Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovai laišku kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, premjerą Andrių Kubilių bei sostinės merą Artūrą Zuoką, prašydami įvertinti radikalų eitynes.

Savo laiške Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris ir jo pavaduotojas Justinas Karosas, atkreipę dėmesį į komiteto priimtą pareiškimą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo paminėjimo kovo 11-ąją, prašo šalies ir miestų vadovų pareikšti oficialią poziciją dėl Kaune įvykusių ir Vilniuje numatomų eitynių.

Pareiškimą, kuriuo raginama kovo 11-ąją paminėti laikantis pagarbos vienas kitam, vienybės ir atvirumo dvasios, komiteto nariai priėmė po vasario 16 dieną surengtų eitynių Kaune, kurių metu, pasak pranešimo, „buvo skanduojami rasinę ir tautinę neapykantą kurstantys šūkiai ir naudota nacių okupacijos laikotarpį primenanti simbolika“.

Parlamentarai baiminasi, jog per kovo 11 dieną numatomas analogiškas eitynes Vilniuje taip pat tikėtinos panašios provokacijos.

Kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniuje planuojama surengti dvi eisenas. Vienas organizuoja Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lygių galimybių plėtros centras, kitas – Lietuvių tautinis centras ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga.

Kelerius pastaruosius metus kovo 11 dieną Vilniaus centre vyko eitynės, kurių priešakyje, skanduodami „Lietuva-lietuviams“, žygiavo skustagalviai.

Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius, nacių medžiotoju vadinamas Efraimas Zuroffas pasmerkė Vasario 16-ąją Kaune surengtas eitynes, kuriose kai kurie dalyviai ryšėjo baltus raiščius su panašiais į nacių simboliais.

E.Zuroffas pavadino renginį „gėdingu būdu“ minėti Valstybės atkūrimo dieną ir kritikavo Lietuvos vadovus bei čia reziduojančius užsienio valstybių ambasadorius, kad šie viešai nepasmerkė jo.

„Kurtinanti tyla iš Lietuvos lyderių pusės tik paskatins daugiau tokių eitynių ir mes numanome, kad kovo 11-ąją numatytos eitynės sostinėje Vilniuje bus gerokai didesnės“, – teigė E.Zuroffas.