Pirmadienį aplink Lapių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią Kauno rajone zujo paveldosaugininkai, inžinieriai ir žurnalistai. Juos sukvietė klebonas Robertas Gedvydas Skrinskas, baimindamasis, jog ši viena seniausių mūrinių bažnyčių Lietuvoje netrukus gali nuslysti nuo šlaito.

„Bažnyčia yra vertinga ir kultūrine, ir architektūrine prasme“, – apie valstybės saugomą objektą pasakojo Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausioji valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią iš trijų pusių supa status šlaitas. Jis sutvirtintas atramine siena ir kontraforsais. Būtent šie sutvirtinimai ir ėmė griūti. Nuogąstaujama, kad jų nebelikus ims irti šlaitai, o su gruntu žemyn nučiuoš ir bažnyčia.

Specialistų nuomone, tokia padėtis susidarė dėl nestabilaus grunto. Spėliota, kad gruntas žiemą peršąla, plečiasi ir taip drąsko atraminę sienelę bei pačią bažnyčią, kuri iki šių dienų išsilaikė gana neblogai.

Be to, šlaitus neigiamai veikia krūmų bei medžių, kurių ten gausu, šaknys. Gruntui stabilumo nesuteikia ir aplink tekantys šaltiniai, taip pat nuolatinė vibracija. Pro maldos namus eina kelias, kuriuo į Lapių sąvartyną nuolat važiuoja sunkiasvoriai automobiliai.

Suvaldyti situaciją bandyta dar prieš dešimtmetį, kai smuktelėjus vienam bažnyčios kampui, vienoje iš sienų atsivėrė kelių centimetrų plyšys. Tuomet toje vietoje prie pastato pamatų buvo suverstos dvi priekabos betono mišinio, poliais sutvirtinta žemė aplink visą bažnyčią, įrengtas drenažas. Šiems darbams išleista apie 400 tūkst. litų.

Anot A. Naugreckaitės, visų pirma reikia, jog ekspertai įvertintų susiklosčiusią situaciją. Galbūt prireiks ne tik geologinių, bet ir archeologinių tyrimų.

Manoma, jog net ir radus lėšų, maždaug 1620 m. statytos bažnyčios gelbėjimo darbai prasidės ne anksčiau nei kitais metais, nes būtina parengti projektą.

„Lėšos tokiems darbams skaičiuojamos milijonais“, – sakė paveldosaugininkė.