Poetei, vertėjai Aldonai Elenai Puišytei įteikta „Vieno lito“ premija. Tradicinė Kauno rašytojams skiriama premija jai atiteko už naujausią poezijos knygą „Begaliniam kely“.

Jau antri metai premiją sudaro nebe simbolinis vienas litas, o 1 tūkst. litų. „Anksčiau tai buvo visiškai simbolinis apdovanojimas, dabar simbolinis liko jo pavadinimas. Kai buvau išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus (LRS KS) pirmininku, viena mano programinių nuostatų buvo paversti šią premiją solidesne, kad ji savo materialine verte prilygtų Kauno meno kūrėjų asociacijos teikiamas premijas“, – pasakojo LRS KS pirmininkas poetas Viktoras Rudžianskas. – Nuo to laiko premija tapo galvos skausmu mums, jos teikėjams: nelengva šiais laikais rašytojams gauti 1 tūkst. litų. Lėšas premijai skiria ne savivaldybė – ieškome privačių rėmėjų.“

Vis dėlto Kauno menininkų namuose teikiant A.E.Puišytei apdovanojimą, jai buvo įteikta simbolinė suma. „Premijos pinigai laureatę pasieks elektroniniu būdu. Tačiau, kad niekas mūsų nepaduotų į teismą, tvirtindami, jog A.E.Puišytei mes nieko nedavėme, įteikiame jai vieną litą“, – kalbėjo V.Rudžianskas. „Labai džiaugiuosi šia premija ir širdingai dėkoju. Ji man labai svarbi. Juk tai – kolegų, Kauno rašytojų, skiriamas įvertinimas“, – atsiimdama apdovanojimą, dėkojo A.E.Puišytė.

Vakaro metu įteikta ir alternatyvi, šviesios atminties dailininko, fotomenininko Vytauto Tamoliūno įsteigta „Vieno euro“ premija. Ją garsus Kauno menininkas skirdavo jam patikusiems menininkams, kurių kūryba likdavo neįvertinta nei „Vieno lito“, nei kitomis premijomis. Premiją rašytojui Edmundui Janušaičiui už romaną „Žaliakalnio brukas“ įteikė poetai, V.Tamoliūno įgalioti tęsti jo iniciatyvą – Dovilė Zelčiūtė ir Vidmantas Kiaušas-Elmiškis.

Dar vieną alternatyvų apdovanojimą – Laimės akmens prizą – Kauno rašytojų vardu D.Zelčiūtė įteikė poetei Erikai Drungytei. „Tai yra pereinamas prizas. Jis skiriamas už didžią laimę sudaryti „Poezijos pavasario“ almanachą. Tikimės, kad kitais metais šį akmenį Erika užkabins ant kito kaklo“, – kabindama simbolinį akmenėlį E.Drungytei ant kaklo, ironiškai kalbėjo D.Zelčiūtė.