Kauno kino studija skaičiuoja paskutines dienas. Sprendimą likviduoti viešąją įstaigą antradienį vienbalsiai priėmė Kauno miesto taryba. Pasak vicemero Simono Kairio, Kauno miesto savivaldybė nėra Holivudas ir neturėtų užsiimti filmų kūrimu.

„Matyti, kad įstaiga yra pasimetusi savo veikloje. Buvo šeši darbuotojai, šiuo metu liko du. Tokia veikla, kokia yra dabar, mūsų tikrai netenkina. Kino studijoje tikrai prasmingą veiklą atliko Kauno filmų biuras. Ši veikla ir toliau bus tęsiama kino teatre „Romuva“. Šiai funkcijai tikrai nereikia atskiros įstaigos ar organizacijos“, – sakė S. Kairys.

Kauno kino studija buvo įkurta 2011 metais. Iš miesto biudžeto tais metais įstaigai buvo skirta 250 tūkst. litų (per 70 tūkst. eurų), 2012 metais – 159 tūkst. litų (46 tūkst. eurų), 2013 metais – 150 tūkst. litų (per 43 tūkst. eurų), o 2014 metais – 155 tūkst. litų (beveik 44 tūkst. eurų), skelbia Kauno miesto savivaldybė.

„Per visus šiuos metus kino studija sunaudojo beveik 1 milijoną litų kauniečių pinigų. Už juos prie mokyklų buvo galima įrengti penkias šiuolaikiškas ir apšviestas sporto aikšteles, – pastebėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. – Nepaisant iš miesto biudžeto skiriamo didelio finansavimo, kino studija dirbo nuostolingai. Tai buvo vieno buvusio vicemero užgaida, kurią buvęs meras toleravo taip bandydamas išsaugoti savo kėdę“

„Kai buvo kuriama Kauno kino studija, girdėjome daug skambių pareiškimų ir pažadų, kad ši įstaiga garsins Kauną, pritrauks lėšų iš Europos Sąjungos fondų ir kitų šaltinių“, – pasakojo S. Kairys.

Kauno kino studiją įkūrė trys dalininkai – tuometinio vicemero Stanislovo Buškevičiaus atstovaujama Kauno miesto savivaldybė, režisierius Vytautas Balsys ir verslininkas Edvinas Bindokas. Galutinis sprendimas dėl įstaigos likvidavimo bus priimtas visuotiniame Kauno kino studijos dalininkų susirinkime.

„Akivaizdu, kad kai kas maišo bulkučių kepimą su kultūra. S. Kairys ir V. Matijošaitis nežino, kuo duonos kepykla skiriasi nuo kino studijos. Apmaudu, kad naujoji Kauno dauguma savo darbą pradėjo nuo kultūros naikinimo. Lėkšta publika, neturinti idėjų ir besivadovaujanti bolševikiniais metodais – viską griauti", – apmaudą liejo S. Buškevičius.

Užsiminus, kad naujoji Kauno valdžia priekaištauja, jog nebuvo įgyvendinti pažadai pritraukti ES lėšų, garsinti Kauną, buvęs vicemeras tikino, kad tai elementarus melas.

„Ne kartą dalyvauta Rygoje vykusiose parodose, laimėti specialūs prizai. Taip buvo garsinama ne tik kino studija, bet ir Kaunas. Taip pat reikia nepamiršti, kad Latvijos garsiausi kūrėjai į partnerius pasikvietė būtent Kauno kino studiją. Dėl istorinio filmo kūrimo buvo pasirašyta sutartis, numatytos ir lėšos. Dabar nuskambėsime tarptautiniu mastu", – pyko S. Buškevičius.