Platesnis kelias leis važiuoti 90 km/val. greičiu

Susisiekimo ministerija ir savivalda neabejoja, kad iš pagrindų atnaujinta viena intensyviausių šalies arterijų ne tik pagerins sąlygas tūkstančiams vairuotojų ir Lietuvos įvaizdį tarptautinėje arenoje, bet ir paspartins naujų verslo įmonių žengimą į regioną. Kelyje vidutinis metinis paros eismo intensyvumas siekia apie 11,5 tūkst. automobilių per parą.

Kai sutartis įsigalios, kelio projekto rengiančioji įmonė įsipareigos per aštuonis mėnesius parengti kelio ruožo rekonstravimo priešprojektinių sprendinių projektą. Vėliau bus skelbiamas viešas paslaugų pirkimo konkursas kelio ruožo techniniam darbo projektui parengti.

Rekonstrukcijos darbai vyks intensyvaus eismo kelio Kaunas–Prienai ruože tarp Garliavos ir Prienų. Šis ruožas driekiasi nuo Garliavos per Išlaužą, Šaltupį ir Strielčius iki Prienų.

Bus rekonstruojamas kelio Kaunas–Prienai 19,5 km ruožas nuo 11,60 km esančios Garliavos skirtingų lygių sankryžos (susikirtimas su keliu A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai) iki 31,10 km esančios žiedinės sankryžos ties įvažiavimu į Prienus.

Atlikus rekonstrukciją, eismas šiame krašto kelyje bus saugesnis, o gera kelio dangos kokybė ir eismo saugos užtikrinimo sprendimai leis padidinti leistiną greitį visame ruože nuo 70 km/val. iki 90 km/val.

Šis projektas – vienas iš strateginių kelių infrastruktūros projektų, įrašytų Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane.

„Rekonstrukcijai ruošiamas kelias Kaunas–Prienai yra labai svarbus – juo kasdien važiuoja apie 11,5 tūkst. vairuotojų, didelė jų dalis – vilkikai. Esame suinteresuoti kuo greičiau pradėti rekonstrukcijos darbus šio kelio aktyviame ruože. Siekiame, kad eismas ne tik magistraliniais, bet ir krašto keliais būtų ne tik patogus, nes kelias bus platinamas, bet, svarbiausia, saugus. Kauną su Prienais jungiantis kelias yra svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygiu. Turime atviras sienas, gyventojai per Lenkiją keliauja gilyn į Europą ir lygina sąlygas, todėl arterija, vedanti antrojo pagal dydį Lietuvos miesto link, yra dar ir neatsiejama šalies įvaizdžio dalis“, – teigė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Mindaugas Tarnauskas

Svarbus visam Dzūkijos kraštui

Viceministro teigimu, rekonstrukcijos procesas vyksta sklandžiai ir tam įtakos turi atsakinga tarpinstitucinė kooperacija su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir savivalda.

„Paraleliai vyksta ir šiam ruožui rekonstruoti reikiamos privačios žemės išpirkimas. Nacionalinė žemės tarnyba jau pradėjo ir sėkmingai vykdo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, reikalingas kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo Kaunas–Prienai rekonstrukcijai. Projektas vykdomas Kauno rajono savivaldybės ir Prienų rajono savivaldybės teritorijose“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Saulius Mocevičius, atliekantis direktoriaus funkcijas.

Susisiekimo viceministro M. Tarnausko teigimu, Kauno bei Prienų rajonų savivaldybės, per kurių teritorijas driekiasi rekonstrukcijai ruošiamas kelias, yra itin suinteresuotos dėl šio proceso įgyvendinimo kokybiškai ir laiku. Tai lemia konkrečios priežastys, mat, pasak Prienų rajono savivaldybės mero Alvydo Vaicekausko, šis projektas – vienas opiausių ir ilgiausiai lauktų šiame regione.

„Dalis Prienų, Birštono gyventojų dirba Kaune, todėl kasdien važiuoja tuo keliu pirmyn ir atgal. Tai, kad tokia svarbi arterija, vienas intensyviausių šalies kelių bus geros kokybės ir, svarbiausia, saugus, nes šiuo metu tam tikri ruožai gana avaringi, stipriai pagerins žmonių gyvenimo kokybę. Tuo pačiu ir mes tapsime lengviau pasiekiami. Šis kelias yra svarbus ne tik Prienams ar Kaunui, bet ir keliems šimtams tūkstančių Dzūkijos krašto gyventojų“, – teigė A. Vaicekauskas.

Alvydas Vaicekauskas

Analogų neturinti pramonės šaka: kalba apie lietuviško marmuro kasimą

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas į artėjančios rekonstrukcijos procesus siūlo pažvelgti dar kompleksiškiau.

Geros kokybės, platesnis, saugesnis kelias neabejotinai turėtų įtakos spartesniam šios pramonės šakos atėjimui.

„Esame dėkingi Susisiekimo ministerijai ir Seimo nariams, kurie padėjo išjudinti šį projektą ir viliamės, kad jis bus naudingas visam regionui. Tai ir saugesnis susisiekimas, ir modernesnė infrastruktūra, o kartu ir postūmis plėtoti šiose vietovėse verslą. Pagirių kaime, greta kelio Kaunas-Prienai, yra rasta lietuviško marmuro, todėl yra galimybių į mūsų kraštą atvesti naują pramonės šaką Lietuvoje – kalnakasybą. Geros kokybės, platesnis, saugesnis kelias neabejotinai turėtų įtakos spartesniam šios pramonės šakos atėjimui. Žemės pirkimo procedūros mūsų savivaldybėje taip pat vyksta sklandžiai. Būtent todėl mes prašome pradėti rekonstrukciją nuo Kauno rajono ir judėti Prienų link. Be to, mums labai svarbi ir prie Garliavos esanti jungtis su magistraliniu keliu A5“, – pabrėžė V. Makūnas.

Valerijus Makūnas

Daugiau nei pusė sutarčių, vien Kauno rajone – 80 proc.

Būsimai kelio trasai reikiamus privačios žemės sklypus numatoma išpirkti per 18 mėnesių, t. y. iki 2023 m. vidurio. Rengėjas jau yra pateikęs virš 150 gyventojų pasirašytų sutarčių, t. y. daugiau nei pusę visų numatytų. Kauno rajonas pirmauja – jame jau pasirašyta daugiau kaip 80 proc. sutarčių. Visas sutartis Susisiekimo ministerija su Lietuvos automobilių kelių direkcija šiuo metu vertina, o iki spalio mėnesio pabaigos ir pasirašys.

„Galiu patikinti, kad procedūros vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis ir terminais. Iš viso visuomenės poreikiams planuojama paimti daugiau kaip 140 ha žemės Kauno ir Prienų rajono savivaldybių teritorijose. Apie 41 ha žemės bus paimta iš 284 privačių žemės sklypų, o kita kelio rekonstrukcijai reikalinga žemė bus paimta iš valstybinės žemės sklypų ir laisvos valstybinės žemės plotų“, – vardijo Nacionalinės žemės tarnybos laikinasis vadovas S. Mocevičius.

2023–2024 m. numatyta pabaigti visus naujojo kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo projektavimo darbus, o 2024 m. prasidėsiantys rangos darbai lygiagrečiai vyks dviem etapais – atkarpose Garliava–Išlaužas–Šaltupis (11,6–23 km) ir Šaltupis–Strielčiai–Prienai (23–31,1 km).

Bendra projekto vertė – 90 mln. eurų, numatytus darbus užbaigti ketinama ne vėliau kaip 2026 m.