Ištino kitą rytą

"Vaikų žaidimų kambarių veikla nėra niekaip reglamentuojama, jokia institucija jų nekontroliuoja, todėl tuo užsiimantys žmonės nejaučia jokios atsakomybės, jeigu kas nors nutinka", – įsitikinęs kaunietis Rimvydas (tikrasis jo vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Jo dukrai apsilankymas žaidimų kambaryje "Basa blusa" baigėsi rimtais nemalonumais. Draugės gimtadienį šventusiai septynmetei nusileidus nuo čiuožyklos, lūžo trys pėdos kaulai, tad mergaitės laukė ilgas gydymas ir reabilitacija.

Tėtis Rimvydas pasakojo, kad sausio 13-osios vakare atvežę dukrelę į žaidimų kambarį Jonavos gatvėje "Basa blusa" švęsti draugės gimtadienio, abu su žmona dar pasmalsavo, kaip ten viskas įrengta, kiek kainuoja vaiko gimtadienis, nes ir jų mergaitė po poros savaičių ruošėsi švęsti savo gimimo dieną. Palikę dukrą švęsti ir pramogauti su draugais bei sukaktuvininkės tėvais, kauniečiai tik sugrįžę jos pasiimti sužinojo, kad nusileidimas nuo čiuožyklos jų mergaitei buvo nesėkmingas.

"Iš pradžių net nemanėme, kad čia kas nors rimto – dukra skundėsi, kad skauda koją. Manėme, gal pasitempė, gal nikstelėjo. Žaidimų kambaryje buvę tėveliai mums pasakojo, kad nusileidusi nuo maždaug 3 m stačios čiuožyklos mergaitė ėmė skųstis skausmais. Kitą rytą pamatėme, kad dukros koja ištinusi, mergaitė verkia, kad negali atsistoti. Supratome, kad be gydytojų neapsieisime", – pasakojo tėtis. Anot jo, medikų išvados nepradžiugino – mergaitei buvo lūžę trys pėdos kaulai.

"Tikriausiai nereikia aiškinti, kaip su kojos įtvaru jaučiasi pirmokė, kuri negali judėti taip, kaip įpratusi, ir kaip visi jos bendraamžiai. Ji negalėjo eiti į mokyklą, negalėjo lankyti pamokų muzikos mokykloje, turėjo nutraukti plaukimo treniruotes baseine, kur taip sunkiai buvome gavę vietą. Ir savo gimtadienio dukra nebegalėjo švęsti taip, kaip planavo, nes su kojos įtvaru praleido šešias savaites", – apgailestavo Rimvydas.

Taisyklių nematė

Įsibėgėjus gydymui, tėtis paskambino į vaikų žaidimų kambarį "Basa blusa" pasikalbėti apie tai, kuo baigėsi pramogos jų dukrai. Anot Rimvydo, įstaigos vadovas Vidmantas Balaišis į kalbas nesileido. "Jis sakė, kad mūsų dukra kojos kaulus tikriausiai susilaužė kur nors kitur, o ne žaidimų kambaryje. Mums buvo paaiškinta, kad už vaiko saugumą, kol jis pramogauja žaidimų kambaryje, yra atsakingi vaiko tėvai", – stebėjosi susižalojusios mergaitės tėtis.

Jis tikino, kad atvedęs dukrą į žaidimų kambarį "Basa blusa" jokių taisyklių nematė. "Gal jos kur nors ir kabo ant sienos, bet niekas mūsų su jomis nesupažindino, ant jokių taisyklių mes nepasirašėme. Gimtadienį organizavę tėvai tikino, kad ir jie nepasirašė, jog susipažino su šioje vietoje galiojančiomis taisyklėmis. Pinigus iš jų paėmė, bet nei čekio neišdavė, nei kokias nors taisykles jie matė. Kaip gali būti, kad šeimininkai ima pinigus, daro verslą, bet už nieką nėra atsakingi?" – stebėjosi Rimvydas.

Pasikonsultavę su teisininkais, tėvai raštu surašė pretenziją pramogas vaikams siūlančiai bendrovei "Basa blusa". "Mes manome, kad vaikų žaidimų kambarys yra didesnės rizikos zona, ir ne vien tėvai turi būti atsakingi už čia laiką leidžiančių vaikų saugumą. Spėjame, kad dukros traumos priežastimi galėjo tapti galbūt per kietas pagrindas čiuožyklos apačioje, o nusileidimas į negilų kamuoliukų baseiną didesnės rizikos nepašalina", – svarstė Rimvydas.

Atsakingi tik tėvai

Tėvai netrukus gavo žaidimų kambario "Basa blusa" vadovo V.Balaišio pasirašytą atsakymą į pretenziją. Rašte pabrėžiama, kad į bendrovės direktorių tėvai telefonu kreipėsi tik praėjus beveik mėnesiui po įvykio, o nurodytu metu, sausio 13 d., vykusio renginio metu esą jokių nelaimingų atsitikimų neužfiksuota.

Atsakyme taip pat nurodyta, kad su pretenzija nebuvo pateikti mergaitės traumą įrodantys dokumentai, ir pasigesta paaiškinimo, kodėl tėvai kreipėsi tik po tam tikro laiko. Atsakyme į pretenziją laikomasi pozicijos, kad vaikų žaidimų kambarys nėra didelės rizikos vieta, o įrenginiai yra sertifikuoti ir tinkami eksploatuoti, be to, viskas daroma pagal taisykles.

"Už žaidimų aikštelėje pramogaujančius vaikus yra atsakingi ne UAB "Basa blusa" darbuotojai, o vaikus sukvietę ir vaikams leidžiantys žaisti asmenys, kurie prisiima visą su vaikų priežiūra susijusią riziką", – tvirtinama tėvams pateiktame rašte. Priminta, kad pagal žaidimų kambario taisykles atsitikus nelaimingam atsitikimui ar susižeidus būtina nedelsiant informuoti darbuotojus, kitaip aikštelė neprisiima jokios atsakomybės už tolesnius padalinius ir neatlygina jokios žalos.

"Atsižvelgiant į visas aukščiau išvardytas aplinkybes, darytina išvada, jog Jūsų 2016-03-07 pateikta Pretenzija Dėl žaidimų kambaryje "Basa blusa" mažametės patirto sveikatos sutrikdymo yra nepagrįsta", – konstatavo bendrovės "Basa blusa" direktorius.

Turi savo versiją

"Basa blusa" vadovas V.Balaišis neneigė gavęs tėvų pretenziją ir su advokatės pagalba surašęs atsakymą.

"Labai sunku pasakyti, kokia tai situacija. Aš pats tą dieną dirbau. Nei tą pačią dieną, nei kitą, nei vėliau į mus niekas nesikreipė. Pirmą kartą tėvai paskambino po mėnesio. Gana juokingai atrodė, kai po mėnesio skambino. Jeigu esi tėvas ar mama, tavo vaikui kažkas atsitinka, tai vėliausiai kitą dieną stovėtum prie durų. Dar po mėnesio jie surašė pretenziją. Mes turėjome kreiptis į savo advokatą, kad surašytų atsakymą. Toje pretenzijoje buvo surašyti nekonkretūs dalykai ir net įtartini dalykai. Jie nepristatė mums jokios pažymos nei iš ligoninės, nei iš mokyklos ar kitų institucijų", – dėstė V.Balaišis.

Pasak jo, advokatai išsiaiškino, kad esą pretenzijoje išdėstyti teisės aktai buvo neteisingai interpretuoti, nes jų žaidimų aikštelei pritaikytos vandens pramogų parkams galiojančios taisyklės ir nuostatos. Kadangi pretenzijoje tėvai reikalavo atlyginti neturtinę žalą, žaidimų kambario direktorius tai suprato tik kaip bandymą pasipinigauti. "Mūsų advokatai išaiškino, kad jie greičiausiai jau gavę iš draudimo pinigus ir paprasčiausiai nori dar", – pareiškė verslininkas.

Jis kelis kartus pakartojo abejojantis, kad mergaitė galėjo susižaloti būtent žaidimų kambaryje "Basa blusa". "Kad galėjo susilaužyti, aš nelabai tikiu. 80 gimtadienių yra per mėnesį. Kiekviename gimtadienyje būna apie penkiolika vaikų. Mes neturėjome nė vieno atvejo. Reikėtų aiškintis, ar tas vaikas neatėjo susižeidęs, ar išėjęs iš žaidimų kambario kur nors nukrito. Įrodyti kažkam kažką praktiškai neįmanoma. Jeigu taip ir nutiko, tai kiekvienam negerai, bet kuris tėvas tik po mėnesio kreiptųsi? Man ir visiems keistai atrodo", – aiškino V.Balaišis ir pridūrė, kad žaidimų kambario taisyklėse yra nurodyta, kaip kas turėtų elgtis tam tikru atveju.

"Taisyklės yra pakabintos matomoje vietoje. Tas žmogus, kuris organizuoja gimtadienį,  yra supažindinamas, yra žurnalas, kuriame pasirašoma", – tikino vadovas.

Pasiteiravus, ar šiuo atveju buvo vaiko gimtadienį rengusių tėvų parašai, V.Balaišis to patvirtinti negalėjo. "Mes tų įrašų nesaugome. Saugome įrašus dvi savaites, yra ir taisyklėse nurodyta. Popierių kalnas yra. Kadangi valstybė dar nenustatė žaidimų kambariams jokių taisyklių, jokių reglamentų, tai kiekvienas žaidimų kambarys turi savo vidaus taisykles, kuriomis šiuo atveju vadovautis ir reikia.

Paruošta higienos norma

Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius Gintautas Kligys neslepia, kad iki šiol niekas nereglamentavo ir nekontroliavo vaikų žaidimų kambarių ar aikštelių. "Vyravo visiška netvarka. Matydami, kad kyla daug nesusipratimų ir įvairių nelaimių, inicijavome higienos normos rengimą. Kai ši higienos norma įsigalios, vaikų žaidimų kambariams arba aikštelėms bus išduodami leidimai", – sakė G.Kligys. Pasak jo, kol kas dar neaišku, kaip reikės įvertinti tokiose erdvėse esančių įrenginių tinkamumą ir jų sertifikatų atitikimą higienos normai, nes šiuo metu nėra akredituotų laboratorijų, kurios nustatytų, kad įranga yra saugi.

"Dar nežinau, kuo mums reikės vadovautis. Jeigu įranga pirkta nauja, turėtų būti gamintojo sertifikatai pagal gamintojo parametrus. Tai gana sudėtinga", – tikino Kauno visuomenės sveikatos centro vadovas.

Jis įžvelgė ir dar vieną problemą. "Bėda ta, kad dažnai tėvai, kurių vaikai pramogavo tokiuose kambariuose, neturi paslaugos pirkimo kvitų, kurie įrodo, kad jie ten buvo. Tada žaidimų kambario vadovas gali sakyti, kad aš jus pirmą kartą matau. Didžiulė bėda, kad tokie verslininkai dažnai čekių neduoda, neturi kasos, pinigus ima į saują, ir tada įrodyti, kad tu ten buvai, tampa problema", – atvirai kalbėjo G.Kligys.

Visuomenės sveikatos centro vadovas įsitikinęs, kad žaidimų kambarių susikurtos taisyklės, pagal kurias tos įstaigos darbuotojai neatsako už nieką, o visa atsakomybė už vaikų saugumą tenka tėvams, yra ydingos. "Tai nenormalu", – sakė G.Kligys.

Rengiant naująją higienos normą, kurios privalės paisyti visi vaikų žaidimų kambariai ar žaidimų aikštelės, dalyvavusi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Inga Šinickienė patvirtino, kad tokia norma jau yra patvirtinta ir įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 d. "Bus reglamentuojamos vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Kiekvienas dalykas, kuris yra reglamentuotas ir apibrėžtas, įneša aiškumo. Tada bus aišku, kokių reikalavimų reikia laikytis, kokius reikalavimus turi atitikti įranga, dangos, kokie turi būti papildomi saugos reikalavimai, o lankytojams bus aiškiau, ar reikalavimų laikomasi. Tiriant skundus, pagal šią normą jau bus galima kontroliuoti", – paaiškino I.Šinickienė.

Žiniasklaidoje jau ne kartą buvo aprašyti atvejai, kai vaikai susižaloja ar patiria rimtų traumų vaikų pramogoms skirtose erdvėse. Kaip įprasta, tokiais atvejais verslininkai jaučiasi teisūs ir tikina, kad juridiškai jų kaltę įrodyti praktiškai neįmanoma, o pagal jų pačių sugalvotas taisykles žaidimų erdvėje paliktas vaikas yra tik tėvų, o ne pramogas teikiančios įstaigos darbuotojų problema.

Nesaugu ir kitur?

Pernai "Kauno diena" rašė, kad Muzikinio teatro sodelyje esančioje žaidimų aikštelėje mergaitė susilaužė ranką. Tada savivaldybės specialistai tvirtino nesulaukiantys skundų dėl incidentų vaikų žaidimų aikštelėse ar daugiabučių namų kiemuose, kai susižaloja ant nesaugių įrenginių žaidžiantys vaikai.

Kas atsakingas už žaidimų aikštelių įrenginių saugumą ir techninę būklę, išsiaiškinti nepavyko. Savivaldybės duomenimis, miesto parkuose ir viešosiose erdvėse žaidimų aikštelės buvo įrengtos seniūnijų, vietos bendruomenių tarybų rūpesčiu ir lėšomis ir nėra aišku, kas jomis privalo rūpintis.

Aišku viena – tėvai neturėtų leisti vaikams be priežiūros žaisti tokiose aikštelėse. Ne kartą rašyta ir apie tai, kad aikštelės įrengtos be tinkamos dangos, o palijus vaikai murdosi balose ir purve.

Pirmosios šiuolaikiškos vaikų žaidimų aikštelės Kauno viešosiose erdvėse atsirado dar 2008-aisiais. Tuomet nuspręsta už 600 tūkst. litų (apie 174 tūkst. eurų) po vieną tokią aikštelę įrengti kiekvienoje seniūnijoje. Vėliau mažųjų kauniečių labiausiai pamėgtos vietos sulaukė ir papildomų laisvalaikio įrenginių.

Savivaldybė skelbė, kad 2014 m. už 66,6 tūkst. eurų atnaujintos 128 žaidimų aikštelės daugiabučių kiemuose. 2015 m. tam buvo skirta 25 tūkst eurų, ir sutvarkytos 62 vaikams skirtos laisvalaikio zonos. Pernai Santakos parke įrengta aikštelė ekstremalaus sporto mėgėjams.

Šiemet biudžete numatyta 70 tūkst. eurų esamoms vaikų žaidimų aikštelėms ir lauko treniruokliams, kurių Kaune yra apie 300, tvarkyti ir naujiems įrengti.

Nepajėgė suteikti pagalbos

Nuotykių parkuose teikiamas pramogas pamėgusi kauniečių šeima patyrė, kokia svarbi gali būti tokiuose parkuose dirbančių darbuotojų kvalifikacija ir fizinis pasirengimas.

"Trylikametis sūnus šventė gimtadienį viename iš nuotykių parkų. Labiausiai jam patiko leistis lynu virš vandens. Besileisdamas ketvirtą kartą, sūnus greičiausiai stipriau atsispyrė ir su didžiule jėga nuskriejo lynu, kuriam pasibaigus atsitrenkė į medį", – apie nemalonumą nuotykių parke pasakojo kaunietis Giedrius Prunskus.

Pasak jo, medžio, į kurį atsitrenkė pramogavęs vaikas, kamienas buvo apgaubtas paminkštinimu, tačiau berniukas nuo smūgio apsvaigo ir ėmė čiuožti lynu atgal, o galiausiai jo kojos paniro į vandenį.

"Už maždaug 100 m buvęs parko darbuotojas atskubėjo į pagalbą, bet jaunas, liesas vaikinas nepajėgė ištraukti tvirto sudėjimo paauglio. Kai pradėjome kalbėti, kad reikėtų iškviesti greitąją medicinos pagalbą, užuot pats tai padaręs, parko darbuotojas ėmė atkalbinėti, esą nieko tokio nenutiko. Akivaizdu, kad jis bijojo nesklandumų ir nenorėjo gadinti parko įvaizdžio, jeigu tai iškiltų viešumon", – apie darbuotojo reakciją į incidentą pasakojo G.Prunskus.

Anot vyro, sūnus nesijautė blogai, tad į medikus šeima profilaktiškai kreipėsi kitą dieną. "Laimė, viskas baigėsi gerai, tačiau buvo akivaizdu, kad parko darbuotojai nepasiruošę suteikti tinkamą pagalbą nutikus nelaimingiems atvejams", – pastebėjo G.Prunskus. Jis sakė su šeima šiame parke daugiau nesilankęs, nors tokias pramogas mėgsta ir daro tai kitose vietose. "Lankiausi Kosta Rikoje. Ten kiek sudėtingesnių kliūčių parke prie kiekvieno nusileidimo budi darbuotojas, turintis papildomą stabdymo sistemą, jeigu pats žmogus ką nors padarytų ne taip", – apie dėmesį pramogautojų saugumui pasakojo kaunietis.