Buvo šokiruoti

Pranešimas apie tai, kad NŽT neketina tęsti panaudos sutarties, pasiekė Jėzuitų gimnazijos administraciją. "Vieną dieną NŽT pareiškė, kad mes nieko neveikiame tame sklype, ir informavo, kad nutrauks panaudos sutartį. Mes buvome šokiruoti", – "Kauno dienai" sakė Jėzuitų gimnazijos direktorius Virgilijus Saulius.

Pasak V.Sauliaus, realybė visiškai kita – veikla vyksta, tik jos nematyti. Lietuvos jėzuitų provincijai priskirtame 24 a žemės sklype, esančiame Daugirdo gatvėje, planuojama statyti daugiafunkcį mokslo ir sporto centrą. Prieš keletą metų buvo sujungti du sklypai. Jėzuitų provincija pasirašė panaudos sutartį su NŽT.

Minimas sklypas nėra paprastas – jame užkonservuoti septyni rūsiai, įrengti dar XVI–XVII a. Direktorius aiškina, kad ne mažiau kaip treji metai vyksta projektavimo ir derinimo darbai. Suprantama, sklype jų realiai nematyti.

Juolab kad pagal viešbučio "Daugirdas" ir Jėzuitų provincijos susitarimą sklypas buvo naudojamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Ten slypi užpilti likę pamatai. Tai nereiškia, kad niekas nevyko. Rūsiai yra paveldo objektas, todėl gimnazija neketino nieko daryti paskubomis. Senuosius rūsius norima integruoti į naują pastatą, taip siekiant išsaugoti jų autentiškumą.

"Kol nesuderinti projektai, nėra visų reikiamų leidimų, nieko ir negali daryti. Kita vertus, taigi matyti, kad esame pastatus užkonservavę. Turi vos ne su kastuvu eiti, kasti ir įrodinėti, kad tikrai kažką darai, kai tikrai didelius dalykus darai ir investuoji didelius pinigus. Tarsi specialiai sukuriama įtampa ir turi gintis, ir raštus rašyti", – pasakojo direktorius.

Pasigedo žmogiškumo

Jėzuitų provincija parašė skundą į NŽT. Nuspręsta, kad žemės nuomos sutartis nebus nutraukiama. Tačiau ši žinia ramybės nesuteikė, tikrinimai ir toliau vyksta. Direktorius baiminasi, kad iš valstybės nuomojamas sklypas liko didesnės rizikos zonoje. "Nesuvokiame, ar čia kažkieno toks didelis interesas yra. Tokie NŽT veiksmai nei jai, nei miestui garbės nedaro", – įsitikinęs V.Saulius.

Jėzuitų gimnazijos direktorius akcentavo, esą jų projektas yra ir visuomenės interesas. Kitų vietų mokyklos plėtrai nėra, o daugiafunkcis mokslo ir sporto centras būtų naudingas ne tik Kaune populiariai gimnazijai, bet ir vietos bendruomenei.

"Po tokio NŽT veiksmo jautiesi labai nesaugiai. Keista, kad turi taip jaustis. Jei vogtum ar kažką blogo darytum, tai kas kita. Tokie raštai būna labai grėsmingi, mes buvome priversti samdyti teisininkus šiam susirašinėjimui", – pasakojo gimnazijos vadovas.

V.Saulius atkreipė dėmesį, kad nebuvo jokio žmogiško pokalbio. Nė nesistengta pasikviesti išsiaiškinti, kas čia ką planuoja. "Prieš gaunant tokį raštą norėtųsi susitikti. Juk gali paklausti, paaiškinti, kad va turite, kodėl nieko nedarote. Nieko tokio nebuvo. Iš karto nutraukiama sutartis", – nuostabos neslėpė V.Saulius.

Laisvai žemei – aukcionai

NŽT planai nepratęsti arba nutraukti sutartis gali kelti grėsmę Kauno plėtrai. "Jei Kaunas būtų šanchajai, na tai tiek to tų dangoraižių, tačiau Kaunui labai reikalingos investicijos. Valstybinės institucijos turi padėti, kad tai judėtų, o ne stabdyti. Investuotojai paskui turi gintis su teisininkais. Miestui tai nesuteikia jokios garbės", – NŽT žygius vertino Jėzuitų gimnazijos direktorius.

NŽT labai paprastai aiškina šį žygį per anksčiau pačios tarnybos pasirašytas sutartis. "Vyriausybės pavedimu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė atliko 2014–2015 m. vykdyto įsiterpusių žemės sklypų pardavimo ir nuomos bei kitos paskirties žemės sklypų nuomos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje dokumentacijos patikrinimą. Pagal darbo grupės surašytas išvadas NŽT Kauno miesto skyrius papildomai atliko žemės naudojimo kontrolę. Sklypuose, dėl kurių ketinama nutraukti nuomos sutartis, pastatai yra sunykę, sudegę ar kitaip fiziškai pažeisti, kai kuriuose išlikę tik pamatai. Remiantis įstatymais, žemės nuoma be aukciono galima tik naudojamiems statiniams", – dėstoma NŽT atsakyme "Kauno dienai".

Patikrinimo verdiktas konkretus: nustačius pažeidimus NŽT turi imtis veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti.

"Darbo grupė nustatė 20 atvejų Kauno miesto teritorijoje, kai priimant sprendimus buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai išnuomojant valstybinės žemės sklypus. Iš jų daliai žemės sklypų nustatyti tik procedūriniai pažeidimai, kitai daliai – visas žemės sklypas išnuomotas neteisėtai", – patikslino NŽT direktorius Danielius Kuprys.

Atsiras laisvos žemės?

Pamodeliuokime situaciją: verslininkas išsinuomojo valstybinę žemę 99 metams. Toje žemėje pasistatė pastatą, sutvarkė aplinką, išasfaltavo, gal net elektrą atsivedė iki pat to pastato iš valstybės išnuomotoje žemėje. Žodžiu, visiems buvo gerai: verslininkas daro verslą, moka mokesčius. Visiems aplinkiniams mieliau matyti sutvarkytą aplinką nei menkaverčiais krūmokšniais apaugusį šabakštyną.

Bet štai vieną dieną verslininkai gauna pranešimą, kad žemės nuomos sutarties su jais neplanuojama tęsti. Nugriauti pastatus? Persikelti į kitą vietą? Jei dar nepradėta statyba, į šiukšlių dėžę išmesti parengtus projektus, jei sklype tik šienaujama žolė?

"Jei NŽT nutrauks sutartis, tai tie verslininkai nemokės savivaldybei mokesčių, pastatų nebestatys, o vieta liks vėl dykra. Tie, kurie jau investavę, norės atsiimti pinigus ir kreipsis į teismą. Situacija labai dviprasmiška. Kitaip kaip ardomąja, kenkėjiška, sabotažine NŽT veiklos nepavadinsi", – keblią situaciją vertino Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Teigiama, kad tokie NŽT žingsniai kenkia miesto įvaizdžiui. Svetimomis rankomis griaunamas atsitiesiantis Kaunas. Žemės mokestis pildo miesto biudžetą.

"Esmė ta, kad tie visi dalykai yra po tokia neva taikia vėliava – esą savivaldybė galės organizuoti aukcionus, nes atsiras laisvos žemės", – savivaldybei siūloma raminamųjų piliule stebėjosi N.Valatkevičius. Galima tik įsivaizduoti kada bus skelbiami aukcionai, jei įsisuks teismai. Tokia situacija verda trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje.

Ieškoma išeities

Trijų NŽT patikrinimų sukrėstų miestų vadovai susitiko su tarnybos atstovais. NŽT pristatė audito išvadas. Susitikime dalyvavęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas neneigė – situacija lieka kebli.

"Įstatymiškai žiūrint pažeidimas lyg ir padarytas. Tačiau žemės sklypo priskyrimo aprašymas labai aptakus. Žemės sklypo dydis turi būti priskirtas toks, koks reikalingas pastatui eksploatuoti. Kaip įvertinti, koks iš tikrųjų reikalingas? Nėra aprašyta, kad atitinkamo dydžio pastatui reikia priskirti proporcingai atitinkamo dydžio žemės", – įstatymų spragas minėjo G.Petrauskas.

Pasak jo, NŽT turėtų inicijuoti įstatymo pataisas, kurios būtų labai naudingos ir ateityje nekiltų panašių nesusipratimų. G.Petrauskas neslėpė, kad logiškos problemos sprendimo kelio dar nėra, tačiau tikimasi, kad susitikimas nebuvo tuščias pasikalbėjimas. "Kitas žingsnis – sėsti prie vieno stalo su NŽT ir audituotu klientu ir galvoti, ką daryti toliau", – išeitį matė administracijos direktorius.

Poziciją švelnina ir NŽT. "Tais atvejais, kai patikrinimo metu buvo nustatyti tik procedūriniai pažeidimai, bendradarbiaujant su savivaldybių atstovais bus siekiama surasti geriausią būdą, kaip išspręsti susidariusią situaciją", – tikino NŽT vadovas D.Kuprys.

Bylinėtis nenori

Kauno administracijos direktorius mano, kad per du tris mėnesius situacija keisis, ir tikėtina, į gerąją miestui ir miesto verslininkams pusę. Nesiryžtama 20 į juodąjį sąrašą papuolusių sklypų naudotojų priskirti menkiems arba su įstatymu visiškai prasilenkusiems ir kitaip kaip gresiančio sutarties nutraukimo negalinčioms tikėtis bendrovėms.

"Žiūrėsime visus atvejus ir kur matysime bent menkiausią abejonę, kad valstybė nelaimės arba ta kova kainuos brangiau,  grįšime prie tų klausimų ir bandysime juos išspręsti taikiai. Bet jeigu žmogus kažkada negerais keliais gavo valstybinės žemės 2 ha ir toje dalyje nieko nėra pastatyta, o stovi skelbimas "Parduodu žemę", valstybė neturėtų užsimerkti. Juodą spalvą perdažyti baltai yra ganėtinai sunku. Čia jau tokie labai charakteringi atvejai", – Klaipėdoje užfiksuotą pavyzdį pateikė NŽT direktoriaus pavaduotojas Tomas Ladukas.

NŽT, kaip valstybės įstaiga, tvirtina, kad stengsis vadovautis sveika logika. "Visada siūlau žiūrėti į šiandien priimamus sprendimus, gal ne visada reikia grįžti į praeitį, tačiau ten, kur yra akivaizdus blogis, turėtų būti pasižiūrėta griežtai. Viena ranka duoti, o kita atimti ir paskui eiti į teismus bei teistis su verslu, iš kurio mes atlyginimus gauname, mano nuomone, nėra vienintelis ir teisingiausias kelias", – NŽT poziciją praplėtė T.Ladukas.

Graudūs kuriozai

Kaune kone prieš dešimt metų buvo linksniuojamas atvejis dėl sklypo Savanorių prospekte, už "Statoil" degalinės. Tame sklype buvo likusios pradėto ir nebaigto statyti pastato kolonos. Degalinės savininkai beveik dešimtmetį bylinėjosi dėl tų likučių. Galiausiai laimėjo.

Tačiau planai pasikeitė, nuspręsta ten nieko nestatyti, parduota bendrovei "Mikrovisatos valda", kuri planavo jau šį rudenį pradėti biurų komplekso statybos darbus Savanorių prospekte, už "Statoil" degalinės plytinčioje dykvietėje.

"Jeigu jie nusipirko pamatus, dėl kurių buvo teisiamasi dešimt metų, o žemės nuomos sutartis bus nepratęsta, tai net neabejoju, kad jie bylinėsis. Argi paliks žmogus savo įsigytą turtą – pamatus ir išeis, o savivaldybė skelbs aukcioną?" –  svarstė N.Valatkevičius.

Dar viena kuriozas – garažai Islandijos plente. Pasak N.Valatkevičiaus, NŽT užsimojo nutraukti arba nesudaryti sutarčių su garažų savininkais. Ar tai reiškia, kad savivaldybė ir dėl tos žemės galės skelbti aukcioną, o žemę įsigijusiajam leisti statyti namus ar kitus objektus ant garažų?

Ko tada verti įstatymai, civilinis kodeksas, kuris gina privačią nuosavybę? Neabejotina, kad tie garažai ir yra kieno nors privati nuosavybė. Teisėtai pastatyti, teisėtai skirti kadaise, gal dar sovietmečiu, sklypai, o dabar NŽT ims nutrauks žemės nuomos sutartis.

Dar vienas N.Valatkevičiaus minimas kuriozas – boilerinės daugiabučių kiemuose. Esą siūloma boilerinių pirkėjams sklypus formuoti kartu su daugiabučiais. Kyla klausimas, kas norės pirkti boilerinę ir eiti kryžiaus kelius, siekdami suformuoti sklypą su, pvz., 66 daugiabučio gyventojais? Išeis taip, kad boilerinių niekas nepirks – jos toliau gąsdins aplinkinius ir liks našta savivaldybei.