Vaiduokliu praminto viešbučio "Britanika" savininkams teismuose nepavyko įrodyti, kad jie tinkamai prižiūrimi ir naudoja iš valstybės nuomojamą žemės sklypą Kęstučio g. Miesto valdžia viliasi, kad toks precedentas pagaliau išjudins Kauną darkančių statinių savininkus.
Mokesčio atsikratyti nepavyko
Bendrovės "Britanika" nuomojamą žemės sklypą savivaldybė buvo įtraukusi į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų nuomojamų (naudojamų) valstybinės žemės sklypų sąrašą. Tokiems objektams nuo 2012-ųjų savivaldybė nustatė maksimalų 4 proc. žemės nuomos mokesčių tarifą.
Vaiduokliu virtusio viešbučio savininkai teismuose bandė atsikratyti gerokai išaugusio mokesčio ir norėjo įrodyti, kad pastatą ir sklypą prižiūri tinkamai, tačiau teismai tuo nepatikėjo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spalio pabaigoje atmetė verslininkų apeliacinį skundą ir dar kartą patvirtino, kad statiniai yra nebaigti statyti, tušti, neprižiūrimi ir netvarkomi. Dėl šių priežasčių šis sklypas pagrįstai pripažintas nenaudojama žeme, tad vaiduoklių savininkams nepatinkantis juodasis sąrašas koreguojamas nebus.
Tikisi vaiduoklių atgimimo
"Verslininkai nesitikėjo, kad savivaldybė nustatys maksimalius mokesčius apleistiems objektams. Greičiausiai netgi tikėjosi, kad teismuose pasibylinėję jie laimės prieš savivaldybę, tačiau šį kartą teismai savivaldybės pozicijas tik sustiprino", – džiaugėsi savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.
Anot jo, apleistų statinių savininkai savivaldybei jau yra skolingi dešimtimis tūkstančių litų. Už 2011-uosius "Britanikos" savininkai turėjo sumokėti kiek daugiau nei 13 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio. Nuo 2012 m., taikant 4 proc. tarifą, mokestis pakilo iki beveik 75 tūkst. litų.
Karaliaus Mindaugo pr. miestiečių ir svečių akis badančio apleisto viešbučio "Respublika" savininkai dėl šio mokesčio taip pat bylinėjasi teismuose. Pasak D.Ratkelio, pirmosios instancijos teismas ir šioje byloje palaiko savivaldybės poziciją.
"Verslininkai stebi teisminę praktiką. Visiems mokesčiams skaičiuojami delspinigiai, yra bylinėjimosi išlaidos. Tikimės, kad apleistų pastatų savininkai į tai atsižvelgs ir savo nekilnojamąjį turtą pradės tvarkyti arba netvarkomus ir nuostolingus pastatus parduos", – optimistiškai nusiteikęs administracijos direktorius.
Niekas neskuba pirkti
Savivaldybei pačiai ne kartą teko atlaikyti kritikos strėles dėl jai priklausančių apleistų statinių. D.Ratkelis tikina, kad dauguma savivaldybei arba valstybės Turto fondui priklausančių tokių statinių yra įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, tačiau niekas neskuba jų įsigyti.
Pilietines akcijas – pastatų vaiduoklių medžioklę – Kaune jau ne kartą skelbė aktyvūs visuomenininkai, architektai, žinomi kauniečiai. Miestiečiai buvo raginami fotografuoti apleistus ir pavojų keliančius statinius, o informacija buvo perduota savivaldybei.
"Faktas tas, kad mieste nė vienu vaiduokliu nesumažėjo ir nė vienas daugiau mokesčių mokėti nepradėjo. Savivaldybė tiesiog gražiai nuo to nusimuilino", – įsitikinęs vienas iš pilietinių akcijų iniciatorių Kauno miesto tarybos narys Povilas Mačiulis.
D.Ratkelis atkerta, kad visi tokie statiniai yra apmokestinti, o jų savininkai nuolat kreipiasi prašydami mokesčius naikinti. "Niekas gera valia to nedaro. Dabar akivaizdu, kad ir teismas vaiduoklių savininkų nepalaiko", – pastebėjo administracijos vadovas.
Naujausi komentarai