Talkina Maltos ordinas

"Mums labai rūpėjo ir rūpi, kad mus gelbėjusių žmonių senatvė būtų bent kiek praskaidrinta ir aprūpinta materialiai, nes suprantame, kad maža vien padėkoti ir pavadinti Pasaulio tautų teisuoliu. Tad išgelbėtieji, jų organizacijos stengiasi kiek įmanoma materializuoti savo dėkingumą gelbėtojams įvairiomis formomis", – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky po Vokietijoje Lietuvos žydų bendruomenės ir Maltos ordino šiemet surengto koncerto.

Koncerto metu surinktos lėšos – 123 tūkst. eurų – buvo skirtos  Pasaulio tautų teisuoliams Lietuvoje remti, finansuojant trejus metus truksiančius paramos gelbėtojams projektus.

Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje generalinio sekretoriaus Eitvydo Bingelio, dalis lėšų šiemet buvo skirta kortelėms, už kurias gelbėtojai galėjo įsigyti nekompensuojamųjų vaistų ir medicinos prekių.

Paramos įvairovė

Gelbėtojams skirta ir dar viena kortelė, su kuria jie už tam tikrą sumą konkrečiame prekybos centre gali įsigyti reikalingų maisto ir buities produktų. Be šių bendrų LŽB ir Maltos ordino projektų, gyvuoja dar vienas – dalis surinktų lėšų skirta kiekvieno Pasaulio tautų teisuolio svarbiausiems poreikiams tenkinti.

"Nuperkame malkų žiemai, būtiną buitinį prietaisą, sumokame už buto šildymą", – aiškino Kauno žydų bendruomenės (KŽB) pirmininkas Gercas Žakas.

Aktyvi KŽB narė Edita Mackevičienė teigė, kad šiuo metu Kaune ir jo regione gyvena 25 Pasaulio tautų teisuoliai. Dalies jų gyvenimas yra skurdus, daugelį kamuoja ligos, tad parama tokiems asmenims yra labai reikalinga. Be anksčiau minėtų projektų planuojama parengti Lietuvos Pasaulio tautų teisuolių portretų parodą, su Lietuvos vyriausybe derinamas paminklo žydų gelbėtojams pastatymo klausimas.

Pabėgo iš fabriko

Mažutėlio namelio prie Neries duris, kai jų rankeną paklebeno Kauno žydų bendruomenės pirmininkas G.Žakas, atidarė ne pagal amžių žvitrus nedidelio ūgio vyras. Tiesą sakant, buvo sunku patikėti, kad šis dar dabar labai gyvybingas vyras galėjo 1944 m. gelbėti žydus ir todėl tapti Pasaulio tautų teisuoliu bei gauti iš Prezidento rankų Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių.

"Sveikas, Vladai. Atvežiau jums sieninį kitų metų kalendorių, skirtą Pasaulio tautų teisuoliams", – paaiškino atvykimo priežastį G.Žakas. Šeimininkas pakvietė į namelį, kuriame karaliavo prieblanda.

Pasak Vlado Palkausko, būtent šiame namelyje baigiantis karui slėpėsi Aharonas Muleris, pabėgęs iš "Vilko" kailių fabriko, kur siuvo vokiečiams šiltus drabužius. "Tai, kad vokiečiai 1944 m. pavasarį skubiai krovėsi net neužbaigtus siūti kailinius ir žaliavas, bylojo, kad jiems striuka, kad jie gali dar labiau sužvėrėti, – perpasakojo A.Mulerio žodžius Vladas, kuris tada buvo dvylikametis paauglys. – Tad A.Muleris išsmuko iš fabriko, perplaukė valtele Nerį – tiltu eiti žydui anuomet buvo labai pavojinga – ir pasuko pakrante į Eigulių kaimą, kur mes gyvenome. Jis mus pažinojo, nes šalia mūsų namų žydai, prižiūrimi vokiečių, kasė žvyrą karjere. Tėvai nedvejodami leido jam įsikurti ūkinio pastato, kuriame aš dabar gyvenu, pastogėje, ant šieno. Ten jis ir miegodavo, ir valgydavo."

Beprotiška naktis ant šieno

Kartą (tai jau buvo vasara), kai vokiečiai jau traukėsi iš Kauno, į Palkauskų kiemą vakare įgarmėjo gal septyni vokiečių kareiviai su karininku ir paprašė nakvynės.

"Atsitiko taip, kad Aharonas nespėjo nulipti iš palėpės žemyn ir pasislėpti rūsyje, o mano tėvas būtent ten, į palėpę, turėjo nuvesti vokiečių kareivius miegoti", – pasakojo V.Palkauskas.

Anot jo, tėvas lipo į palėpę virpančia širdimi, bet Aharono ten nesimatė – jis spėjo įsirausti į šiaudus ten, kur paprastai slėpdavosi naktį. "Tad mano tėvas būtent toje vietoje atsigulė miegoti, o vokiečiai pasklido ant šiaudų atokiau", – dėstė pašnekovas.

Aharono įžvalgumas

Viskas baigėsi laimingai – vokiečiai rytą išėjo, nė neįtarę, kad miegojo vienoje palėpėje su žydu. "Beje, aš tą naktį miegojau kambaryje, savo lovoje, o vokiečių karininkas – kieme stovėjusiame vežime su šiaudais. Papusryčiavę jie dingo iš kiemo, bet paskui juos atėjo vlasovininkai, vedini prie vežimų pririštomis karvėmis", – tarsi tai buvę vakar, detales prisiminė V.Palkauskas.

Jis neabejoja, kad būtent tokiu momentu Palkauskų šeimai labai pravertė visa tai mačiusio pro palėpės langelį Aharono įžvalgumas – jis patarė nedelsiant atsikratyti reichsmarkėmis, nusipirkus karvę. Taip tėvas ir padarė, ir tai buvo labai protingas Aharono patarimas.

"Už tai mes buvome jam, laimingai pas mus sulaukusiam vokiečių okupacijos pabaigos, dėkingi", – prisiminė Vladas, kurio anuomet pagrindinė užduotis buvo užnešti į palėpę tėvų paruošto maisto Aharonui. Ten pat nukeliaudavo ir sode Vlado priskinti obuoliai, kriaušės.

Patenkintas parama

"Dabar negaliu skųstis gyvenimu – žydų organizacijos man labai padeda: iš vieno Niujorko žydų fondo kas keturis mėnesius gaunu po 440 dolerių, o Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė viešosios įstaigos "Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas" lėšomis kasmet parūpina 270 eurų vertės kortelę, su kuria apsiperku prekybos centre. Na, ir dar metams gaunu 340 eurų vertės kortelę, kurią turėdamas galiu vaistinėse įsigyti nekompensuojamųjų vaistų ir medicininių prekių", – vardijo Vladas mažiau žinomus plačiajai visuomenei paramos šaltinius.

"Be to, kasmet esu kviečiamas į Kauno žydų bendruomenės organizuojamus padėkos žydų gelbėtojams renginius. Žodžiu, esu neužmirštas, gerbiamas", – pridūrė V.Palkauskas.

Anot Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Pasaulio tautų teisuoliai net pačiomis tamsiausiomis mūsų istorijos valandomis liudijo žmogiškumą. Savo drąsiais pasirinkimais ir veiksmais jie pastatė amžiną paminklą svarbiausioms vertybėms. Ir tą gelbėtojų žmogiškumą, esant mirtinai grėsmei, labai vertina LŽB.