Anot Vyriausybės vicekanclerio Deivido Matulionio, tikslus finansavimas paaiškės įvertinus dabar rengiamą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro paraišką.

„Priimtas sprendimas, kad turėtume finansuoti kitų metų biudžeto istorinės atminties programoje“, – interviu BNS sakė D. Matulionis.

Iniciatyvą atnaujinti partizano palaikų paieškas rugsėjį paskelbė prezidentas Gitanas Nausėda, kai Niujorke susitiko su J. Lukšos našle Nijole Bražėnaite-Lukšiene-Paronetto.

Paieškos Marvelėje

Spėjama J. Lukšos palaidojimo teritorija Marvelėje Kauno pakraštyje buvo tyrinėta daugiau nei prieš dešimtmetį, tikrinant pasakojimus, jog palaikai galėjo būti užkasti ties ugniavietėmis prie Marvelės kapinyno.

Visgi archeologai perspėja, kad patikimų duomenų trūksta, o paieškas sunkina teritorijos urbanizavimas – valant upės vagą piltas žvyras, smėlis, atsirado transporto mazgai.

J. Lukša pokariu tapo vienu iš Lietuvos partizanų vadų, aktyviai telkė laisvės kovotojus vienytis. Partizanaudamas jis keletą kartų buvo prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą.

J. Lukša ir N. Bražėnaitė susituokė Paryžiuje 1950 metais, kai partizanas slapta mokėsi prancūzų žvalgyboje. Po poros mėnesių J. Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovą už šalies laisvę.

J. Lukša žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.

Paminklas A. Ramanauskui-Vanagui

Partizaninis karas prieš sovietų okupaciją Lietuvoje vyko 1944-1953 metais.

Vyriausybė yra numačiusi lėšų ir kitiems projektams, įamžinantiems partizanų atminimą.

D. Matulionis paragino skulptorius aktyviau teikti pasiūlymus pernai palaidoto partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklui bei antkapiui sostinės Antakalnio kapinėse – tam yra numatyta 50 tūkst. eurų.

„Labai svarbu, kad skulptoriai dalyvautų – tai garbės reikalas. Jei viskas gerai, liepos mėnesį turėtume turėti paminklą“, – sakė Vyriausybės atstovas.

Pasak jo, ant paminklo taip pat pirmą kartą numatoma įkomponuoti 1949-ųjų vasario 16-osios partizanų pasirašytos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos signataro ženklą. Jį artimiausiu metu turėtų patvirtinti Vyriausybė.

Vyriausybė taip pat skirs lėšų partizanų monumento Kryžkalnyje tolesnėms statyboms – kitąmet kaip ir šiemet tam bus skirta 250 tūkst. eurų.