Nebyliu performansu jis klausė, ar 2016-ais metais šiam paminklui vieta stovėti laisvos ir europietiškos valstybės miesto centre. Menininko įsitikinimu, paminklas kursto neapykantą. Jame vaizduojamos keturios pavergtos tautos – lenkų ir kryžiuočių riteriai, rusas Lenino veidu ir totorius. V. Jakas norėtų, kad paminklas būtų patrauktas iš Laisvės alėjos.

Tarpukariu paminklas stovėjo kareivinėse Panemunėje, buvo pastatytas karininkų lėšomis. Jis buvo sunaikintas 1952 m.

1990 m. paminklo kopija pastatyta Laisvės alėjoje ir buvo skirta pažymėti 580-ąsias Žalgirio mūšio metines. Pašventintas ir įkastas akmuo iš mūšio vietos, kapsulė su mūšio lauko žemėmis. Didžiulis paradoksas – paminkle parklupdyti lenkas ir totorius mūšyje buvo sąjungininkai.

Vis dėlto ne visi praeiviai įžvelgė menininko regimą problemą.

„Aš čia šalia gyvenau ir nė kartą neatkreipiau dėmesio į tuos simbolius, apie kuriuos jis kalba“, – sakė pro šalį ėjęs karys.

Kategoriškos nuomonės buvo Lietuvos Vytautų klubo prezidentas Vytautas Pocius. Klubas užsiima lobizmu už paminklų Vytautui statymą ir jo prezidentui toks performansas pasirodė absurdiškas.

„Jei ne Vytautas, tai jokios Lietuvos nebūtų, geriausiu atveju tik aplink Seinus, – pabrėžė jis. – Lietuvoje ir taip trūksta paminklų Vytautui. Vytautas yra didžiausias kada nors gyvenęs lietuvis, o istorijos klastoti nereikia“.

Vytautas Didysis kartu su Jogaila vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei pergalingame Žalgirio mūšyje 1410 m.