Nemuno krantinės, kur net ir bjauriausiu oru rinkdavosi būriai žvejų, dabar apytuštės. „Menkai kimba“, – aiškino keli didžiausi žvejybos entuziastai.

Susirenka mažiau

Prie Nemuno vėsesnėmis balandžio dienomis renkasi daug mažiau žvejų nei įprastai. Vienas kitas antradienį stoviniavo prie Santakos parko, Marvelės krantinėje. Kiek daugiau žvejų buvo ties „Žalgirio“ arena, ten meškeres buvo įmerkę septyni vyrai. Vasarą ir rudenį jų čia susirenka kelios dešimtys.

„Kol naktimis atvėsta iki nulio, o dienomis temperatūra nepakyla iki 15 laipsnių, žuvys kimba prastai. Bet aš vis tiek ateinu, nes man tai – didelis malonumas“, – kalbėjo Antanas Miežinas, gyvenantis netoli Nemuno, prie Karmelitų bažnyčios.

Jo krepšyje jau spurdėjo keli ešeriai. Žvejys sako pavasarį Nemune pagaunantis kuojų, plakių, meknių. „Kai kurie sužvejoja ir karšių“, – teigė vyras.

Kitas žvejys tvirtino, kad jo draugas savaitgalį pagavo 5 kg svorio lydeką. „Ne, atgal į upę nepaleido. Kas jau čia tokį laimikį grąžins“, – nusijuokė žvejys, paklaustas, ar jo draugas žinojo apie draudimą gaudyti lydekas iki balandžio 20 d.

Mokesčio nebijo

Nuo balandžio beveik penkis kartus – iki 50 litų už metus – pabrango žvejybos leidimai. Daugelis prie Nemuno žvejojančių vyrų sakė, kad jiems daugiau kaip 62 metai arba jie turi neįgalumą. O tokiems žmonėms leidimų jau nereikia.

Prie Marvelės meškeriojęs Aivaras Aleknavičius sakė, kad jam teks naują žvejo bilietą pirkti birželį. „Niekur nesidėsi, reikės mokėti daugiau. Geriau nerizikuoti, o šio pomėgio atsisakyti negaliu. Gyvenu Aleksote ir labai dažnai ateinu čia pažvejoti“, – sakė jis.

Kauno žvejų draugijos valdybos pirmininkas Juozas Vytautas Ignatavičius girdėjo, kad nemažai prie vandens telkinių ir upių gyvenančių kauniečių žada didesnio mokesčio nemokėti. „Leidimų nepirks tie, kurie gaudė žuvis parduoti“, – sakė pirmininkas.

Vis dėlto J.V.Ignatavičius įsitikinęs, kad tokių žvejų, kurie rizikuos žvejoti nelegaliai dėl pabrangusio mokesčio, bus nedaug – apie 6 proc.

Už žvejybą be leidimo gresia bauda iki 200 litų ir kompensacija už padarytą žalą gamtai.

Draugija gausėja

Kauno žvejų draugijoje įsigiję leidimą žvejai gali meškerioti Nemune, Neryje, Nevėžyje, Lampėdžių karjere ir maždaug dešimtyje Kauno rajono tvenkinių. Norintiesiems pagaudyti žuvų Kauno mariose, reikia pirkti leidimą iš Aplinkos ministerijos. Jis galioja visuose valstybiniuose, neišnuomotuose žvejų draugijoms arba kitoms organizacijoms telkiniuose. Leidimai kainuoja 50 litų už metus, 20 litų už mėnesį arba 5 litus už dvi paras.

Lašišas, šlakius ir kitas limituojamas žuvis bus galima žvejoti sumokėjus tą patį, kaip ir iki šiol, mokestį – 10 litų už dieną, 30 litų už savaitę ar 50 litų už mėnesį. Vaikai iki 16 metų, senatvės pensininkai ir neįgalieji turės teisę nemokamai žvejoti ir limituotas žuvis, tačiau jiems gali būti nustatytos kitokios žvejybos sąlygos.

Leidimas žvejybai viename Kauno žvejų draugijos nuomojamame vandens telkinyje kainuoja 50 litų už metus, o už kiekvieną papildomą tvenkinį ar upę reikia primokėti po 15 litų. Draugijos nariams pakanka už metus sumokėti 50 litų. „Todėl pastaruoju metu pagausėjo norinčiųjų tapti mūsų nariais, bet mes laukiame aktyvių žmonių, o ne tik norinčiųjų gauti nuolaidas“, – kalbėjo J.V.Ignatavičius. Dabar Kauno žvejų draugijoje yra 4,2 tūkst. narių.

Naujoji tvarka – patogesnė

Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas mano, kad pabrangę leidimai nepagausins brakonierių.

„Kas antras žvejys ir anksčiau žvejojo nelegaliai. Mat įsigyti žvejo leidimus buvo gan sudėtinga: reikėjo vykti į regionų aplinkos apsaugos departamentus su apmokėtu banke kvitu, departamentai dirba tik darbo dienomis, tad ne visi galėjo ištrūkti iš savo darbų“, – kalbėjo V.Graičiūnas.

Dabar ministerija įdiegė aplinkos leidimų informacinę sistemą, per kurią leidimus galima užsisakyti ir apmokėti internetu arba SMS žinutėmis. Jie platinami ir per „Perlo“ terminalus. Ateityje žadama dalyti elektroninius žvejo bilietus, kuriuos papildyti bus galima paštuose ir įvairiuose kituose taškuose.