Istorijos tarpsniai
90-metį mininti „Kautra“ jubiliejaus proga kolegas, verslininkus, valdžios atstovus pakvietė į konferenciją transporto tema „Kelyje nuo 1934-ųjų“. Joje – ir istorikų įžvalgos apie lietuvių keliavimo įpročius ir tai, kodėl dažnu atveju labiau apsimoka iš nuosavo automobilio persėsti į autobusą.
Prof. Egidijus Aleksandravičius dalijosi įžvalgomis, kad seniau lietuviams nereikėjo keliauti, jie tik kartais persikraustydavo iš vienos vietos į kitą. Keliavo daugiau pirkliai, kurie prekes gabendavo į kitas šalis, o iš ten parveždavo nematytų daiktų.
Vystantis pramonei atsirado traukiniai, kurie leido nukeliauti ilgus atstumus. Visgi ir tada kelionės nebuvo labai populiarios, dažniausiai lietuviai keliavo vos kartą ar du per savo gyvenimą ir tai į emigraciją. Situacija ėmė keistis XX a. pradžioje, kai žmonės pradėjo dažniau kurtis miestų centruose, iš kurių reikėjo patekti į darbus. Būtent autobusai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi: juk šiuo transportu gali vykti ne tik į darbą, bet ir rajoną. „Tuomet visi tarsi tapo lygūs, rajonai ir miesto centrai pasidarė pasiekiami kiekvienam“, – teigė istorikas.
A. Barkausko nuotr.
Pasak E. Aleksandravičiaus, sovietmetis paliko ryškią žymę keleivių prisiminimuose apie vos judančius, perpildytus autobusus, todėl, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, dauguma žmonių persėdo į nuosavą automobilį. Deja, dažnai toks sprendimas ekonomiškai nenaudingas.
„Ar tikrai apsimoka į automobilį sukišti visą algą, kad nuvyktum į darbą? Juk paskaičiavus dažnai gausime rezultatą, kad galima mažiau dirbti ir nereikės išlaikyti automobilio. Dabartiniuose autobusuose nebėra jokio sovietinio tvaiko, tad keleiviams reikia keliones autobusu paversti kasdienybe“, – mintimis dalijosi profesorius.
Konferencijoje įžvalgomis pasidalijo ir Kauno autobusų stoties architektas Gintaras Balčytis. Jis svarstė, ar stotis yra tik stotelė ir trumpas pasimatymas atvykus ir išvykstant, ar tam tikri miesto vartai, kuriuos verta puoselėti, gražinti, kad keliautojams liktų gražūs prisiminimai.
Žinoma, ir į transporto sektorių ateina inovacijos, tad konferencijoje dr. Aistis Raudys su dalyviais bandė įsivaizduoti, kaip dirbtinis intelektas bus integruotas į keleivių vežimo paslaugą, kokia ateitis laukia šio sektoriaus.
Padėka: L. Skardžiukas džiaugėsi, kad per 90 metų prie keleivių vežimo sektoriaus prisidėjo daugybė žmonių. / A. Barkausko nuotr.
Transporto istorija
Pasitelkus istorikus buvo išleista papildyta antroji Kauno transporto istorijos leidinio „90 metų kelyje“ dalis. „Kautros“ atstovai tikino, kad šioje knygoje apžvelgiamas ne tik vienos seniausių Lietuvoje autobusų bendrovės per 90 metų nueitas kelias, bet ir tai, kaip kartu augo ir pati valstybė.
Atskleidžiant politinius ir kultūrinius etapus, turėjusius įtakos susisiekimo autobusais plėtrai Kaune ir Lietuvoje nuo XIX a. iki šių dienų, knygoje aprašoma bendrovės „Kautra“ istorija. Pasakojimas, papildytas unikaliomis iliustracijomis, supažindina plačiąją visuomenę su autobusų atsiradimo Kaune priešistore ir ilgametes istorines tradicijas turinčios „Kautros“ veikla. Knyga suteiks skaitytojams galimybę giliau suvokti šios bendrovės įnašą į bendrą šalies transporto plėtrą ir jos vaidmenį formuojant transporto sektoriaus ateitį.
„Su kolege Brigita Tranavičiūte kalbėjome apie posakį „Visi keliai veda į Romą“, tačiau jį galima perfrazuoti, kad visi keliai veda į Kauną, nes, berašant knygą, iš tiesų tai ir pasitvirtino. „90 metų kelyje“ leido atrasti daug istorijų iš modernaus autotransporto kūrimo, kaip tai gimė ir tęsėsi Kaune. Įdomūs patys procesai ir sąsajos su dabartimi. Istorija yra tokia laiko spiralė, kurioje procesai atsikartoja.
Pavyzdžiui, kokios kovos tarp rinkos senbuvių ir naujokų vykdavo prieš dešimtmečius, tokios vyksta ir dabar. Jei atrodo, kad vyksta kažkas naujo, reikia peržiūrėti istoriją: greičiausiai tai jau yra buvę, tad galima iš tos istorijos ko nors pasimokyti, atpažinti tam tikras galimas klaidas“, – kalbėjo knygos bendraautoris istorikas Arvydas Pakštalis.
„90 metų kelyje“ leido atrasti daug istorijų iš modernaus autotransporto kūrimo.
Knyga „90 metų kelyje“ yra ne tik retrospektyva į praeitį, bet ir įkvėpimas siekiant tolesnio augimo ir plėtros. Apie riboto leidimo knygos įsigijimo vietas „Kautra“ praneš savo socialiniuose tinkluose.
Noras padėkoti
Renginio metu „Kautros“ atstovai tikino, kad jubiliejų norisi pažymėti ne sproginėjančiais fejerverkais, o dalijantis džiaugsmu su tais, kurie prisidėjo prie šios istorijos kūrimo, ir keleiviais, kurie įkvepia tobulėti.
„90 metų – solidi patirtis, labai daug žmonių čia įdėjo savo širdį, kurdami visą keleivinio transporto istoriją. Juk būtent Kaune 1934 m. prasidėjo visuomeninio transporto vystymas ir viskas buvo daroma fundamentaliai. Iš tiesų reikia žinoti istoriją, kad galėtume judėti į ateitį. Beje, įdomu tai, kad per tiek laiko mes nekeitėm vietos ir tebegyvename toje pačioje Šančių vietoje, tad patirtis ir toliau kaupiasi“, – kalbėjo „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Pasak jo, pagrindinis šventės akcentas – padėka. „Norisi padėkoti ne tik į transporto kūrimo istoriją įėjusiems žmonėms, darbuotojams, keleiviams, nes per tą laiką tikrai daug visko nuveikta. Dabar su „Kautra“ visoje Lietuvoje dirba apie 860 žmonių. Mes nesame vien Kauno bendrovė, veikla gerokai išsiplėtė. Turime ir miesto, ir tarpmiestinių, ir tarptautinių maršrutų, todėl bendrovė siekia padėkoti kiekvienam, nes bendra išvystyto keleivinio transporto ir jo infrastruktūros situacija nuteikia optimistiškai. Reikia išlaikyti tai, kas padaryta, ir siekti viską pagerinti ateityje“, – teigė L. Skardžiukas.
Įamžinta: istorikai A. Pakštalis ir B. Tranavičiūtė knygoje „90 metų kelyje“ aprašė transporto vystymosi raidą. / A. Barkausko nuotr.
Parodos ir staigmenos
90-mečio proga „Kautra“ sieks visuomenę supažindinti su transporto kūrimo istorija, tad Kauno autobusų stotyje keleiviams skirtose erdvėse bus eksponuojamos parodos, kuriose – unikalios nuotraukos iš keleivinio transporto ir bendrovės istorijos raidos. Vėliau paroda keliaus į kitas autobusų stotis.
Parodoje kiekvienas galės pamatyti, kaip atrodė keleivinis transportas seniau, palyginti, kaip jis keitėsi, koks buvo Kauno autobusų stoties veidas, ir mestelėti žvilgsnį į tai, kaip ši keleivių erdvė atrodo dabar. Nuotraukose – ir „Kautros“ dirbtuvės Šančiuose, ir kitos su bendrove susijusios erdvės.
A. Barkausko nuotr.
„Kautros“ atstovai tikino, kad bendrovė ir toliau skatins rinktis keliones autobusais, gerins keleivių vežimo paslaugas. Be to, jubiliejiniais metais keleivių lauks daugiau galimybių laimėti keliones „Kautros“ autobusais, pasiimti į jas artimuosius ir taip palaikyti tvarų keliavimo būdą, prisidėti prie visų ateities ir mažinti poveikį aplinkai.
Naujausi komentarai