Išsakė pretenzijų

Žeimenos gatvė nuo sankirtos su Sukilėlių prospektu į Neries pusę lyg perskiria du skirtingus kvartalus – vienoje pusėje jau nuo seno užstatytą daugiabučiais ir kitą, kurioje dominuoja nuosavi namai arba dviejų trijų aukštų kotedžai. Pastarojoje gyvenančius kauniečius šokiravo žinia, kad Žeimenos g. 149 sklype rengiamasi statyti du septynių aukštų daugiabučius.

Viešas būsimųjų namų projekto aptarimas nuotoliniu būdu tik patvirtino gyventojų nuogąstavimus – šie du septynaukščiai turės didesnę daugiabučių kompaniją. Gyventojai vardija, kad šalia Žeimenos g. 149, dar iškils būrelis daugiabučių – 147, 147A, 145 numeriais pažymėtuose sklypuose. Tiesa, pastarieji bus šiek tiek žemesni.

"Informuojame, kad su tokio pobūdžio daugiaaukšte daugiabute statyba kategoriškai nesutinkame, nes ji iš esmės pablogins mūsų turimas gyvenimo sąlygas, sumažins turto vertę, pažeis mūsų įsigyjant nekilnojamąjį turtą turėtus lūkesčius gyventi ramiame mažaaukščiame kvartale, kuriame nesutankintas gyventojų skaičius", – rašte Kauno merui, Urbanistikos ir architektūros skyriui nurodė gyventojai ir argumentavo savo pasipriešinimą.

Gyventojai pabrėžia, kad daugiabučiai nebūtinai turi būti daugiaaukščiai. Ypač kai aplinkui vyrauja mažaaukštė statyba. Prie daugiabučių kategorijos priskiriami visi pastatai, kuriuose yra trys butai ir daugiau. Gyventojai pasakojo, kad anksčiau buvo radę internete informaciją, jog tarp mažaaukščių esančiame sklype Žeimenos g. 149 planuojama kotedžų statyba, kuri jų nenugąsdino, tačiau daugiaaukščiai namai kelia daug nerimo.

Gyventojai piktinasi, kad nedideliame 200 arų sklype planuojama statyti du septynių aukštų daugiabučius. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Projektuotojo žodis

Pagal "Giedraitis & architektai" architekto Rimanto Giedraičio parengtą projektinį pasiūlymą, 20 arų sklype būtų statomi du septynių aukštų namai, kuriuose būtų 38 butai. Kiekviename name numatoma po 19 butų, kurių plotai yra apytiksliai nuo 37 kv. m iki 107 kv. m.

Projektiniuose pasiūlymuose nurodomas pastatų aukštis nesiekia 27 m. Prie namo planuojamos 39 parkavimo vietos. Viešo pristatymo metu architektas pabrėžė, kad pagal reikalavimus pakanka 38 vietų automobiliams: vienam butui – viena vieta automobiliui.

Daugiabučiai bus statomi ant kolonų. Butai bus nuo antrojo aukšto. Po ant kolonų pakeltų pastatų dalimis numatoma įrengti atviras dviračių saugyklas, senjorų poilsio zonas ir po penkias automobilių vietas. Architektas ramino, kad projekte nurodyta ryškiai raudona daugiaaukščių fasadų spalva nebūtinai tokia liks. Esą svarstomas kiek švelnesnis fasadų atspalvis.

Kauno bendrajame plane ši teritorija Žeimenos gatvėje pažymėta tamsia geltona spalva. Tai reiškia, kad tai yra didelio užstatymo intensyvumo teritorijos, kuriose vyrauja daugiaaukštė ir daugiabutė gyvenamoji statyba kartu su socialine, komercine, paslaugų ir kita infrastruktūra. "Tačiau gali būti įsiterpusių vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijų", – viešame pristatyme minėjo projekto autorius R.Giedraitis.

Kur dės automobilius?

Iš projektuotojų pateikto kompiuterinio vaizdo susidaro įspūdis, kad daugiabučiai bus statomi jaukioje didelių medžių apsuptyje. Realybėje vaizdas visiškai kitoks – plynė, kurią iš trijų pusių supa dviaukščiai kotedžai ir nuosavi namai.

Trumpoje ekskursijoje prie daugiabučiams numatyto sklypo lydėjusios prieš tokią statybą sukilusios bendruomenės atstovės baksnojo į siaurą, duobėtą, neasfaltuotą, be šaligatvių gatvelę.

"Iš pradžių, kol vyks statybos, čia važinės sunkioji technika, o paskui prisidės 38 butų gyventojų transportas. Tačiau šeimos dabar dažniausiai turi ne po vieną, o po du automobilius. Statytojai numatę po vieną vietą automobiliui, vadinasi, dar daug automobilių liks gatvėje", – niūrią perspektyvą piešė gyventojos.

Moterys priminė, kad dar vasarą buvo pradėti sklypo paruošiamieji darbai, kurių metu gatvele važinėjo sunkiasvoriai automobiliai, kurie kėlė itin daug dulkių. Tuo metu aplinkiniai gyventojai negalėjo net lango atsidaryti ir išsivėdinti patalpų, nes į vidų patekdavo automobilių keliamos dulkės.

"Todėl sunku net įsivaizduoti, kas bus, kai šios gatvelės apkrovimas padidės keliasdešimt kartų ir ja be perstojo važinės automobiliai", – pastebėjimais dalijosi gyventojai.

Vietiniai pastebi, kad tik dėl karantino šiuo metu šiek tiek mažiau automobilių Žeimenos gatvėje, tačiau čia esančios mokyklos ir darželis bei būsimi daugiabučiai garantuoja mašinų gausą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Netinkama infrastruktūra

Nereikėtų pamiršti, kad arčiausiai mažaaukščių namų numatyti daugiaaukščiai – ne vieninteliai būsimi statiniai. Gyventojų skaičiavimu, Žeimenos gatvėje per visus naujai statomus daugiabučius atsiras arti 500 butų, tad automobilių – arti 1000.

Žeimenos gatvė tėra dviejų eismo juostų. Jau dabar, dar neprasidėjus numatytam statybų bumui, viena eismo juosta užstatyta automobiliais. Draudžiamųjų ženklų čia palikti automobilį nėra. Dar pridėkime šioje gatvėje esančias dvi mokyklas ir vaikų darželį, tad ryte ir vakare eismo intensyvumas bus išties didelis.

"Projektiniuose pasiūlymuose nepateikiama nei transporto judėjimo schema, nei analizė apie tai, ar esama kvartalo infrastruktūra pajėgi aptarnauti tokį didelį naujų gyventojų srautą. To nėra tik dėl vienos priežasties – infrastruktūra yra visiškai nepritaikyta tokio intensyvumo gyventojų padaugėjimui", – pretenzijoje Kauno miesto savivaldybei nurodo gyventojai.

Daugiabučių Žeimenos gatvėje projekto autorius architektas R.Giedraitis patikino, kad statytojas neasfaltuotą gatvės dalį iki numatomų namų planuoja išasfaltuoti, o automobilių vietų skaičius ir atstumai nuo greta esančių namų esą atitinka statybos reglamentą.

"Anksčiau ta teritorija buvo užstatyta metaliniais surūdijusiais garažais. Negi žmonėms geriau šalia matyti apleistą šabakštyną nei tvarkingą teritoriją", – kritiką atrėmė architektas.

Statytojai numatę po vieną vietą automobiliui, vadinasi, dar daug automobilių liks gatvėje.

Užstos saulę

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prieš keletą metų atliko "Natūralaus apšvietimo ir insoliacijos vertinimo statybos projektuose problematiką". Natūralaus apšvietimo problemą kelia ir numatomų daugiabučių Žeimenos gatvėje šešėlyje atsidursiantys mažaaukščių namų gyventojai.

NVSC studijoje nurodoma, kad viena dažniausių klaidų projektų tikrinimo etape – nepateikta informacija apie planuojamų patalpų insoliacijos trukmę arba pateikti nepagrįsti duomenys: nėra tai patvirtinančių brėžinių. Neretai projektuojant pastatą neįvertinama jo įtaka šalia esančių pastatų insoliacijos laikui; skaičiavimas atliekamas ne butui, o kambariams, fasadui.

Toje pačioje studijoje remiamasi "Lighting Research Center" mokslininkais, kad dienos šviesa padidina gyventojų našumą ir komfortą bei padeda palaikyti psichikos sveikatą ir smegenų stimuliaciją. Tyrimai rodo, kad tiesioginė saulės šviesa, kurią gauname per dieną, turi tiesioginį poveikį miegui naktį.

Panašias klaidas gyventojai stebi ir Žeimenos g. 149 daugiaaukščių projektiniuose pasiūlymuose. Juose nurodoma, kad išlaikomi normatyviniai atstumai iki sklypo ribų, užtikrinama projektuojamų pastatų ir gyvenamųjų pastatų gretimose teritorijose norminė insoliacija. Tačiau šie teiginiai niekuo nepagrįsti, nepateikti jokie skaičiavimai, kurie patvirtintų, kad esami du septynaukščiai pastatai neužstos šviesos ir nepablogins situacijos greta sklypo esantiems pastatams.

Architektas R.Giedraitis patikslino, kad detalius insoliacijos skaičiavimus būtina pateikti techniniame projekte. "Tačiau mes skaičiavome ir rengdami projektinius pasiūlymus. Būtų kvaila projektuoti iš anksto nevertinant insoliacijos. NVSC labai priekabiai į tai žiūri. Pagal dabartinius skaičiavimus, šešėlis kristų dviem, gal trims namams, tačiau dviejų valandų nepertraukiamos natūralios šviesos reikalavimas yra išlaikytas", – tikino R.Giedraitis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gąsdina aukštis

Gyventojai neslepia, kad sunerimę dėl daugiabučių statybos kreipėsi į statybos ekspertą, todėl Kauno savivaldybei pateiktoje pretenzijoje remiasi eksperto pastebėjimais.

Pagal Kauno tarybos patvirtintą Bendrąjį 2013–2023 m. planą, ginčų objektu tapusi teritorija pažymėta kaip daugiabučių daugiaaukščių teritorija. Tačiau ekspertas išskiria, kad Bendrasis planas nenustato aukštingumo, o dėl galimo pastatų maksimalaus aukščio nukreipia į Aukštybinių pastatų specialųjį planą.

"Tai matyti pačių projektinių pasiūlymų aiškinamojo rašto pirmajame lape esančioje lentelėje, kurioje nurodyta, kad maksimalus aukštingumas nustatytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialiajame plane", – dėsto ekspertas.

Specialiajame plane sklypas priskirtas teritorijoms, kurios apibūdintos kaip "esamos ir planuojamos sodybinio ir mažaaukščio užstatymo teritorijos. Aukštybinių pastatų statyba draudžiama".

"Taigi Specialiajame plane šiai teritorijai nustatyti mažaaukščiai pastatai – iki trijų aukštų. Daugiaaukščiai nenumatyti, todėl, vertinant situaciją, darytina išvada, kad septynių aukštų gyvenamųjų namų statyba sklype yra negalima", – eksperto išvada remiasi gyventojai.

Daugiaaukščių Žeimenos g. 149 projekto autorius atremia ir šią kritiką. Anot architekto R.Giedraičio, aukštybiniai pastatai yra nuo 30 m, o projektuojamų daugiabučių aukštis – apie 27 m.

Požeminiai vamzdynai

Dar viena, ne mažiau svarbi detalė – numatytų daugiabučių sklype po žeme eina kanalizacijos vamzdis. Ką nors statyti ant požeminių vamzdynų draudžia įstatymai. Nors viešame projektinių pasiūlymų aptarime projektuotojas minėjo, kad statytojas rengiasi esmus vamzdynus perkelti, tačiau projektiniuose pasiūlymuose tai nepavaizduota.

"Projektiniai pasiūlymai neaiškūs, neišsamūs, neinformatyvūs. Pateikta tik tai, kas aktualu statytojui, sąmoningai neatsižvelgiant į vietos kontekstą ir niekaip nesprendžiant aktualių probleminių aspektų", – gyventojai toliau mini eksperto išvadą.

Jie pabrėžia, kad bet kuriuo atveju, jei pasiūlymai bus koreguojami, jie nesutinka su tokio aukštingumo pastatais ir nurodo, kad užstatymas turi atitikti vietovei būdingą užstatymo tipą, kuriame vyrauja mažaaukštė, nedaugiabutė statyba, todėl planuojamos statybos turi atitikti esamas teritorijos vystymo tendencijas.

Komentaras

Nerijus Valatkevičius

Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas

Gyventojai turi teisę būgštauti. Kažkada ten buvo kaimas. Tačiau mieste yra kaip mieste. Mieste stengiamės tų vieno aukšto vienbučių, dvibučių, tokių kaip kaimo vietovėje, nestatyti. Ten visą laiką buvo numatytos daugiabučių namų teritorijos. Intensyvumas 1,2 kaip daugiabučiams namams labai nedidelis.

Gerai, kad gyventojai rūpinasi, svarstysime visus pasiūlymus, argumentus, ar ten saulę užstoja, ar dar ką, ar ten infrastruktūrą turės kažkokią padaryti. Kol kas dar tik projektinis pasiūlymas. Iki galutinio patvirtinimo yra ir mero komisija, ir dar daug etapų.

Nors kol kas kalbama tik apie du daugiabučius, lygiagrečiai projektuojami ir derinami ir kiti tose apylinkėse numatyti daugiabučiai.

Jeigu gyventojai turi argumentų dėl gyvenimo sąlygų pabloginimo, tikrai juos svarstysime. Tačiau, pabrėžiu, tikrų argumentų, o ne tiesiog – pablogino. Tokiu atveju aš klausiu, ar pablogins insoliaciją, ar ką. Yra insoliacijos normos ir taisyklės. Tą, ką pažeidžia, turės ištaisyti. Visus atsakymus turės pateikti projekto vadovas.

Perspektyviniame plane numatyta, kad Žeimenos gatvės dalis nuo sankirtos su Sukilėlių prospektu platėtų iki keturių eismo juostų Jonavos gatvės link, o apačioje – tiltas per Nerį. Vadinamasis komforto tiltas, kad nereikėtų gyventojams važinėti aplinkui, bet neaišku, kada jį statytų. Komforto dalykų atsiranda tada, kai pakankamai užsipildo miestas. Kai pakankamai bus užstatyta teritorija, atsiras eilė šiems komforto dalykams – gatvėms, tiltams.

Toje miesto dalyje yra problemų dėl automobilių parkavimo, todėl miestas turės svarstyti, ar tose gatvėse leisti statyti automobilius, ar ne. Ten automobilius palieka daugiausia Klinikų darbuotojai. Klinikos numačiusios statyti maždaug 2 tūkst. vietų aikštelę. Čia Klinikos turi rasti sprendimą, nes dabar miesto gatvės užkimštos į Klinikas atvažiuojančių, jose dirbančių žmonių automobiliais. Mes juos spaudžiame daryti sprendimus. Vieną aikštelę jau pastatė, statys dar vieną. Jie turi minčių, bet, matyt, viskas taip greitai nesidaro.

Autorių ir statytojų reikalas, ar maksimaliai išnaudoti tą teritoriją. Statytojai ir gyventojai turi susitarti, tačiau ten vis tiek bus daugiabučiai. O kokie jie bus, tai dabar ir sprendžiama.