Susigriebė anksčiau

Dėl karantino paskelbtos dviejų savaičių mokinių atostogos tapo geru laiku mokytojams pasirengti kitokiam mokymui koronaviruso akivaizdoje. Net neabejojama, kad pastarojo, nors ir įtempto laiko patirtis bus naudinga ir ateityje. Mokytojai įgus ir išdrąsės pamokas paįvairinti, skirti netradicinių namų darbų, nes pamoka-paskaita nusibodusios ir šios kartos mokiniams neįdomios.

Kauno jėzuitų gimnazija savo mokiniams davė vos kelių dienų atokvėpį ir jau nuo kovo 18 d. tęsią ugdymo procesą, tiesa, kitaip nei įprastai. "Mes nesame sala. Japonija nuo kovo 2 d. karantine ir jų mokyklos taip pat. Sakyčiau, kad čia tik pradžia. Laiku pagalvojome ir anksčiau spėjome pasirengti. Mokyklos tokiam mokymo ir mokymosi modeliui yra nepasirengusios. Ruoštis tokiam ugdymo procesui ėmėme trimis savaitėmis anksčiau. Kai Lietuvoje įvedė karantiną, mums liko tik baigti paskutinius pasirengimo nuotoliniam mokymo procesui etapus. Visas pasaulis į tai ėjo", – apie spartų persiorientavimą į ugdymo procesą nuotoliniu būdu pasakojo Kauno jėzuitų gimnazijos pavaduotojas ugdymui Virgilijus Saulius.

Pasak Jėzuitų gimnazijoje dirbančio V.Sauliaus, pagrindinis principas – kad pamoka būtų gyva ir vyktų čia ir dabar.

Pamokos organizuojamos pagal pamokų tvarkaraštį nuotoliniu būdu virtualiojoje klasėje. Visa informacija dėl prisijungimo mokiniams buvo išsiųsta į elektroninio pašto dėžutę ir įkelta į elektroninį dienyną.

"Turime greitai veikti, kol dar nesergame, kol mokytojai neserga, reikia dirbti ir nelaukti. Kai atšils oras, vaikams prie kompiuterių sėdėti bus dar sunkiau, ir nereikia, kad ugdymo procesas nusitemptų į vasarą. Mes nestabdome, intensyviai dirbame, nes iššūkių šią vasarą laukia labai daug, čia nėra dviejų savaičių reikalas", – pastebėjimais dalijosi V.Saulius.

Vaizdo pamokos

Pavaduotojas ugdymui V.Saulius prasitarė, kad ir gimnazijos mokinių tėvai ėmė sakyti, jog vaikams sunku sėdėti namuose.

Jėzuitų gimnazija jungiasi per "Google" sistemos produktus. V.Saulius pabrėžė, kad labai svarbu mokyklai turėti bendrą platformą, nes jei kiekvienas mokytojas skirtingai ims veikti, tai bus sunku mokiniams, jie pasimes. Tokiu atveju sunku būtų valdyti ir visą mokyklą.

"Principas panašus į tai, kaip pas jaunesnių klasių mokinukus mokytojai ateina į klasę – čia viskas panašiai, tik virtualiai. Vaikai tame kabinete būna visa dieną, o atskirų dalykų mokytojai ateina pagal konkrečios klasės tvarkaraštį ir veda pamoką. Pamoka vyksta vaizdo principu", – jau vykstantį ugdymo procesą komentavo Kauno jėzuitų gimnazijos pavaduotojas ugdymui.

Pasak V.Sauliaus, gimnazijoje yra vyresnio amžiaus mokytojų, kuriems sunkiau draugauti su technologijomis, todėl pagrindinis principas – kad pamoka būtų gyva ir vyktų čia ir dabar. Kaip ir mokantis mokykloje, virtualioji pamoka trunka 45 min., bendraujama su vaikais. Anot pašnekovo, labai svarbu, kad būtų gyvas bendravimas, o ne elektroniniu paštu ar kitaip nusiunčiamos užduotys ir pamoka baigta.

Svarbu, kad būtų gyvas bendravimas, o ne elektroniniu paštu ar kitaip nusiunčiamos užduotys ir pamoka baigta.

"Parodyk, Kiprai", – padrąsino vieną iš savo mokinių V.Saulius, paprašė parodyti kodą ir laukdamas kito pasirengusio parodyti atliktą darbą, tęsė pokalbį su "Kauno diena". Telefonu buvo girdėti, kaip mokytojas išsako pastabas, pagiria. Taip vyko informacinių technologijų pamoka.

"Man patinka tos vaizdo pamokos. Vaikas gali pasidėti vadovėlį, pratybų sąsiuvinį ir bendraudamas su mokytoju atlikti užduotis. Labai paprastas metodas parodyti, kaip parašei ar išsprendei, prieš kamerą. Yra ir sudėtingesnė programa. Ten mokytojai gali sudėti labai daug dalykų, kuriais mokinukai gali naudotis ir spręsti virtualiojoje erdvėje. Tačiau ten jau atskiras pasaulis su atskiromis testavimo programomis, užduočių parengimas, vertinimas", – virtualiosiomis galimybėmis ugdymui džiaugėsi V.Saulius.

Planas aptartas

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijai pasirengimas nuotolinėms pamokoms netapo neįveikiamas. Esminis dalykas buvo susitarti dėl priemonių, kuriomis pedagogai naudosis dirbdami nuotoliniu būdu. Ir mokytojai, ir moksleiviai tokiam ugdymo procesui turi turėti sąlygas.

"Siuntėme anketą tėvams, skambinome, aiškinomės, ar visi turės galimybę – internetą ir kompiuterį. Mūsų mokykloje situacija gera. Vyresnėse klasėse tik dviem vaikams reikia planšetės ar kompiuterio ir dešimčiai pradinukų turėsime padėti. Iš 600 vaikų tik 12-ai reikės padėti susikurti darbo aplinką", – situaciją vertino J.Dobkevičiaus progimnazijos direktorė Lina Viršilienė.

Progimnazijos mokytojams darbas nuotoliniu būdu nėra naujiena. Praėjusį rudenį mokykloje buvo paskelbtas 10 dienų karantinas. J.Dobkevičiaus progimnazija ir šiaip bent dvi dienas per metus organizuodavo nuotolinį mokymą.

Progimnazijos direktorė juokavo, kad nuotolinės durys, per kurias ateina mokytojai ir vaikai, yra elektroninis dienynas. Tai tarsi dokumentas. Mokytojai kelia užduotis, pamokas, visa tai gali suvaldyti ir matyti, kaip dirba personalas, taip pat matai ir procese dalyvaujančius vaikus, kiek jų prisijungė, kaip atsiskaito, vertinimo sistemą.

"Per dienyną, kuriame yra pamokų tvarkaraščiai, yra sudarytos kiekvienos dienos veikla. Vaikai patenka į jiems priskirtas tam tikras aplinkas. Mes pasirinkome "Zoom" konferencijas. Tai yra vaizdo konferencijų kambariai, į kuriuos mokytojai pakviečia mokinukus", – progimnazijos pasirinktą virtualųjį bendravimą dėstė direktorė.

Dėmesys pradinukams

Kiek sunkesniu iššūkiu nuotolinis mokymasis gali tapti pradinukams, o ypač pirmokams.

"Pradinukams labai reikalingas pagalbininkas namuose, todėl tėveliams suteikiamos socialinės galimybės būti namuose su mažamečiais arba reikia galvoti apie vyresnio brolio ar sesės pagalbą", – vylėsi L.Viršilienė.

"Sutartą valandą visi susijungs į pirmą konferencinę pamoką. Tai pat ir pirmokiukai. Pasijungs, mokytojas pasižiūrės, kurie dalyvauja konferencinėje pamokoje, o tada paskirs užduotėles, paaiškins, kur jos padėtos, kad ir šalia esantis suaugęs žmogus užsirašytų kur, kas ir kaip, kad galėtų vaikui pagelbėti. Vėliau bus paskiriamas laikas toms užduotims atlikti, nes mokiniai visą dieną tikrai nekabos internete", – pradinių klasių mokymosi ypatumais dalijosi direktorė.

Mokytojai reaguos pagal situaciją. Spragos arba kiti nenumatyti niuansai išaiškės pradėjus nuotolinį ugdymo procesą. Baigiantis dienai arba sutartu laiku vaikai turės pasižymėti dalyvavę procese. "Galvojame apie tai, kad turi būti įdomu, ir kaip padaryti, kad neprikabintume vaiko visai dienai prie išmaniojo įrenginio. Tikrai nebūtina visiems vienu metu susijungti ir bendrauti 5 valandas", – įsitikinusi L.Viršilienė.

L.Viršilienė žada, kad mokiniai visą dieną tikrai nekabos internete.

Yra rekomendacijos, kad prie įrenginių mažiukai nesėdėtų ilgiau kaip 1,5 valandos, o vyresnieji – 2,5 valandos. Žadama, kad mokytojai skirs fiziškai atliekamas užduotis, nebus tik sėdėjimas prie įrenginio, o bus ir rašymas, skaičiavimas, dainavimas.

Dviračio neišradinėjo

Dviračio išradinėti nereikia ir gimnazijų administracijoms. Kauno Jono Jablonskio gimnazija darbui nuotoliniu būdu jungiasi per "Zoom" platformą.

"Parengtas nuotolinio mokymo tvarkos aprašas, kuris galios ekstremalių situacijų metu. Aprašas išsiųstas mokiniams ir jų tėveliams, kaip reikės pasiruošti kovo 30 d. prasidėsiančiam nuotoliniam mokymui", – pasirengimą mini J.Jablonskio gimnazijos direktorė Danguolė Miškinienė.

Mokytojai turi sudaryti nuotolinį ugdymo turinį, pasirinkti vieną iš virtualių aplinkų, paruošti kiekvienos pamokos planus. Numatytas videokonferencijos-seminaro principas, kai vienu metu susijungia daug žmonių. "Buvo susijungę 47 žmonės, vienas daro pranešimą, gali parodyti dokumentą, paskui vyksta diskusija. Kiekvienas prisistato, gali pasakyti savo nuomonę, gali parašyti, ir mes visi kartu diskutuojame", – nuotolinio ugdymo bandymus apibendrino D.Miškinienė.

J.Jablonskio gimnazija pasirinko tris virtualiojo mokymo aplinkas.  "Pas mus nuotolinis mokymas vyks per "Moodle", tai jau esame įvaldę, taip pat "Google Classroom" ir "Eduka" sistemas. Vieną iš šių aplinkų mokytojai pasirinks patys, o kitos priemonės, kaip "Zoom" ar "Edmodo", jau bus kiekvieno mokytojo pasirinkimas vaizdo pamokoms transliuoti. Tačiau virtualiosios aplinkos bus trys, kad vaikams nereikėtų blaškytis tarp daugybės. Nė viena šių aplinkų mūsų gimnazijos vaikams nėra nauja. Ir iki šios ekstremalios situacijos mes dirbome šiose aplinkose, todėl sunkumų neturėtų būti", – tiki D.Miškinienė.

Direktorė neslepia, kad situacija neįprasta ir suvaldyti tokį didelį kiekį žmonių per atstumą nebuvo lengva, tačiau J.Jablonskio gimnazijos administracijai pakako dviejų dienų, per kurias buvo sudėliotas veiksmų planas.

"Mūsų darbo tvarkos apraše nurodėme, kad šitaip dirbsime nuo kovo 30 d. iki karantino pabaigos. Pabaigos datos nenurodėme. Galvojome apie dvi savaites, bet numatėme ir žingsnius po pirmųjų dviejų savaičių", – dėl ateities nesibaimino D.Miškinienė.

D.Miškinienė sako, kad J.Jablonskio gimnazija pasirinko tris virtualiojo mokymo aplinkas.

Universitetai – atviri

Pagalbos ranką mokykloms tiesia universitetai. Įvertinęs iššūkius, kurie laukia ugdymo įstaigų bendruomenių, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo pagalbą mokykloms, rengiantis ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Pagalba mokykloms teikiama nemokamai.

Net ir pamokos, kurios anksčiau buvo mokamos, dabar siūlomos nemokamai. Tik labai svarbu, kad patys mokytojai nesiblaškytų.

Universiteto mokslininkai ne tik konsultuos dėl nuotolinio mokymosi organizavimo, bet ir, esant poreikiui, sukurs reikalingus infrastruktūrinius išteklius. Nuo balandžio mėnesio VDU pasiūlys kursus ir abiturientams – jie nuotoliniu būdu bus kviečiami ruoštis valstybiniams brandos egzaminams.

VDU karantino metu studijų proceso nenutraukė – jį tęsia nuotoliniu būdu. Sukaupta patirtimi, vykdant ugdymo procesą nuotoliniu būdu, universiteto bendruomenės nariai yra pasiruošę pasidalyti su visos Lietuvos mokyklomis.

Kauno mokyklų vadovai pastebi, kad kai kurios iki šiol buvusios mokamos programos šiomis ekstremaliomis sąlygomis siūlomos naudoti nemokamai. "Tokia pasiūla, kad, galima sakyti, trejos Kalėdos vienu metu – koncertų, spektaklių, bibliotekų nemokamos prieigos. Net ir pamokos, kurios anksčiau buvo mokamos, dabar siūlomos nemokamai. Tik labai svarbu, kad patys mokytojai nesiblaškytų", – gražias iniciatyvas vertino L.Viršilienė.

Mainų ir dalijimosi kultūra dabar labai didelė: mokytojai ir vadovai bendrauja tarpusavyje, kalbasi apie tai, kaip suvaldyti procesus, kaip pasiruošti. Mokytojai labai tikisi, kad šeimos nusiteiks, susitelks ir supras, kad tai nebus trumpas procesas.

Ona Gucevičienė

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja

Visos bendrojo ugdymo mokyklos ruošėsi, kad pasibaigus mokinių atostogoms, ugdymo procesas nuotoliniu būdu būtų vykdomas sklandžiai. Pasirengimo nuotolinio ugdymo vykdymui etapu yra labai svarbu keletas dalykų.

Pirma, mokyklai reikia įvertinti savo pasirengimą vykdyti nuotolinį mokymą, t.y. priemones nuotoliniam prisijungimui.

Mokiniai bus aprūpinti kompiuteriu, planšete. Mokyklos tokias galimybes turi, nes Kauno savivaldybė nuo 2016 m. sistemingai ir nuosekliai aprūpino bendrojo ugdymo mokyklas išmaniosiomis klasėmis. Savivaldybė ir ikimokyklinėms ugdymo įstaigoms perdavė nešiojamuosius kompiuterius. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat yra skyrusi Kaunui kompiuterių klasių.

Antra, labai svarbu įsivertinti savo mokyklos praktiką, kokie komunikacijos kanalai yra patys efektyviausi ir realiai veikiantys mokykloje.

Trečia, labai svarbus yra ugdymo turinio parengimas. Šiuo požiūriu mokyklai svarbu numatyti turinį, metodus, konsultacijas, vertinimą. Rekomenduojama naudotis įvairiomis galimybėmis, dalytis vertinga patirtimi, tai ir daro mokyklos.

Pagaliau labai svarbu informuoti tėvus, kaip bus organizuojamas nuotolinis ugdymas kiekvienos mokyklos mokiniams. Tą kiekviena mokykla gali labai sklandžiai padaryti per elektroninius dienynus.

Visas mokyklas raginame pasinaudoti unikalia proga išreikšti savo kūrybingumą, pademonstruoti savo profesionalumą.