Nuo šiol vasarą šioje A1 kelio atkarpoje bus galima važiuoti 130 km/val. greičiau, žiemą – 110 km/val.

„Vykdant šį projektą, buvo įdiegta visa eilė saugos priemonių – atitvarai, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, kintamieji ženklai, nesaugiose vietose padidintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos“, – pranešime teigė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Jo teigimu, šios priemonės padės užtikrinti vairuotojų saugumą.

Automobilių kelių direkcijos vadovo teigimu, tai – vienas labiausiai apkrautų kelių Lietuvoje.

„Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. automobilių per parą ir tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų“, – sakė Remigijus Lipkevičius.

Vykdant projektą, ruože nuo Vilniaus iki Kauno pakeisti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tvoros nuo gyvūnų.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. automobilių per parą.

Taip pat rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengtos perėjos skirtingame lygyje su pėsčiųjų takais, apšvietimas.

Be to, kelyje įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurias sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.

Šios sistemos, kai keičiasi eismo sąlygos, padeda vairuotojams pasirinkti saugų greitį, numatyti galimus eismo trikdžius, kad būtų užtikrintas saugus susisiekimas.

Atlikti darbai kainavo 47,6 mln. eurų.

Nuo balandžio 1-osios bendras automagistralių ruožų, esančių keliuose A1, A1 ir A5, ilgis Lietuvoje sudarys daugiau nei 400 km.