Buvo labai puošni

Paminklinėje Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje archeologai užleido vietą restauratoriams. "Iš pradžių nuėmėme tinko sluoksnį, po kuriuo kai kur slėpėsi sienų piešinių fragmentai, detalės. Bažnyčioje matome vėlyvąją, XVI a., gotiką, kuri savo stiliumi, maniera ir motyvais labai panaši į vokiečių gotiką, o to laikotarpio gotika buvo labai puošni. Pagal tai, kas išliko, matyti, kad bažnyčios vidus buvo gausiai dekoruotas  tapyba: sienos nuo viršaus iki apačios buvo ištapytos", – sakė restauratorių grupės vadovė Neringa Šarkauskaitė-Šimkuvienė.

Atidengus sienų tapybos fragmentus, dabar jie restauruojami arba užkonservuojami. Dvi trys restauratorės čia kasdien palinksta prie XVI a. freskų. Jos apgailestavo, kad prie Nemuno stovėjusią bažnyčią ne kartą plovė potvynių vanduo, ji išgyveno karus, todėl sienų dekoras labai sugadintas. "Išlikę tik dekoro trupiniai: nedideli motyvų fragmentėliai, taškiukai, – pasakojo restauratorė-lipdytoja Raminta Ivoškienė, iš neišlavintai akiai visiškai nereikšmingų detalių kol kas tik žodžiais bandydama atkurti buvusį vaizdą. – Prie lubų sijos matyti lyg ir oranžinės saulės su juodais spinduliais fragmentai. Virš arkos – taip pat oranžinės saulės likučiai."

Ant bažnyčios sienų restauratoriai aptiko dešimt nutapytų vadinamųjų konsekracijos (šventinimo) kryžių, kurie buvo suteikiami bažnyčiai ją šventinant. "Tokių kryžių turėjo būti dvylika, tačiau mes radome tik dešimt. Matyt, kiti du buvo ant 1946 m. ledonešio apgriautos presbiterijos sienos", – pastebėjo N.Šarkauskaitė-Šimkuvienė.

Ant vienos bažnyčios sienų matyti pusė strėlės ir šiek tiek ornamento, ant kitos – išblukę prieš keletą amžių nutapyti bažnyčios bokštai, personų su perukais portretai. Manoma, kad tai gali būti alegorinė užuomina į bažnyčios fundatorių Naugarduko vaivadą Povilą Sapiegą, Zapyškį valdžiusį 1555–1579 m., ir Sapiegų šeimos herbą.

Bažnyčios restauravimo ir aplinkos sutvarkymo projektas, kurio vertė – apie 2 mln. eurų, susideda iš dviejų dalių: pastato restauravimo ir jo pritaikymo visuomenės reikmėms. 1 ha ploto sklype šalia šventovės bus įrengti šviečiantys elementai, žymintys buvusio šventoriaus ribas, bus suformuoti ir apšviesti pėsčiųjų takai. Bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, teritorija – pritaikyta bendruomenei ir lankytojams. Darbus planuojama baigti 2020 m.

Plės bendruomenines paslaugas

Anot Zapyškio seniūnijos bendruomenės veiklos administratorės Jolantos Marijos Malinauskaitės, kitas svarbus Zapyškiui projektas susijęs bendruomeninių paslaugų plėtra. "Zapyškio bendruomenės centras kartu su Zapyškio parapija yra įkūrusi viešąją įstaigą Zapyškio bendruomeninių paslaugų centrą. Projekto metu šiam centrui bus pastatytas pastatas, kuriame bus teikiamos vietos bendruomenei labiausiai reikalingos paslaugos, pirmiausia – socialinės. Tai bus vaikų ir suaugusiųjų, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių dienos centras, kur bus teikiamos užimtumo, bendravimo, higienos ir kitos paslaugos. Bendruomeninių paslaugų centro planuojama įrengti ir šarvojimo salę, kurios iki šiol seniūnijoje nėra. Pasak J.M.Malinauskaitės, iš bėdos naudojamasi prie bažnyčios esančiomis patalpomis, tačiau jos neatitinka reikalavimų. "Projektas pateiktas vertinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Jei gausime finansavimą, pastatas bus pradėtas statyti šiais, o baigtas kitais metais", – planavo pašnekovė.

Zapyškio seniūno Sigito Imbraso žodžiais, nepamirštas ir lyninio keltuvo per Nemuno projektas. Jis atidėtas susidūrus su problemomis dėl žemės, kurioje keltuvas turėtų iškilti. "Lyninis keltuvas mūsų krante turėtų iškilti toje vietoje, iš kurios laivelis plukdo į Kulautuvą. Statant keltuvą, jei atramos krantuose būtų mažesnės, reikėtų vieną atramą statyti upės vagoje. Tai darkytų kraštovaizdį. Todėl norime didesnių, tvirtesnių atramų krante. Kulautuvos pusėje problemos nėra, tačiau mūsų pusėje, norint statyti didesnę atramą, reikėtų išpirkti žemę, kuri yra privati. Jos savininkai už žemę prašo daugiau, nei įstatymai leidžia savivaldybei mokėti", – užsiminė seniūnas.

Sigitas Imbrasas

Įrengtas nedidelis pliažas

Prie Zapyškio prieplaukos Nemuno pakrantėje – nedidelis pliažas, karštu oru viliojantis vietos gyventojus. Zapyškio bendruomenės centras ruošiasi rašyti projektą, pagal kurį pliaže būtų įrengta persirengimo kabinos, suoliukai, šiukšliadėžės, galbūt ir gultai. Tačiau kavinės ar viešbučio, skirtingai nei Kulautuvoje ar Kačerginėje, kur jie jau veikia arba yra projektuojami, Zapyškyje nėra. "Taip yra dėl to, kad minėtuose miesteliuose investuota daugiau lėšų. Pavyzdžiui, Kulautuvoje yra rimtas pliažas, vandenlenčių parkas, sveikatingumo takai pušyne. Iš Kulautuvos į mūsų pusę penktadieniais–sekmadieniais kelia nedidelis laivelis. Tie patys Kulautuvos poilsiautojai gali atkeliauti pas mus, – pasak seniūno, po dvejų metų, kai baigsis bažnyčios sutvarkymo darbai, kavinė Zapyškyje jau turėtų veikti. – Kai sustiprės kurortinė teritorija – nuo Kačerginės iki Zapyškio bus nutiestas dviračių takas (juo tikimės važiuoti kitąmet), bus restauruota bažnyčia, sutvarkyta jos aplinka – Zapyškis taps patrauklesnis. Dabar šiltuoju metų laiku iki Kačerginės savaitgaliais atvažiuoja iki 1 tūkst. žmonių. Kitąmet didžioji dalis jų greičiausiai užsuks ir pas mus."

Kulautuva, Kačerginė ir Zapyškio seniūnijos dalis – žemės ruožas tarp Nemuno ir Šakių plento – praėjusių metų vasarį tapo kurortine teritorija. Kas per tą laiką Zapyškyje pasikeitė? "Mūsų mąstymas pasikeitė: mes pradėjome kitaip vertinti savo gyvenamąją vietą. Atsirado naujų galimybių mūsų gyventojams, visuomenininkams, verslininkams teikti naujas paslaugas, vykdyti naujas veiklas", – įsitikinusi J.M.Malinauskaitė. Kai kurie kiti pokyčiai, pasak aktyvios visuomenininkės, susiję su tuo, kad seniūnija, kaip ir visas Kauno rajonas, dalyvauja "Kaunas 2022" programoje. "Galbūt jau matėte plakatus: "Kaunas + Zapyškis = Europos kultūros sostinė 2022". Džiaugiamės, kad kartu su "Kaunas 2022" komanda, pasinaudodami mūsų kaip kurortinės teritorijos statusu, galime išryškinti tai, ką turime geriausio, ir sukurti naujų traukos taškų Zapyškyje", – pasakojo pašnekovė. Pašnekovės žodžiais, Aitvarų festivalis, Zapyškio "Kūrybos ir užimtumo stubos" edukacijos ir kiti renginiai suburia ne tik vietos bendruomenę – atvyksta žmonių ir iš kitur.

Mūsų mąstymas pasikeitė: mes pradėjome kitaip vertinti savo gyvenamąją vietą.

Rengia vasaros stovyklas

Viena iš viešosios įstaigos "Kūrybos ir užimtumo stuba" steigėjų Daiva Vaišnorienė yra ir vadinamoji "Fluxus" agentė. Šie visuomenininkai yra "Kaunas 2022" idėjų skleidėjai. "Domimės tuo, kas vyksta aplink mus, kas įdomu mums kaip bendruomenei. Organizuojame mažas šventes vietoms vaikams, paskaitas, stovyklas jaunimui. Šiais metais įsijungėme į "Kaunas 2022" veiklas, dalyvaujame bendruomenių platformoje "Fluxus labas!" – Zapyškyje įkūrėme vieną "Fluxus" tašką", – pasakojo zapyškietė.

Edukacijoms ir kitokioms veikloms "Kūrybos ir užimtumo stuba" visus norinčiuosius suburia į seną medinę trobą. Pastarosiomis dienomis stuba buvo užimta vaikų – čia veikė dienos stovykla. "Šioje stovykloje į pasaulį bandome pažvelgti per pasakas, surinktas Zapyškio apylinkėse vietinės kraštotyrininkės, tautosakininkės ir dailininkės Elenos Krušinskaitės. Vaikai patys išsirinko pasakas, pagal kurias kurs teatro etiudus, kuriuos mes parodysime per "TẽKA" iniciatyvos organizuojamas kūrybines dirbtuves – vaikai ten kurs bendrą statinį, kuris vėliau iškils Zapyškyje", – apie tolesnes vaikų veiklas pasakojo stubos šeimininkė.

Nemokamoje stovykloje, skirtoje vietos gyventojų vaikams, maistą suneša pačios mamos, jos ir šeimininkauja virtuvėje. "Kas atnešė agurkų, kas – pomidorų, kas dar kažko – taip ir maitinamės. O finansavimą kviestiniams lektoriams gavome iš "Kaunas 2022" programos. Džiaugiamės, kad galime pasinaudoti jų kontaktais, žmonėmis. O mūsų indėlis į šias stovyklas – patalpos ir mūsų darbas", – šypsojosi D.Vaišnorienė.

Pilietiški gyventojai

Seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius keletą metų išlieka panašus – 2,7 tūkst., tačiau iš tiesų čia gyvenančiųjų daugėja. "Zapyškyje labai daug jaunų šeimų, besikuriančių savo tėvų, senelių namuose, turime ir sugrįžtančių emigrantų. Man smagu dalyvauti bendruomenės susirinkimuose, seniūnaičių sueigose ir matyti, kad vietos žmonės nelaukia, kol seniūnas ką pasakys, – jis čia pats gauna socialinį užsakymą. Džiugu, kad žmonėms ne tas pats, kur jie gyvena, kaip gyvena dabar ir kaip gyvens rytoj. Pilietiškas balsas skamba Zapyškyje", – pasak J.M.Malinauskaitės, prie to prisidėjo ir Zapyškio bendruomenės centro keliolika metų vykdyti projektai.

"Nauji gyventojai kuriasi žinodami, kad čia yra patraukli bendruomenė, kad čia – palyginti netoli nuo Kauno (21 km), kad čia yra infrastruktūra: yra mokykla, vaikų darželis – viskas, ko reikia. Čia žmonės ne į vidurį laukų keliasi gyventi", – atkreipė dėmesį J.M.Malinauskaitė. – Tačiau, man atrodo, į Zapyškį labiausiai traukia istoriniai dalykai – gili, stipri istorinė pusė. Nes atvažiuoti gyventi į Ežerėlį, kuriam 100 metų, ir į Zapyškį, kuris šiemet švenčiame 510 miestelio metines, yra skirtingi dalykai. Žmonėms darosi svarbu ne vien tik pavalgyti ir gražiai apsirengti. Jiems rūpi ir tai, kur jie gyvena, kas dedasi aplinkui. Ir tai traukia naujus gyventojus.

S.Imbraso žodžiais, skirtingai nuo priemiesčio seniūnijų, kur daugelis gyventojų dirba mieste, Zapyškio seniūnijoje tokių gyventojų – mažuma. Nemažai dirba vietos įmonėse, didžiausi darbdaviai – pašarų gyvūnams gamybos įmonė, medienos gamybos įmonės, Zapyškio pagrindinė mokykla.

Tarši įmonė nebeveikia

Nepaisant to, kad kaimiškosiose vietovėse džiaugiamasi įsisteigus naujai įmonei, vietos gyventojai džiaugiasi kad viena įmonė – Zapyškio asfaltbetonio bazė – sustabdė veiklą. Smalinės, kaip šią įmonę vadina vietos gyventojai, teritoriją dar ženklina skaldos ir žvyro kalnai, važiuojant nuo Kačerginės link Zapyškio, gerai matomi dešinėje dešinėje kelio Kaunas–Šakiai pusėje.

Šios taršios įmonės kaimynystėje įsikūrusių sodų gyventojai jos uždarymo laukė daugiau kaip 30 metų. "Asfaltbetonio bazė jau nebegali čia vykdyti jokios gamybos – tik sandėliuoti medžiagas. Įmonės teritorija ribojasi su žydų kapinėmis. Kapinių žemė paimta visuomenės poreikiams, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jos paėmėme šiek tiek per mažai. Pateikėme prašymą teritoriją visuomenės poreikiams šiek tiek išplėsti į miško pusę", – pasakojo seniūnas.

"Smalinės iškėlimas turėtų labai pasitarnauti kurorto reikmėms. Tikiuosi, ši vieta nebus tiesiog sulyginta su žeme – galbūt ateityje čia atsiras kažkoks patrauklus objektas", – vylėsi J.M.Malinauskaitė.

Jolanta Marija Malinauskienė

Paulius Visockas

Kauno rajono vicemeras

Kai bus sutvarkyta senoji Zapyškio bažnyčia ir jos aplinka, savaime turistų čia nepadaugės. Reikės ir didelės informacinės sklaidos. Sutvarkius bažnyčią, čia galės vykti daugiau renginių: Pažaislio muzikos festivalio koncertų, kitų. Bėgant laikui, per kultūros renginius, aktyvų laisvalaikį žinia apie Zapyškį pasklistų plačiau.

Kai bus iki galo išvystytos turizmo trasos, įrengti dviračių takai, Pakaunės turizmo žiedas galutinai susijungs. Juo bus galima iš Kauno dviračiais pro Kačerginę pasiekti Zapyškį, o po to – Kulautuvą ir kita Nemuno puse sugrįžti į Kauną. Kai atsiras dviračių tako trūkstama jungtis (Kačerginė–Zapyškis), turistų padaugės.

Tikimės, kad Zapyškio bendruomeninių paslaugų centras turės savo namus. Šį projektą 15 proc. ruošiasi kofinansuoti savivaldybė. Jei bus gautas finansavimas, darbai prasidės rudenį.

Turime planų prie Zapyškio pagrindinės mokyklos statyti priestatą, kuriame įsikurtų moderni, šiuolaikinius standartus atitinkanti sporto salė ir technologijų kabinetai. Tokių specializuotų kabinetų dėl vietos trūkumo mokykla neturi. Sporto salę zapyškiečiai turi varganą – ji maža, perdaryta iš aktų salės. Tai iš tiesų yra aktų salė, kuri transformuojasi į sporto salę. Zapyškio pagrindinė mokykla auga: atsirado priešmokyklinukai, trečia darželio grupė – reikia didesnės salės. Todėl ieškome galimybių, kaip įgyvendinti priestato statybos projektą.