Priverstinis grūdinimasis

"Ką daryti, jeigu daugiabutyje su bendrijos pirmininko palaiminimu naktimis bėga tik vos vos šiltas vanduo?" – piktinosi Savanorių pr. 296 namo gyventojas.

Šiame penkiaaukštyje gyvena įvairaus amžiaus žmonės, yra šeimų su mažais vaikais, kuriems maudynių prireikia įvairiu paros metu, ir suaugusiųjų, kurie laiko nueiti į dušą neretai randa tik po vidurnakčio.

Pavyzdžiui, vėlai grįžus po krepšinio treniruotės praustis belieka po vėsoku dušu. "Šiame name gyvenu apie pusmetį. Ir taip buvo visą laiką", – stebėjosi vaikinas.

Jis bandė apie tai pasikalbėti su bendrijos pirmininku, tačiau atsimušė tarsi į sieną. Pastarasis nuolat kartojo, kad esą reikia taupyti. "Pirmininkas į priekaištus atkirsdavo, kad naktį reikia miegoti, o nusiprausti galima anksčiau vakare. Esu kalbėjęsis ir su tokia močiute iš mano laiptinės. Klausiau, ar jai tinka tokia situacija. Ji pritarė, kad nepatogu praustis. Pasitikslinau, ar ji eina praustis pirmą valandą nakties? Sakė, visko būna", – dėstė kaunietis.

Jis pridūrė, kad bent jau jo laiptinėje nepatenkintųjų yra ir daugiau.

Bakterijos – ne bėda?

Daugiabučio gyventojas įžvelgė ne tik diskomfortą, bet ir suabejojo finansine tokios taupymo sistemos nauda.

"Bėgant vos šiltam vandeniui karšto vandens skaitiklis sukasi kaip pašėlęs, juk šalto vandens čiaupo nebereikia atsukti. Taip išeina, kad gauni vos šiltą vandenį, o moki kaip už karštą, ir jo sunaudoju daugiau, nes naktimis prausiuosi vien "karštu" vandeniu", – kalbėjo vaikinas.

Taip išeina, kad gauni vos šiltą vandenį, o moki kaip už karštą.

Jis teigė, kad praustis įmanoma, bet ar ne per didelės išlaidos?

Be to, sunerimo dėl galimo ligos užkrato. "Aš jam aiškinau, kad prie žemesnės temperatūros nežūsta vamzdynuose besikaupiančios bakterijos ir visa kita, kad ne veltui yra nustatytos higienos normos ir jų privaloma laikytis. Pirmininkas aiškino, kad bakterijos ne bėda – teigė, kad kas kažkiek laiko vyksta vamzdžių praplovimai. Anot jo, to neva užtenka. Tik neaišku, kada ir kaip dažnai vykdomi tokie praplovimai", – domėjosi kaunietis.

Jis sakė, kad anksčiau vos vos šildavo ir radiatoriai. Po skundų pirmininkui šis į nepatenkintojo butą buvo net atsinešęs aparatą – tikrino, kiek įšyla radiatoriai, nes nepatikėjo. "Pirmininkas pajudintas šilumą padidino", – teigė pašnekovas.

Neaišku, kiek sutaupo

Savanorių pr. 296 daugiabučio savininkų bendrijos "Savanoriai" pirmininkas Artūras Musteikis, išgirdęs "Kauno dienos" klausimą, jokios problemos neįžvelgė. "O kas čia skundžiasi? Dauguma gyventojų nusiskundimų bent jau dėl vandens neturi, – tikino vyras. – Taip, yra taikomas naktinis režimas – 40 laipsnių. Vandens šildymas yra primažintas nuo 23.30 iki 5.30 val."

Paklaustas, kiek taip pavyksta sutaupyti, bendrijos pirmininkas ėmė išsisukinėti ir galiausiai nukirto: "Koks pokytis pinigais negaliu pasakyti."

Gal daugiabutis visai nieko nesutaupo? "Aš pats jau apie 23 metus dirbu "Kauno energijoje" ir šiek tiek apie šitas sistemas dar suprantu. Jeigu žmonės, galų gale ir jūs pati, turite blaivų protą, elementarus dalykas – jeigu užsienyje ar bet kur kitur žmonės kuria tokias sistemas, tai tikriausiai tam, kad kažkiek sutaupytų", – pratrūko A.Musteikis.

Užsiminus, kad gyventojai nepatenkinti tokiu taupymo būdu, A.Musteikis bandė sumenkinti, kad tai esą vieno žmogaus problema. "Aš pats diskomforto nejaučiu, nes tuo laiku miegu", – neatremiamą argumentą pateikė pirmininkas.

Jis aiškino, kad daugiabutis turi sistemos prižiūrėtoją – bendrovę "Santermita". "Pateikėme jai paraišką. Šitie visi dalykai buvo nuspręsti visuotiniame bendrijos narių susirinkime", – aiškino bendrijos vadovas.

Aš pats diskomforto nejaučiu, nes tuo laiku miegu.

Pasitikslinome, ar gyventojai balsavo už konkrečią temperatūrą, ar tiesiog už protingą vandens pašildymo mažinimą. Kieno nuožiūra nustatoma 40 laipsnių temperatūra?

"Ne "Santermitos", mano nuožiūra, kaip sakau. Koks skirtumas, sakykit?" – kalbėjo A.Musteikis.

Prasilenkia su normomis

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rima Gabrielaitė patvirtino, kad gyventojų būgštavimai dėl ligų užkrato grėsmės yra pagrįsti.

Karšto vandens daugiabučiuose reikalavimus nustato Lietuvos higienos normos. Jos nurodo, kad legioneliozių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti 50–60 laipsnių, sudarant technines prielaidas vandens šildytuve karšto vandens temperatūrą padidinti iki 66 laipsnių, o vartotojų čiaupuose – iki 60 laipsnių.

"Todėl karšto vandens temperatūros sumažinimas naktimis nėra suderinamas tiek su galiojančiais teisės aktais, tiek su užkrečiamųjų ligų, t. y. legioneliozės prevencija. Atkreipiame dėmesį, kad palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45 laipsniai", – teigė R.Gabrielaitė.

Žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje jos nesidaugina.

"Gyventojai, mažindami karšto vandens temperatūrą karšto vandens sistemoje, rizikuoja užsikrėsti legionelioze. Tai ūminė infekcinė liga", – patvirtino R.Gabrielaitė.

Pirmininkas savivaliavo?

Bendrovės "Santermita" pardavimo vadovė Vaida Garmutė neigė, kad jie turi ką nors bendro su higienos normų ir įstatymų pažeidimais. Esą dėl situacijos Savanorių pr. 296 name kaltas bendrijos pirmininkas A.Musteikis.

"Santermita" teikia paslaugas vadovaudamasi reikalingais teisės aktais ir normomis, todėl jei būtume gavę jūsų laiške nurodytą pirmininko įgaliojimą, jo vykdyti negalėtume. Patikrinus Savanorių pr. 296 namo kelerių metų gedimų registravimo sistemos išklotinę, gyventojų skambučių ar nusiskundimų dėl minėtos situacijos nerasta. Įmonės specialistai patikrino šilumos mazgo automatikos parametrus bei priežiūros registravimo žurnalus, jokių pažeidimų ar trūkumų neužfiksavo. Dėl galimo pirmininko savavališko vandens temperatūros reguliavimo buvo pakeista šilumos punkto spyna", – teigė V.Garmutė.

"Santermitai" gresia nemalonumai?

Dėl situacijos Savanorių pr. 296 "Kauno diena" kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją (VEI), nagrinėjančią gautus skundus dėl karšto vandens saugos ir kokybės reikalavimų neatitikimų.

"Gavus jūsų kreipimąsi išsiaiškinta, kad namo Savanorių pr. 296, kuriame įrengtas automatizuotas šilumos punktas, vandens temperatūrą šildymo sistemoje nakties metu galbūt žemino bendrijos pirmininkas. Nors gyventojai, siekdami mažinti šilumos suvartojimą, balsuoja, kad ją taupyti ims tokiomis priemonėmis, tačiau vandens temperatūra šildymo sistemoje negali būti žemesnė nei higienos norma", – akcentavo VEI Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Milda Levandraitytė.

"Paaiškėjus šioms aplinkybėms, bendrovė "Santermita" buvo įpareigota imtis priemonių ir užtikrinti, kad kiti asmenys be jų žinios nepatektų į šilumos punktą – spyna į šilumos punktą pakeista ir šilumos punkto įrenginių darbas sureguliuotas tinkamai, vandens temperatūra pastato šildymo sistemoje atitinka higienos normos reikalavimus", – tęsė M.Levandraitytė.

Ji teigė, kad asmenys, prižiūrintys daugiabučio šilumos ūkį, privalo užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą palaikant juose teisės akte nustatytą patalpų temperatūrą ir tiekiamo į butus ir kitas patalpas karšto vandens temperatūrą.

"Lietuvos higienos norma "Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai" griežtai nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C ir ne aukštesnė kaip 60 °C. Todėl už namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų – butų savininkų nuosavybės – priežiūrą atsakingi asmenys privalo neatsižvelgti į tokį namo gyventojų reikalavimą – nakties metu žeminti vandens temperatūrą karšto vandens sistemoje. Priešingai, jie turėtų nurodyti, kad tai nėra būdas mažinti šilumos suvartojimą name, o yra reali kylanti grėsmė susirgti legionelioze", – informavo inspekcijos atstovė.

Griežtai nustatyta, kad pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C ir ne aukštesnė kaip 60 °C.

Jei siekiama mažinti šilumos suvartojimą name, anot jos, turėtų būti pasirenkamos kitos priemonės ir būdai, nekeliantys grėsmės gyventojų sveikatai. Apie galimas priemones ir būdus, kaip galima taupyti ir mažinti sąskaitas už šilumą, turėtų informuoti prižiūrėtojai.

Gavusi skundą VEI atlieka neplaninį patikrinimą, įvertina, ar šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrimos laikantis nustatytų reikalavimų.

"Nustačius pažeidimus, įpareigojama juos skubiai pašalinti surašant privalomąjį vykdyti nurodymą, ir kontroliuojama, kad pažeidimai būtų pašalinti laiku. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, VEI gali taikyti administracines nuobaudas šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams už netinkamą šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimą ir energijos kokybės reikalavimų nesilaikymą", – perspėjo M.Levandraitytė.

Šiemet iki kovo 3 d. VEI Kauno teritoriniame skyriuje gauti du skundai, susiję su UAB "Santermita".