Pereiti į pagrindinį turinį

Žaliakalnyje nauja nata – „Kauko vilos“

2022-06-04 08:36

Išskirtinėje Kauno erdvėje, buvusio „Kauko“ restorano vietoje, jau šiais metais prasidės statybos. Architektų bendruomenei pristatytas „Kauko vilų“ projektas sulaukė palaikymo.

Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito Ateitis: „Kauko vilų“ išskirtinumas – trys skirtingi pastatai, atitraukti nuo šlaito

Atgims kitaip

Vienoje gražiausių miesto vietų, ant Žaliakalnio kalno šlaito, tarp Kauko laiptų ir Radastų gatvės, nuo tarpukario stovėjo išskirtinis pastatas. Čia sau vilą buvo pasistatęs architektas Feliksas Vizbaras. Sovietmečiu ji buvo rekonstruota ir paversta prestižiniu „Kauko“ restoranu, kuris nuskuro nepriklausomoje Lietuvoje.

Prieš maždaug dešimtmetį atlikti tyrimai parodė, kad pastate išlikę autentiški elementai yra pernelyg sunykę, kad juos būtų galima išsaugoti. Pastato situaciją iš paveldosaugos pusės komplikavo ir dar kelios priežastys: po perstatymo sovietmečiu padidėjęs pastato tūris nebuvo artimas Žaliakalnio užstatymui, o dėl Vizbaro vilai pasirinktų itin prastos kokybės statybinių medžiagų ir išlikusios griuvėsių dalys yra neberestauruojamos.

Vertingųjų savybių pastate neatrado ir Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Tad buvo nuspręsta, kad teritorijoje prie pastato Kauko al. 2 „vilų pobūdžio pastatų, atstovaujančių kaunietiškojo modernizmo mokyklai, užstatymo“ vertingųjų savybių nėra. 2016 m. „Kauko“ restorano likučiai buvo nugriauti.

„Archispektra“ vizualizacija.

Vis dėlto šiandien pristatomame „Kauko vilų“ projekte vietos istorinė svarba, jautrus visuomenės požiūris į ją turėjo bene svarbiausią reikšmę. Projekto vystytojai nėjo lengviausiu keliu – pasirinkti architektą, tik pagal privalomas procedūras jį paviešinti ir ramiai realizuoti sumanymą.

Priešingai – projekto „Kauko vilos“ vystytojas Robertas Jocius, vertindamas, kad tai išskirtinė vieta, ir norėdamas rasti geriausią sprendimą, organizavo konkursą.

„Ieškodamas, koks formatas turėtų būti, pasikviečiau penkias architektų grupes, kad būtų aptartos geriausios idėjos ir rastas geriausias sprendimas“, – sau ir architektams išsikeltą uždavinį argumentavo R.Jocius.

„Archispektra“ vizualizacija.

Jis pasirinko „Archispektrą“ ir architektą Igną Kalinauską „Mano supratimu, jie geriausiai atspindėjo architektūrinį, urbanistinį Žaliakalnio audinį, sukurdami tris atskirus tūrius. Nestandartinis sprendimas buvo pastatus atitraukti nuo šlaito. Kiti konkurso dalyviai maksimaliai priartėdavo prie šlaito iškyšulio, o jie sprendė priešingai – atsitraukė. Taip jie geriausiai išnaudojo sklypo visas vertingąsias savybes. Pats sklypas yra didelė duotybė, gražus vaizdas“, – pasirinkimo motyvus minėjo projekto vystytojas.

Istoriškai, nuo restorano „Kaukas“ laikų, šalia pastato buvo fontanas. R.Jocius užsiminė, kad nori atgaivinti fontaną, tačiau jis bus kitoks. Svarstoma įrengti ir skulptūrų parką, kad ir sklypas būtų puošmena.

„Archispektra“ vizualizacija.

Įkvėpė Žaliakalnio vilos

„Kauko vilų“ projekte – trys gyvenamieji daugiabučiai, kuriuose numatoma įrengti vienuolika butų – nuo 64 iki 300 kv. m ploto. Kiekvienas butas turės savo terasą arba balkoną. Kiekviename korpuse bus įrengti liftai, kuriais bus galima pakilti iš automobilių aikštelės. Projektuojamos 23 automobilių stovėjimo vietos.

„Pradėdami projektuoti, pirmiausia svarstėme, kiek pastatų turėtų atsirasti šioje vietoje. Analizavome iš urbanistinės pusės Žaliakalnio užstatymą, aplinkiniuose sklypuose esamas erdves, atstumus tarp namų, aukščius. Išanalizavę Žaliakalnio morfotipą, priėjome prie išvados, kad ten turėtų būti trys tūriai, o tarp jų – atsirandantys plyšiai“, – apie projektavimo pradžią pasakojo architektas I.Kalinauskas.

Didelis dėmesys skirtas pastatų išdėstymui. „Kai yra trys namai ir vienas iš jų atitrauktas į sklypo gilumą, einant aplink sklypą iš Radastų gatvės pusės ar Kauko laiptais visada matomas vienas namas, kiti lieka uždengti. Tik iš kalno apačios matomi visi trys, tačiau atsiranda plyšiai ir atrodo kaip trys atskiri namai, pozicionuoti skirtingu atstumu nuo šlaito. Ir pasislepia, ir atsiskiria vienas nuo kito. Tai mums pasirodė tinkamiausias mastelis“, – aiškino architektas.

Fasado pasirinkimo išraišką įkvėpė Žaliakalnio vilos. Nors architektai pasiūlė betoninį fasadą, tačiau siekiama sudaryti lengvumo įspūdį. „Mūsų pasiūlytas betono fasadas yra vertikaliai subrūkšniuotas ir turės 3D efektą – vertikaliai gremžto betono. Nors ir betonas, tačiau bus gana trapi medžiaga. Net ir vizualizacijose matyti, kad tai kažkiek primena suskilinėjusio medžio elementus. Norėjome į betono medžiagą įdėti trapumo. Fasado kompozicija yra iš horizontalių juostų, o tai irgi būdinga Žaliakalnio viloms“, – tęsė I.Kalinauskas.

Fasado ornamentiką įkvėpė Vizbaro pilaitė. Formos kurtos naujai ir fasadas tampa labiau dekoratyvus nei įprastai, jei būtų projektuojama kitoje vietoje. „3D įspaudais suminkštintas fasadas bus stipriai grublėtas ir turės 3D ažūrinių elementų – vieni juose mato tulpes, kiti dar kažką. Betonas nebus lygus, bus kaip trapus sausainis“, – niuansais dalijosi architektas.

Projekto vystytojo ir architekto nuomonės sutapo dėl automobilių stovėjimo aikštelės – jos prie namų neturi būti. Automobiliams bus skirta požeminė aikštelė.

„Galima buvo automobiliams skirti pirmą aukštą, bet urbanistiškai neatrodė teisinga. Geriau pirmą aukštą turėti gyvą, su langais, terasomis, gyvenančiais žmonėmis. Likusi erdvė lieka kaip parko dalis. Atrodė, kad kitaip ir negali būti“, – atkreipė dėmesį architektas.

„Archispektra“ vizualizacija.

Pagirtina iniciatyva

Ne mažiau įdomu tai, kad „Kauko vilų“ projektu tarsi inicijuojama idėja nekilnojamojo turto vystytojams ne tik rengti konkursus architektams, bet ir pristatyti laimėtojo idėją bendruomenei. Kol kas nėra reglamento, reikalaujančio supažindinti kitus architektus su nauju projektu, išgirsti jų vertinimus, kritiką ar pagyrimus.

„Tai nedažnas, bet sveikintinas reiškinys. Architektų rūmai, architektų bendruomenė ir Aplinkos ministerija, rengdama architektūros įstatymą, to ir siekė, kad kuo daugiau projektų būtų rengiama konkurso keliu. Kaip ir šiuo atveju, kai vystytojai ir projektuotojai kreipėsi, kad ekspertai parašytų rekomendacijas ir išvadas. Tai yra siekiamybė ir tai yra sveikintina, to siekiama, kad kuo daugiau projektų taip atsakingai būtų rengiama“, – teigė Architektų rūmų Regioninės architektų tarybos pirmininkas Mantas Michaliunjo.

M.Michaliunjo pabrėžė, kad toks kelias yra ne tik sveikintinas, bet ir skatintinas. Nesvarbu, ar projektas būtų pateiktas Regioninei architektų tarybai, ar Lietuvos architektų sąjungos Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybai, kurių žodis tik patariamasis. „Tokie kreipimaisi kol kas tėra pavieniai, tačiau tikimės, kad susiformuos geroji praktika ir tokių pavyzdžių bus daugiau“, – tęsė M.Michaliunjo.

Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Nerijus Stanionis papildė, kad architektai visada nori, kad konkursų būtų daugiau. „Konkursas – viena geriausių priemonių atrinkti geriausią sprendimą, geriausia priemonė geriausio rezultato paieškai“, – pastebėjo N.Stanionis.

Ir nors nebūtina projektą pristatyti architektų bendruomenei, tačiau tai garantuoja sėkmingą rezultatą. „Projektuojant pastatus viešumas yra labai svarbus, kad visuomenė matytų, kas vyksta, kas vyks ir ypač tokiose svarbiose miesto vietose, kurios visiems aktualios. Be to, tai visiems žinoma vieta, turinti seną istoriją. Kas toliau bus su ja, įdomu daugeliui ir ne tik architektams. Bet koks projektų viešinimas, pristatymas yra pagirtinas“, – N.Stanionis neslėpė, kad jautėsi susirinkusiųjų gera, pozityvi nuotaika ir didelių pastabų nebuvo.

Kūrybinis kelias

Noriu, kad architektūrinė kokybė ir projektai mieste gerėtų, o tam reikalinga viena sąlyga – visos bendruomenės tarpusavyje turi bendrauti. Neturi būti takoskyros – čia jūs, o čia mes.

Beveik 20 metų patirties nekilnojamojo turto vystymo srityje turintis R.Jocius neslėpė noro duoti tam tikrą bendravimo toną ar savo pavyzdžiu užkrėsti kitus, kad būtų diskutuojama, projektai pristatomi, vertinami.

„Noriu, kad architektūrinė kokybė ir projektai mieste gerėtų, o tam reikalinga viena sąlyga – visos bendruomenės tarpusavyje turi bendrauti. Neturi būti takoskyros – čia jūs, o čia mes. Miestas – tai bendras susitarimas tarp visų bendruomenių: tarp savivaldos, vystytojų, architektų, kaimynų“, – teigė R.Jocius.

Verslininko kūrybiniame kelyje sėkmingai įgyvendinti solidūs, išjausti ir ilgalaikę vertę išlaikantys komercinių biurų, administracinių patalpų ir gyvenamųjų būstų projektai, gaivus požiūris į miestui gyvybiškai svarbių idėjų ir urbanistikos entuziastų bendrystę. Prieš kelerius metus organizuotos kūrybinės dirbtuvės leido naujai pažvelgti į kairiojo Nemuno kranto vystymo koncepciją, suformuoti svarius pamatus jos tolesnei plėtrai.

„Archispektra“ vizualizacija.

Ne tik Lietuvos, bet ir užsienio pacientų akis džiugina Ąžuolyno sveikatingumo centras, kuriame sutelktos modernios chirurgijos, ambulatorinių konsultacijų, reabilitacijos ir kitos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, leidžiančios konkuruoti su pažangiausiais Šiaurės Europos medicinos centrais. Prabangūs apartamentai Palangoje „Eglė“ nubrėžė naują kokybiško gyvenimo ritmo Lietuvos pajūryje standartą ir tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse buvo pripažinti geriausiu būsto objektu Baltijos šalyse ir geriausiu poilsio būsto objektu Lietuvoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų