Praėjusią savaitę, ketvirtadienį, apie 22 val., bendrovės „Žalvaris“ Kauno skyriuje, antrinių atliekų rūšiavimo patalpose, kilo gaisras – dėl kol kas nenustatytų priežasčių užsiliepsnojo nepavojingos antrinės popieriaus ir plėvelės atliekos.
Ugnis plito labai greitai – apėmė visą sandėlio patalpą ir persimetė į šalia esantį pastatą. Po teritoriją ugnis neišplito, gaisras buvo lokalizuotas sandėliuose. Preliminariais duomenimis, sudegė 135 t popieriaus ir 250 t plastiko.
Apie gaisrą įmonėje, jos veiklą „Kauno diena“ kalbasi su „Žalvario“ direktoriumi Vitoldu Sapožnikovu.
Priežastis neaiški
– Praėjo savaitė, kai įmonėje kilo gaisras. Turbūt teko susidėlioti prioritetus, nuo ko pradėti ir kokius veiksmus turite padaryti? Ką pavyko nuveikti per šį laiką?
– Pirmasis prioritetas, žinoma, buvo užgesinti gaisrą. Tai padaryta iki ryto. Buvo turbūt baisiausia naktis. Kai gaisras nustojo plėstis, kažkiek lokalizavosi, bet vis tiek ilgai tęsėsi – iki kitos dienos. Tada atėjo laikas tvarkytis. Penktadienio rytą gaisras buvo užgesintas, dar keli pavieniai židinukai smilko, bet oro tarša Kaune nepadidėjo. Užkardėme, kad vanduo iš mūsų teritorijos nepatektų į kitas. Kai užgesino, daug to vandens nebuvo: kiek buvo, patys susirinkome ir vis dar turime. Baigę šį etapą, pradėjome sudegusių sandėlių valymą. Žinoma, kad sudegė 2.6 tūkst. ir 1,2 tūkst. kv.m sandėliai. Į teritoriją, kieme esančias automobilius, įrengimus, kieme laikomas atliekas ugnis neišplito. Daug kieme buvusių atliekų per gaisrą nešėme kuo toliau, kad išgelbėtume. Buvo toks gana didelis chaosas ir dabar dar yra, bet per savaitę labai nemažai atliekų jau išvežėme ir baigiame tvarkyti sudegusius sandėlius. Ten nėra jokios grėsmės – nei gamtai, nei žmonėms, nei darbuotojams. Tiesiog nieko nėra – sutvarkyta.
– Gaisro priežastį ir poveikio aplinkai mastą turėtų nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vis dėlto tikėtina, kad po savaitės tvarkymosi įmonėje ir patiems kilo kažkokių minčių. Įdomu, kodėl galėjo įsiplieksti ugnis, kaip jūs viešai teigėte, ten, kur mažiausiai tikėtina?
– Pačią pirmą dieną sakiau, kad gaisras kilo tokioje vietoje, kurioje mažiausiai tikėtina. Šitos mintys dar labiau pasitvirtino. Nenoriu komentuoti tyrimo, o ir negaliu. Mes teikiame visą informaciją institucijoms. Neaiškumų, kodėl kilo gaisras, išlieka, bet dirba profesionalai ir jie atsakys.
– Kodėl tą vietą laikote mažiausiai tikėtina gaisrui kilti?
– Ten buvo nepavojingų atliekų saugojimo vieta. Tai buvo antrinės žaliavos – tai, ką surinkome iš klientų ir rengėmės atiduoti perdirbti: polietilenas ir kiti plastiko gaminiai. Supresuotas polietilenas, polietileniniai maišeliai neturi užsidegti, jų turime ir namuose, naudojame buityje ir jie savaime neužsidega.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Gaisras „Žalvaryje“, dega pavojingos atliekos
Vyčio Šulinsko nuotr.
Reikia griežtinti tvarką
– „Žalvaris“ priskiriamas didelės rizikos įmonių grupei, todėl periodiškai atliekami patikrinimai. Kada paskutinį kartą buvo tikrinama įmonė?
– Paskutinis patikrinimas buvo praėjusių metų spalį, kitas buvo numatytas šių metų spalį. Jau aukščiausiuoju lygmeniu diskutuojama apie pokyčius, bet nenoriu spekuliuoti, kas buvo gerai ar blogai. Priešgaisrinės tarnybos vadovas jau pirmą dieną pasakė, kad tos pastabos, kurios buvo išsakytos po patikrinimo, negalėjo sukelti gaisro.
Norime pasakyti, kad neužtenka būti pirmoje rizikos grupėje ir vykdyti tai grupei keliamus reikalavimus. Sau reikia kelti daug aukštesnius reikalavimus, kitaip negalėtume vykdyti veiklos, tačiau akivaizdu, kad tų reikalavimų toli gražu nepakanka.
Jau išsikėlėme reikalavimus, atvažiuoja ekspertų grupė ruošti pasiūlymo dėl Vilniaus aikštelės. Kauniečiams tai ne taip svarbu, bet Vilniaus aikštelė yra antra pagal dydį. Tikiuosi, rekomendacijos bus jau kitą savaitę ir pradėsime investicijas, kad padidintume saugumą.
– Ar po patikinimo buvo kokių nors nurodymų atlikti būtinus saugumo darbus? Ar juos atlikote?
– Taip, rekomendacijos buvo pateiktos ir įvykdytos.
– Kaip paprastai vyksta tokie patikrinimai? Ar aplinkosaugininkai iš anksto praneša apie vizitą, pasako, ką tikrins?
– Būna tokių ir būna neplaninių. Pagal savo veiklą privalome sulaukti po du planinius aplinkosauginius patikrinimus, o per kelerius metus turėjome vienuolika patikrinimų. Čia tik aplinkosaugos patikrinimai. Dar prisideda priešgaisriniai ir seniūnijų patikrinimai. Seniūnai ateina patikrinti pagal gyventojų skundus, nors pas mus nėra komunalinių atliekų, kurios galėtų skleisti kokius nors kvapus. Tačiau, kai prieš keletą metų visas Kaunas pasmirdo, pas mus vienus iš pirmųjų atvyko.
– Viena iš jūsų teikiamų paslaugų yra užteršto grunto surinkimas. Teko paslaugą suteikti sau patiems?
– Kai gesino, išbėgo nemažas vandens kiekis, dalis nutekėjo per viršų. Šalia mūsų vyksta aplinkkelio statyba, yra duobių ir į jas subėgo vanduo. Mes tą vandenį išsiurbėme, išsivežėme į savo teritoriją toliau utilizuoti. Gruntą, kuris vizualiai atrodė užterštas, taip pat nukasėme ir nuvežėme į savo teritoriją.
Ateitis: V.Sapožnikovas tvirtina, kad įmonės tikslas – pirmadienį pradėti galvoti jau ne apie gaisrą. Laimučio Brundzos nuotr.
Vyksta eksportas
– „Žalvariui“ priklauso dešimt surinkimo ir tvarkymo padalinių šalyje. Papasakokite, kaip veikia įmonė ir kokią vietą tarp veikiančių padalinių užima Kauno skyrius?
– Daugiausia visur yra surinkimas ir rūšiavimas. Perdirbimo yra mažai. Turėjome filtrų malimo liniją. Įsivaizduokite: yra automobiliniai filtrai, atskiriame filtrinę medžiagą, alyvą ir metalą ir išvežame į skirtingas tvarkymo vietas, bet tai, ką darome, yra labiau apdorojimas. Tokio perdirbimo, kad atsirastų produktas, nei Kauno aikštelėje nebuvo, nei kitose nėra. Mes labiau apdorojame, tarkime, atskiriame akumuliatorių rūgštį, plastiką ir šviną. Švinas keliauja į švino perdirbimo gamyklą, plastikas tiems, kas perdirba plastiką, o rūgštis – tiems, kas perdirba rūgštį.
Viską eksportuojame į Europą. Yra susitarimų, kurie draudžia pavojingas atliekas išvežti į trečiąsias šalis.
– Tačiau perdirbimas vyksta jau ne Lietuvoje?
– Mes labai daug pavojingų atliekų išvežame. Lietuvos pajėgumai šioje srityje yra labai maži, palyginti su susidarančiu kiekiu, todėl būtinas eksportas. Tad susirinkimas vyksta aikštelėse, jei įmanoma, dar ir apdorojimas, o tada – eksportas.
– Kur eksportuojate?
– Viską eksportuojame į Europą. Yra susitarimų, kurie draudžia pavojingas atliekas išvežti į trečiąsias šalis. Mintis tokia: kad nebūtų situacijos, kai pasirenkama kokia nors Afrikos šalis, vežama ten ir turime žydinčią gražią Europą ir Lietuvą, o kažkur ten pilama viskas į krūvą. Tad viskas vežama daugiausia į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Šveicariją, Portugaliją, Švediją, Estiją.
Nori atnaujinti veiklą
– Po gaisro Kauno aikštelės veikla sustojo?
– Tikslas yra galutinai susitvarkyti ir tas zonas, kurios gaisro nepaliestos. Tikimės, kad galėsime toliau vykdyti veiklą. Ten, kur suniokojo gaisras, reikės atstatyti. Palemono g. 1, per visą teritorijos plotą, gaisras palietė mažiau nei 20 proc.
– Tai palyginti nedaug?
– Kaip pažiūrėsi: kai esi gaisravietėje, atrodo, labai daug. Kai kurie skaičiai, kurie buvo paskelbti, kad išdegė 10 tūkst. kv.m, yra netikslūs – tiek neišdegė. Gal kokie 4 tūkst. kv. m. Kol kas nenorime sakyti preliminarių skaičių. Paskelbsime, kai bus tikslūs skaičiavimai.
– Ko gero turite ir ilgalaikių įsipareigojimų. Ar gaisras nesutrukdys jų vykdyti?
– Kadangi turime daug tvarkymo vietų, siunčiame atliekas į kitas aikšteles, kur turime leidimus veikti. Pagal sudarytą planą su Aplinkos apsaugos departamentu, tikiuosi, bus atkurta veikla kitose nuo gaisro nenukentėjusiose zonose.
Tarkime, alyvos surinkimas. Mes surenkame, supilame į talpyklą, atskiriame vandeniu ir eksportuojame į užsienį perdirbti naftos produktų. Šita zona visiškai nenukentėjo nuo gaisro, tai tikimės tęsti veiklą. Be to, šita veikla lengvai perkeliama į kitus mūsų skyrius.
Kiekvieną žingsnį deriname su Aplinkos apsaugos departamentu. Kiekvieną išvežimą – ko galima ir ko ne.
– Kompleksiškai valdote verslo ir kitų organizacijų atliekų srautus, siekdami maksimalaus socialinio ir ekonominio naudingumo ir minimalios rizikų tikimybės. „Žalvaris“ – ramybė veikti. Kažkur girdėta? Ką turite omenyje sakydamas „ekonominio naudingumo“?
– Taip, girdėta. Tai iš mūsų pristatymo. Ekonominis naudingumas – tai ne pigumas, kai paimu iš jūsų atliekas už 1 eurą, išmetu į mišką ir tai yra pigu. Jei kažkas surastų, visi gautume baudą ir susimokėtume daug daugiau. Ekonominis naudingumas reiškia, kad viską sutvarkome gerai ir pas jus niekada nesugrįš paliktas taršos pėdsakas. Bet kokia veikla turi šiek tiek atliekų, ekonominis naudingumas reiškia ne pigumą, o kompleksiškai sutvarkytas atliekas ir garantiją, kad jos pateks ten, kur gali patekti, ir bus sutvarkytos.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Gaisras Kauno atliekų įmonėje suvaldytas
Laukia išvadų
– Kaip šis gaisras paveiks jūsų santykius su partneriais?
– Tą naktį sulaukėme daug palaikymo iš savo klientų ir už tai esame jiems dėkingi. Stengsimės atstatyti, net jei kur nors tas pasitikėjimas subraškės, stengsimės įrodyti, kad veiksime taip, kaip veikėme seniau, o priešgaisrinėje apsaugoje, jau sakiau, viskas bus pagerinta ir įdiegta daug naujų priemonių. Tai prasidės jau dabar, o nelaukiant, kol kokiame Seimo komitete apsvarstys. Praėjus savaitei po gaisro prasideda realūs darbai. Tai vyksta ir kitose „Žalvario“ aikštelėse, o gaisro nuniokota vieta iš karto bus atkuriama aukščiausiu lygiu. Mes ir taip priklausome pirmajai kategorijai reikalavimų, bet jie yra per žemi. Galiu teigti, remdamasis tuo, kas mums atsitiko. Kolegoms ir konkurentams, kurie turi panašių veiklų, labai siūlau pakelti tą kartelę, nelaukti, kol ateis ugniagesys, nelaukti, kol Seimas priims dar kokį naują įstatymą. Šito reikia ne Seimui, o mums patiems.
– Ar gaisras Alytuje paskatino įvertinti savo saugumą?
– Nenorėčiau net lyginti situacijų dėl daugelio priežasčių. Mūsų sandėlių ir pastatų plotas buvo 11 tūkst. kv.m, sujungta sienomis, bet nesudegė viskas iki pagrindų. Atliekų kiekį su Aplinkos apsaugos departamentu susitikslinsime ir paskelbsime, kiek išliko. Mums pavyko labai daug išgelbėti, pervežant į kitų teritorijų vietas, kad jų nepasiektų ugnis. Tai, kad sudegė sandėlis, o už sienos nieko neatsitiko, rodo, kad laikėmės saugumo reikalavimų.
Buvo stiprus vėjas į tą pusę, kurioje buvo antras užsidegęs sandėlis. Jei vėjo nebūtų buvę, nemanau, kad būtų užsidegęs ir antras sandėlis. Nepasisekė, kad vėjas pūtė į tą pusę ir labai stipriai.
– Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad Kauno įmonėje „Žalvaris“ atliekos buvo laikomos akivaizdžiai pažeidžiant tvarkas: pavojingos atliekos negali būti kaupiamos po atviru dangumi, jos gali būti kaupiamos ir išvežamos tik įkrovimo ar pervežimo laiku ar momentu. Buvo daug nepažymėtų konteinerių su skystomis medžiagomis, tai apsunkino gesinimo darbus, identifikavimą, ar tai sprogios medžiagos, ar ne. Ar sutinkate su šiomis pastabomis?
– Gaisro metu buvo galima matyti ne vietoje paliktų atliekų, kurios nuolat buvo perkeliamos. Taip, buvo atliekų, kur negalima buvo pamatyti ženklinimo lipdukų. Tarkime, konteineris turi keturias puses, bet matoma tik viena, o ta, ant kurios yra ženklas, nesimato. Gaisro metu tie lipdukai galėjo nukristi. Mūsų darbuotojai aplinkos apsaugos specialistams pasakydavo viską, kas kur yra. Kalbu apie tai, kas vyko gaisro metu, naktį. Jei dega namas ir yra galimybė ką nors išnešti, išneši ir dedi, pavyzdžiui, televizorių ant žolės. Jų neturėtų būti ant žolės, bet tokia situacija – gaisras, todėl ir padėjai ten, kur tuo metu galėjai padėti.
Gaisro metu buvo galima matyti ne vietoje paliktų atliekų, kurios nuolat buvo perkeliamos.
Vis dėlto įvyko gaisras, o niekas, kas buvo lauke, nesudegė. Kartu su Aplinkos apsaugos departamento specialistais vertiname, vykdome auditą. Peržiūrėjo kitą dieną po gaisro kieme buvusias ir nesudegusias atliekas. Naktį buvo chaosas, čia gaisrininkai gesina, mūsiškiai tempia, neša, dar kažkas vyksta, kažkas vandenį kažkur atsuka. Kitą dieną dar kartą atliko patikrinimą, viską susirašė. Iš audito išvadų galėsime pasakyti, kaip viskas buvo, kur viskas buvo, kas išliko ir kas neišliko.
Neigia gandus
– Aplinkos ministras, kalbėdamas apie draudimo (turiu omenyje bankinį draudimą) reikalavimą atliekų įmonėms, paneigė prielaidą, kad verslas „įsikuria tam, kad sudegtų“. Tačiau kalbos apie gaisro naudą neslopsta. Kodėl jų kyla?
– Mūsų įmonė yra viena iš didžiausių atliekų tvarkytojų, esame sisteminė įmonė. Šitą verslą akcininkai vysto 30 m., nuo privatizacijos laikų. Įmonė įkurta 1968-aisiais. Dabar ją valdo privatūs savininkai. Tai keliasdešimt metų kurtas verslas, vienas sėkmingiausių Lietuvoje. Gaisras – pati didžiausia nelaimė, blogiausia, kas galėjo atsitikti mūsų verslui. Visos pastangos dedamos, kad kuo greičiau grįžtume į buvusią padėtį.
Alytuje „Ekologistika“ sudegė ir valstybė už kelis milijonus sutvarkė gaisravietę. Mes turime aikštelės Kaune draudimą, bet ją tvarkome savo lėšomis, net be banko garantinių lėšų. Net kalbos negali būti, kad sudeginome tam, kad gautume draudimą, nes neapsimokėtų toliau dirbti. Mums apsimoka toliau dirbti ir norime toliau dirbti, tad dirbsime ir nenaudosime banko garantijos pinigų.
– Jums, kaip ir visiems verslo subjektams, padaugėjo išlaidų dėl pakilusių energijos ir degalų kainų?
– Išaugo, bet tai nereikšminga dalis. Mes nesame priklausomi nuo elektros – naudojame daug transporto, kaip ir logistikos įmonės, tai turime išaugusias degalų išlaidas, bet bendri įmonės rezultatai iki gaisro buvo tokie patys kaip ir pernai. Mūsų didesni kaštai dviejose pozicijose: degalų kaina išaugo ir darbuotojų atlyginimas yra reikšmingesnė eilutė. Degalai iš 1,5 mln. eurų apyvartos per mėnesį sudaro 10–12 tūkst. eurų. Pernai vidutiniškai išleisdavome apie 30 tūkst., šiemet apie 45 tūkst. eurų per mėnesį.
Laukimas: kol kas dar nėra atsakymų, kodėl praėjusią savaitę įmonėje „Žalvaris“ kilo gaisras. Vyčio Šulinsko nuotr.
Valdo „Consus“
– Kaip versle vertinamas įstatinio kapitalo susimažinimas?
– Reikia žiūrėti priežastis. Mes nemažinome įstatinio kapitalo.
– Skelbiama, kad jūsų adresu Palemono 1, Kaune, veikia koncernas „Consus“. „Kauno dienos“ žiniomis, prieš kelerius metus koncernas susimažino įstatinį kapitalą, šiemet rugpjūčio pradžioje įsigijo „Žalvario“ akcijas.
– Dėl koncerno „Consus“ įstatinio kapitalo susimažinimo nieko nenoriu sakyti, nes nesu toje įmonėje. „Žalvario“ akcijas „Consus“ turi labai seniai. Kai pradėjau dirbti prieš ketverius metus, „Consus“ turėjo 99 proc. „Žalvario“ akcijų, o šiandien turi 100 proc. Tą vieną procentą ir supirko.
– Tarkime, „Consus“ susimažina įstatinį kapitalą, galutinai įsigyja visas „Žalvario“ akcijas ir po poros savaičių kyla gaisras. Sutikite, keistai atrodo.
– Čia nelemta nelaimė, o viskas, kas vyko iki tol, vyks ir toliau, – tai yra verslas.
– Vieno jūsų valdybos nario žmona dirba kaip konsultantė ir patarinėja Vyriausybei. Ar tokie šeiminiai ryšiai negali kelti prielaidų „Žalvario“ protegavimui?
– Iš visų atliekų įmonių turime daugiausia patikrinimų, mes negyvename iš valstybės užsakymų: esame verslas verslui. Mes neturime nė vieno municipalinio kontrakto. Mes dalyvaujame viešuosiuose pirkimuose, dalį laimime, dalį pralaimime, bet bendroje apyvartoje viešieji pirkimai tesudaro 7 proc. Tad nežinau, kur čia protegavimo požymiai.
– Ar pirmadienį jau pakviesite apsidairyti po gaisro sutvarkytą teritoriją?
– Na, pirmadienį dar pasižiūrėsime, pakviesime atvažiuoti jau antradienį. Tikslas – kad pirmadienį jau pradėtume galvoti ne apie gaisrą.
Kritinių pažeidimų nebuvo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Giedrius Sakalinskas, paskirtas gaisravietės operacijų centro vadovu, sakė, kad įmonę departamentas tikrina kasmet, paskutinį kartą – pernai spalį, tuomet „buvo nustatyti tam tikri trūkumai ir taikytos administracinio poveikio priemonės“.
Pasak jo, departamentas nuolat tikslina ir Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, jas griežtina.
„Objektas, mūsų žiniomis, ankstesnius trūkumus šalino. Paskutiniame patikrinime nustatyta, kad mes įvertiname objekto pažangą kito patikrinimo metu. Šių metų spalį numatytas naujasis šių metų patikrinimas. Norime pasakyti, kad šių patikrinimų metu nenustatėme kritiškai pavojingų trūkumų, dėl kurių galėjo kilti tiesiogiai gaisras“, – kalbėjo pareigūnas.
Pasak jo, gaisro priežastis pareigūnai dar aiškinasi.
„Tikrai negalime atmesti visokių versijų – piktavališkumo, neatsakingumo, galbūt ir kitos priežastys. Kai tik bus išvados, jei prokuratūra leis, jos, tikėtina, bus ir paviešintos“, – tvirtino PAGD direktoriaus pavaduotojas.
Šaltinis: BNS
Aplinkosaugininkai pastebi trūkumų
Aplinkos apsaugos departamento vadovas Giedrius Kadziauskas tvirtino, kad įmonė bendradarbiauja su pareigūnais, taip pat ir šalinant pavojingas sudegusias ar nesudegusias atliekas.
Departamento direktorius sakė dar negalintis detalizuoti trūkumų, nes tyrimo nebaigė tiek jo įstaigos pareigūnai, tiek prokuratūra.
„Tai, ką direktorius sako, kad gaisras prasidėjo nepavojingų atliekų vietoje ir persimetė į pavojingų atliekų vietą, tikriausiai tiesa. Bet pavojingas atliekas stebėjome ir kitose vietose teritorijoje, vadinasi, mes tikrai turėsime pastabų platesnių dėl reikalavimų laikymosi“, – kalbėjo jis.
G.Kadziausko teigimu, įmonė šiemet buvo kartą tikrinta, pažeidimų nenustatyta. Vis dėlto jie nustatyti pernai gruodį – tuomet konstatuota, kad laikoma daugiau atliekų, nei nustatyta leidime, įmonei skirta bauda ir ji įpareigota sumažinti atliekų kiekį.
„Šie reikalavimai buvo įgyvendinti, šiuo metu neturime įmonei neįgyvendintų privalomųjų nurodymų, vadinasi, įmonė po visų mūsų patikrinimų yra susitvarkiusi, kiek mūsų inspektoriai yra nustatę“, – pabrėžė Aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Aplinkos apsaugos agentūros atstovai tikina, kad gaisro metu buvo padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija, bet tiek ji, tiek lakieji organiniai junginiai leistinų normų neviršijo. Pareigūnai dar aiškinasi, kokios specifinės medžiagos išsiskyrė per gaisrą.
Nuotekų tyrimų rezultatai turėtų paaiškėti kitą savaitę. Ar buvo užterštas aplinkinių teritorijų gruntas, specialistai žada atsakyti maždaug per dvi savaites.
„Kauno vandenų“ atstovai sako, kad gesinant gaisrą įmonė buvo įpareigota blokuoti vandens patekimą į bendrą miesto nuotekų sistemą, o patys „Kauno vandenys“ savo pusėje nuotekų patekimo sistemas iš įmonės uždarė kitos dienos rytą.
G.Sakalinskas tvirtino, kad ugniagesių naudotas vanduo pateko į miesto paviršinių nuotekų tinklą.
„Pačios įmonės paviršinių nuotekų surinkimo sistema gaisro metu buvo visiškai persipildžiusi ir iš ten buvo visas patekimas į miesto paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Tai, tikriausiai, yra vienas tikrai apčiuopiamos žalos šaltinių, nes buvo gesinama vandeniu“, – patvirtino Aplinkos apsaugos departamento vadovas.
Šaltinis: BNS
Naujausi komentarai