Gynė žmogaus teises?

Klaipėdos teismas sušvelnino kardomąsias priemones ir į laisvę paleido keturis Kauno agurkinių gaujos narius – nusikalstamo susivienijimo lyderį Saulių Velečką, pravarde Agurkas, Norbertą Tučkų, Audrių Petkauską ir Tadą Petrošių.  Visi jie sumokėjo po 30 tūkst. eurų užstatą, iš jų paimti dokumentai. Šešiems mėnesiams jiems skirta intensyvi priežiūra – vyrai turės dėvėti elektroninius stebėjimo prietaisus ir neišeiti iš namų. Vienintelė išimtis, kai kompanijai reikės dalyvauti teismo posėdžiuose.

Pagrindinis teismo motyvas – Agurkas su sėbrais buvo suimti 2013 m. sausio 22 d. ir už grotų jau praleido apie 3,5 metų, o byloje šiemet dar net neketinama skelbti nuosprendžio. Agurkinių bylą Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti 2014 m. lapkritį.

Teismas nusprendė, jog tokį ilgą laiką laikant asmenį suėmime, tolesnis pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – termino tęsimas gali būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių teisę į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką bei teisę būti paleistam proceso metu, pažeidimas.

Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis portalui alfa.lt teigė, bendravo su šią bylą kuruojančiu prokuroru, kuris patvirtino, kad Klaipėdos teismo sprendimas bus skundžiamas.

"Pažymėčiau, kad veikos, dėl kurių kaltinami šie asmenys yra labai sunkios. Kalbama apie disponavimą ir platinimą dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, nužudymo organizavimą. Taip pat ir kitos nusikalstamos veikos, dėl kurių galėjo nukentėti visuomenė", – alfa.lt aiškino A. Roginskis.

Bylos apimtys

Didelės apimties byloje, S.Velečka kartu su bendrininkais kaltinami nužudymu, kontrabanda, neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, jų platinimu ir kitais nusikaltimais. Kaltinimai pareikšti trylikai asmenų. Jau apklausti liudininkai, parodymus davė ir dalis kaltinamųjų. Byloje – per 80 liudytojų.

Lapkritį sukaks dveji metai, kai Klaipėdos apygardos teismas nagrinėja agurkinių bylą. Ją teko ne kartą atidėti posėdyje nepasirodžius laisvėje esantiems kaltinamiesiems.

Buvo skelbiama, kad vienas kaltinamųjų Linas Perminas bandė pasprukti, bet buvo sulaikytas Švedijoje.

Klaipėdos apygardos teismą pasiekė dviejų kaltinamųjų advokatų prašymai skirti jų ginamiesiems psichiatrinę ekspertizę. Redui Vilkauskui ir Kęstučiui Liukaičiui buvo skirtos ambulatorinės psichiatrinės ekspertizės.

Jas atlikę Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertai, negalėjo atsakyti į teismo pateiktus klausimus ir pasiūlė skirti stacionarią psichiatrinę ekspertizę. Ji atlikta Utenos ekspertiniame skyriuje. Dar vis neaišku, ar šie du kaltinamieji galės duoti parodymus teisme.

Skelbė pergalę

Didžiulį rezonansą sukėlusi agurkinių byla  buvo vadinama neeiline policijos pergale prieš organizuotą nusikalstamumą. "Tai yra labai rimtas smūgis organizuotam nusikalstamumui Lietuvoje", – po 2013 m. agurkinių suėmimo operacijos sakė tuometis generalinis policijos komisaras Saulius Skvernelis.

Jau tada pareigūnai aiškino, kad esą byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog agurkiniai organizavo kokaino, taip pat narkotikų gamybai naudojamų prekursorių gabenimą ir platinimą, užsiėmė kontrabanda. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, gaujos nariai 2011-aisiais taip pat užsakė verslininko Vidmanto Sadausko nužudymą Kaune.

Agurkinių gaujos lyderiai ir nariai buvo sulaikyti skirtinguose Lietuvos miestuose. Daugiausia Vilniuje ir Kaune. Atlikdami agurkinių kratas, pareigūnai teigė radę daugybę ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų medžiagų.

Tuoj po gaujos narių sulaikymo pareigūnai prašė atsiliepti Kauno regiono ir visos Lietuvos gyventojus, nukentėjusius nuo Agurkinių gaujos veiksmų.

Vis dėlto "Kauno dienos" kalbinti kriminalistai užsiminė, kad sėkminga buvo ne operacija, o visuomenei pučiama migla. Dabar išgirdę apie Klaipėdos teismo sprendimą, jie teigė, kad jis gali reiškti užuominą, jog byloje trūksta įrodymų.

Tarptautinė operacija

Dar vienas faktas, iliustruojantis Agurko galybę, paaiškėjo 2013 m. lapkritį. Lietuvos ir Rusijos teisėsaugininkai paskelbė uždarę didžiulį narkotinių medžiagų tranzito iš Rusijos į ES šalis kanalą.

Tada Lietuvos policijos vadovas S.Skvernelis ir Rusijos Federalinės narkotikų kontrolės tarnybos (FSKN) direktorius Viktoras Ivanovas spaudos konferencijoje žurnalistams sakė, kad sutriuškinta grupuotė per visą savo gyvavimo laikotarpį galėjo uždirbti apie 1,5 mlrd. JAV dolerių.

"Amfetamino cunamis į ES šalis užkardytas", – Vilniuje per spaudos konferenciją sakė V.Ivanovas. Lietuvos ir Rusijos pareigūnai operaciją vykdė penkerius metus, nors nusikalstamas kartelis veikė maždaug nuo 2003 m. Rusijoje, Permėje, buvo gaminamas narkotikų pirmtakas, vėliau perdirbtas į amfetaminą jis per Lietuvą buvo gabenamas į Skandinaviją.

Pareigūnai minėjo, kad lietuviškoji šio tarptautinio susivienijimo dalis susijusi su kauniečiu S.Velečka ir jo vadovaujamais agurkiniais.

Pareigūnai neslėpė, kad Agurko grupuotė buvo viena didžiausių Europos problemų, todėl Europolas taip pat aktyviai prisidėjo vykdant šią operaciją. Šio kanalo likvidavimas užtruko net penkerius metus. Neatmetama galimybė, kad to priežastis iki 2010 m. Rusijos Federacijoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų turėjimas, gabenimas nebuvo kriminalizuoti.

Ar galėjo įduoti kitus?

Keistas sutapimas, bet, prieš  agurkiniams atgaunant laisvę, su keliomis tonomis kokaino Rumunijoje buvo sulaikyti lietuviai. Vėliau suimtas ir įtakingas Kauno narkotikų prekeivis.

Kai kurie kalbinti su Kauno nusikaltėlių pasauliu siejami asmenys neslėpė, kad tai kelia dviprasmiškų kalbų. "Sklando  kalbos, kad jie išleisti, nes bendradarbiauja su teisėsauga", – pasakojo vienas jų.

Prisimintas ir dar vienas epizodas, iki šiol nėra išaiškina, kas pernai nušovė Agurko apsaugininką Deimantą Bugavičių.

Ne taip seniai į Kauną iš Vokietijos kalėjimų sugrįžo ir bene aršiausi agurkinių priešai – Kamuolinių gaujos vadeivos.

Kalbinti teisėsaugininkai abejojo, ar tai gali sukelti naują gaujų karą. "Vis dėlto agurkiniams uždėtos apyrankės", – pastebėjo jie.

Komentaras

Visvaldas Račkauskas, buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas, kuravęs šalies kriminalinę policiją

Kalbant ne tik konkrečiai apie šią teisme nagrinėjamą bylą, bet ir apie kitas, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcija. Nepaisant to, kam ir kokie kaltinimai yra pareikšti, kokiais nusikaltimais asmenys kaltinami, tik teismas gali spręsti, ar jie kalti. Teismų istorijoje yra ne vienas atvejis, kai asmuo ar asmenys, kaltinti žmogžudystėmis, teismo buvo išteisinti nesurinkus kaltei įrodyti pakankamai duomenų. Šiuo atveju verta prisiminti ir vieną iš paskutinių rezonansinių teismo procesų: Kauno nusikalstamo pasaulio lyderis Henrikas Daktaras buvo išteisintas dėl kauniečio verslininko Sigito Čiapo žmogžudystės organizavimo. Kad ir dar vienas pavyzdys: sulaikius H.Daktarą besislapstant Bulgarijoje, visuomenei buvo teigiama, kad jis gali būti įtariamas prisidėjęs prie daugiau kaip 30 žmogžudysčių. Laikui bėgant jau ikiteisminio tyrimo metu dauguma įtarimų subliūško.

Manyčiau, Klaipėdos apygardos teismas teisingai konstatavo, kad kaltinamieji yra gana ilgai laikomi suimti ir laikomi kalėjime. Apskundę Lietuvos valstybę Europos Žmogaus Teisių Teismui, jie bylą greičiausiai laimėtų. Mat kalėjimo sąlygos prilygsta pačiai griežčiausiai bausmei, kuri skiriama už pačius sunkiausius nusikaltimus, paprastai žmogžudystes.

Kita vertus, jei teismas teisiamuosius paleidžia į laisvę, tai yra ne tik indikacija, kad pernelyg ilgai laikomi nelaisvėje, bet ir tylus pasakymas prokurorui, kad surinkta nepakankamai įrodymų kaltinant asmenis sunkiais nusikaltimais.

Man šita agurkinių sulaikymo operacija daugiau panėšėjo į parodomąją ir skubotą akciją. Mano galva, įrodymų, kurie buvo pateikti visuomenei, buvo per maža, jie buvo per silpni tokiai nusikalstamai grupuotei, kokia ji buvo įvardyta. Prisiminkime dar vieną faktą: sulaikius agurkinius teisėsauga teigė, kad įtarimai nusikalstama veika pareikšti daugiau kaip 50 asmenų. Kaip ir kodėl atsitiko, kad teisiamųjų suolą pasiekė tik trylika asmenų? Manau, šis faktas tik patvirtina abejones dėl įrodymų stygiaus.

Ir bene esminė problema, kodėl teismo procesas užsitęsė ir teismas privalėjo teisiamiesiems sušvelninti kardomąją priemonę. Mano žiniomis, agurkinių sulaikymo operacija buvo atlikta lokaliai, tik Lietuvoje. Neatmetu versijos, jog buvo norima pasigirti. Tuo metu Lietuvos partneriai iš kitų valstybių, kuriose, pirminiais duomenimis, agurkiniai taip pat vykdė nusikalstamą veiką, buvo ganėtinai nustebę, nes su jomis Lietuvos kriminalistai nederino veiksmų. Nustebęs buvo ir Europolas, kad Lietuvos kriminalinė policija viena reagavo į turimą informaciją, o ne kartu su jais. Todėl manau, kad šiandien įvertinus šį faktą, logiškas ir toks teismo sprendimas – kriminalinės policijos operacija skubota nesurinkus visų įkalčių.

Šiame teismo procese yra ir skandalingo fakto. Liudyti prieš agurkinius neatvyko ir dingo iš teisėsaugos akiračio valstybės, tai yra policijos saugomas gaujos narys Aurelijus Perminas. Iki šiol jo buvimo vieta nežinoma. Būtent A.Permino parodymais yra grindžiama dauguma kaltinimų agurkiniams. Jei jo parodymai nėra paremti kitų liudytojų parodymais, tokius parodymus teismas paprastai vertina kritiškai ir nelinkęs jais remtis.

Uždirbo sąžiningai?

Agurkinių lyderiui vizitai į teismus buvo tapę kone kasdienybe. 2014 m. birželį S.Velečka, jau būdamas suimtas, išgirdo jam palankų teismo verdiktą Kauno apylinkės teisme. Šio teismo posėdžiuose teko lankytis ir buvusiai sutuoktinei, nes nagrinėta šeimos neteisėto praturtėjimo byla.

Prabangūs juvelyriniai dirbiniai, deimantais inkrustuotas "Harry Winston Premier" rankinis balto aukso laikrodis, trys BMW markės automobiliai, du motociklai, įtarta, buvo pirkti už neteisėtai gautas lėšas. Bendra šių ir kitų pirkinių suma siekia 396 tūkst. litų (beveik 107 tūkst. eurų). S. ir L.Velečkoms buvo pareikšti kaltinimai dėl neteisėto praturtėjimo

Kauno apylinkės teismas paskelbė verdiktą, nepalankų prokurorui – esą jis turi įrodyti, kad turtai, kuriais mėgavosi Velečkos, yra įgyti iš nusikalstamu būdu gautų pinigų.

Nepakako ir teisme liudijusios Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistės parodymų. Jai teko garbė vertinti L.Velečkienės ir S.Velečkos turto deklaracijas. Išvados buvo teikiamos už 10 paskutinių sutuoktinių gyvenimo metų. Pasak specialistės, nuo 2001 m. nebuvo tokio periodo, kad šeima būtų turėjusi pakankamai pajamų. Tiksliau – sutuoktinių išlaidos gerokai viršijo pajamas.

VMI duomenimis, per 2001–2011 m. laikotarpį S.Velečkos išlaidos viršijo beveik 560 tūkst. litų. Agurko žmonos išlaidos viršijo 220 tūkst.litų. Kadangi sutuoktiniams toks pinigų trūkumas nesutrukdė įsigyti trijų BMW markės automobilių, dviejų motociklų ir prabangių juvelyrinių papuošalų, tyrėjai šiuos turtus laikė įsigytais už neteisėtai gautas pajamas, o tai vadinama neteisėtu praturtėjimu.

Tačiau surinktų duomenų byloje nepakako įrodyti, kad teisėsaugos areštuotas turtas yra įgytas nusikalstamu būdu gautomis lėšomis. Teismas pabrėžė, kad ne kaltinamųjų reikalas įrodyti, o prokuroro rūpestis yra įrodyti, kad teisiami žmonės pinigus uždirbo nusikalstamu būdu.

Tokį išaiškinimą pateikė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Galiojo 15 teisėjų plenarinės sesijos išaiškinimas, kad "savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pagrindas kaltumui nustatyti".

Vainikuota meilė

Agurkinių lyderis S.Velečka per nelaisvėje praleistus metus, be rezonansinės bylos nagrinėjimo Klaipėdoje, turėjo ir malonių akimirkų. Su žmona išsiskyręs Agurkas Lukiškių tardymo izoliatoriuje atšventė vestuves.

2015 m. rugpjūtį buvusi grupės "Olialia pupytės" narė Marina Bui (nuotr.) prisiekė meilę 16 metų vyresniam S.Velečkai. Po vestuvių Marina Bui pasirinko dvigubą pavardę – prie savosios prijungė vyro. Moteris lankė Agurką ir Klaipėdoje vykusiuose teismo posėdžiuose.

Tiek Marinai Bui, tiek jos išrinktajam tai jau nebe pirma santuoka. S.Velečka buvo vedęs Liną Velečkienę, su ja susilaukė dviejų vaikų. M.Bui buvo ištekėjusi už Andrejaus Daščenkos. Jųdviejų 8-erių dukrą augina A.Daščenka.