko teismuose. Bylinėjimųsi turi būti kuo mažiau", – įsitikinęs V.Matijošaitis.

Merui pritarė ir miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis. "Tie skundai teismas buvo tam tikra laikysena norint įtikti tam tikriems rinkėjams. Tai tebuvo skambūs pareiškimai, bet jokios realios naudos miestas nesulaukė. Reikia ne bylinėtis ar tuščiai kalbėti, o argumentuotai diskutuoti", – teigė jis.

Apsunkintų derybas

Paaiškėjo, kad dar vieną savivaldybės skundą teismui atsiėmė vicemeras Vasilijus Popovas dar praėjusios kadencijos pabaigoje, kai vieną dieną laikinai ėjo mero pareigas. Tais pačiais 2013 m. savivaldybė kreipėsi į teismą dėl to, kad Susisiekimo ministerija neskyrė lėšų naujam Panemunės tiltui statyti.

"Manau, kad skundą atsiėmiau pačiu laiku, nors nurodymai ir buvo kitokie", – neslėpė tuomet nemalonę užsitraukęs vicemeras V.Popovas.

"Ir gerai padarė, kad atsiėmė. Tiltas pradėtas statyti nenumačius tam pinigų. Kaip man ir administracijos direktoriui dabar važiuoti pas susisiekimo ministrą ir derėtis dėl pinigų, jeigu savivaldybė bylinėtųsi su ministerija teisme? Statytume miestą į juokingą situaciją, o pinigų iš kažkur reikia gauti", – pastebėjo V.Matijošaitis.

Jis neslepė apmaudo, kad praėjusios kadencijos miesto vadovų sprendimai imtis darbų nepagalvojus apie finansavimą, dabar tampa rimta problema. V.Matijošaičio teigimu, 15,5 mln. eurų šiemet trūksta Panemunės tilto statybai. Dar apie 1,5 mln. eurų reikės Tilto g. ir Panemunės tilto prietilčiams sutvarkyti.

"Visada gynėme Kauno interesus visomis įmanomomis priemonėmis – įrodinėjome, kad Panemunės tiltas yra gyvybiškai svarbus, nors kai kas jį vadino tiltu į sodus. Turėjome stuburą ir siekėme, kad Konstitucinis Teismas pasisakytų apie lėšų kelių priežiūrai paskirstymo proporcijas savivaldybėms. Vilnius tą patį darė dėl gyventojų pajamų mokesčio ir ėjo iki galo", – palygino buvęs Kauno meras A.Kupčinskas. Jis įsitikinęs, kad tokia Kauno savivaldybės pozicija padėjo gauti daugiau pinigų Panemunės tiltui. "Tai išėjo į naudą miestui, o kritikuoti gali tik nesuprantantys", – pareiškė A.Kupčinskas.

Rezultatų nemato

"Manau, kad visus klausimus galima spręsti derybomis, o ne vaikštant į teismus. Į teismus dėl pinigų Panemunės tiltui ir dėl lėšų gatvėms prižiūrėti savivaldybė kreipėsi 2013 m. Matome, kad tie skundai norimo rezultato tikrai nedavė. Kam gaišti laiką? Aš nesu Kristijonas Donelaitis, kuris dėl žemės bylinėjosi iki mirties", – ironiškai palygino Kauno meras V.Matijošaitis.

Pasak jo, sunkiai tikėtina, kad teismuose Kaunui pavyktų pelnyti Susisiekimo ministerijos ar jai pavaldžios Kelių direkcijos palankumą ir didesnį finansavimą.

"Šiuo metu nuolat palaikome ryšius su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi, viceministru Algiu Žvaliausku. Matome prošvaisčių ir planuojame kitąmet jiems padedant sutvarkyti Ateities pl. sankryžas", – apie planus užsiminė V.Matijošaitis. Jis pridūrė, kad savivaldybė intensyviai bendrauja ir su "Lietuvos geležinkeliais".

V.Matijošaitis priminė ir dar vieną išties kuriozišką situaciją, kuri dabar jau tapo istorija – savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga "S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas" ne vienus metus bylinėjosi su savo steigėja – savivaldybe.

Pavasarį prie miesto vairo stojusi naujoji valdžia nusprendė ne tik užbaigti gėdingą santykių aiškinimąsi tarp steigėjo ir įstaigos, bet ir atleisti S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorių Eugenijų Raubicką, kuris ėmėsi iniciatyvos minti teismų slenksčius.

"E.Riaubicko bandymą bylinėtis su savivaldybe sveiku protu sunku paaiškinti. Mūsų frakcija dar praėjusią kadenciją ne kartą kėlė klausimą dėl šio vadovo. Nežinau, kodėl A.Kupčinskas tai toleravo, galbūt tėvo įtaka darė savo", – svarstė R.Mikaitis.

Tuščios politinės ambicijos?

"Praėjusios kadencijos valdžios noras rodyti kažkokias ambicijas, o ne tartis ir derėtis pavasarį atsispindėjo ir rinkimų šūkiuose. Juk buvo skelbiama: "Priversime Vyriausybę gerbti Kauną!" Kokia gali būti pagarba per prievartą?" – stebėjosi vicemeras Povilas Mačiulis.

"Nemanau, kad Vyriausybė ir jos vadovas Algirdas Butkevičius vengia bendrauti su miestų ir rajonų savivaldybėmis. Pažiūrėkite, kiek projektų įgyvendinama, pavyzdžiui, Palangoje, nors ten meras – konservatorius", – palygino V.Matijošaitis.

Vicemeras P.Mačiulis įsitikinęs, kad būtent politinės ambicijos numarino Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių bendradarbiavimą. Jis pasidžiaugė, kad bent čia apsieita be teismų. "Dabar reguliariai rengiame susitikimus su rajono vadovais ir iš naujo mezgame ryšius visose srityse", – pridūrė P.Mačiulis.