K. Č. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 sausio 1-osios iki 2019 gruodžio 31-osios, neteisėtai versliškai vertėsi profesine veikla neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga: 2020 birželio 17-ąją įregistravusi individualią veiklą, suteikiančią teisę verstis kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla ir neturėdama Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotos licencijos, suteikiančios teisę verstis slaugos ar medicinos praktika, sistemingai veiklos vykdymo vietose: Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje, naudodama medicinos priemones (prietaisus), tai yra, švirkštus su adata, už atlygį atliko ne mažiau kaip 80 medicininių-intervencinių procedūrų – lūpų, taip pat kitų veido sričių koregavimą hialurono rūgšties užpildais, kurių metu hialurono rūgštį medicinos priemonių (prietaisų) pagalba pažeidžiant odos audinių vientisumą, sušvirkšdavo asmenims į atitinkamos veido srities odą, ir už šių intervencinių procedūrų atlikimą gavo ne mažiau kaip 11 180 eurų pajamų.

Moteris tuo laikotarpiu vykdė individualią veiklą, bet netvarkė buhalterinės apskaitos taip, kaip numatyta atitinkamuose įstatymuose.

Nežinojo, kad reikia licencijos

Teisminio nagrinėjimo metu K. Č. savo kaltę pripažino iš dalies, teismui paaiškinusi, jog atliko jai inkriminuojamus veiksmus – hialurono rūgšties užpildus, naudodama švirkštus su adata, suleidusi klientėms į veido sritį, daugiausiai lūpų srityje, ir iš to gavusi pajamų, tačiau nurodė nežinojusi, kad tokiai veiklai yra reikalinga licencija.

K. Č. prisipažino dėl aplaidaus buhalterijos tvarkymo, teismui nurodžiusi, kad vykdydama veiklą, turėjo ir pildė pajamų ir išlaidų knygą, tačiau įrašydavo tik dienos pajamų bendrą sumą, bet ne atskirai pagal kiekvieną veiklą, kaip turėtų būti. Pajamas už 2019 metus deklaravo, bet nurodė tik pajamas gautas iš individualios veiklos, o pajamų, gautų pagal verslo liudijimą, atskirai nedeklaravo.

K. Č., gindamasi nuo jai pareikšto kaltinimo argumentavo, kad ji yra įgijusi medicininių žinių, taip pat ir praktinių žinių atliekant injekcijas, pateikdama į bylą mokslų baigimo dokumentus.

freepik.com nuotr.

„Kaltinamosios pateikti dokumentai patvirtina jos kvalifikaciją kosmetologijos srityje, neabejojama ir tuo, kad ji yra įgijusi teorinių bei praktinių žinių apie intervencines procedūras, tačiau šiame nuosprendyje jau aptarta, kad hialurono rūgšties injekcijos į lūpas ir kitas veido sritis yra priskiriamos gydytojo dermatovenerologo bei plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo kompetencijai, o tokios, tai yra, gydytojo kvalifikacijos kaltinamoji nėra įgijusi“, – kontstatuota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendyje.

Nors gynyba teisiamojo posėdžio metu teigė, kad K. Č. švirkštu ir adata suleisdama hialurono rūgšties užpildą klientėms į odą lūpų srityje, teikė grožio paslaugas ir tokioms paslaugoms teikti nėra reikalinga licencija, tačiau šiuos argumentus paneigė teisinis reglamentavimas, byloje dalyvavusių specialistų paaiškinimai.

Teismas, sprendžiant klausimą dėl kaltinamosios tyčios, pažymėjo, jog K. Č., kuri yra baigusi Visuomenės sveikatos studijų krypties kosmetologijos studijų programą ir gijusi technologo kvalifikaciją, suvokė, jog hialurono rūgšties sušvirkštimas į odą nėra priskiriamas kosmetologo kompetencijai, kad tokios procedūros negali būti atliekamos grožio salono sąlygomis, tačiau vis tiek versliškai ėmėsi tokios profesinės veiklos, siekdama gauti iš to pajamų.

„Kaltinamoji suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Byloje nustatyta ir tai, kad suvokdama vykdomos profesinės veiklos neteisėtumą, kaltinamoji savo klientėms vengė išduoti atliktas paslaugas ir už jas gautas pajamas patvirtinančius apskaitos dokumentus (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą ar pan.)“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Teismas konstatavo, kad iš K. Č. parodymų, jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktų duomenų ir dokumentų, kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vyr. specialistui ir iš šio specialisto paaiškinimų teisiamajame posėdyje buvo nustatyta, kad kaltinamoji K. Č. 2019 metais vykdydama individualią veiklą prekių ir paslaugų pardavimo neįformino apskaitos dokumentais, gautų pajamų neregistravo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, dėl to negalima nustatyti, kiek ir iš kokios veiklos pajamų K. Č. gavo 2019 metais.

Atkreipiamas dėmesys, kad kaltinime buvo nurodytas pavojingumo laipsnį patvirtinantis požymis – stambus mastas, tačiau teismas pritarė gynybos pozicijai, kad K. Č. negali būti inkriminuojamas pavojingumo laipsnį patvirtinantis požymis – stambus mastas.

„Byloje nustatyta, kad kaltinamoji iš neteisėtai vykdomos profesinės veiklos per 12 mėnesių gavo 11 180 eurų pajamų, kas yra mažiau, nei 25 tūkst. eurų, todėl jos neteisėtai vykdyta profesinė veikla negali būti vertinama kaip vykdoma stambiu mastu ir šis požymis šalintinas iš kaltinimo“, – konstatavo teismas.

Skiriant bausmę K. Č., teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė tyčinį apysunkį ir neatsargų nusikaltimus, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

„Vertinant K. Č. asmenybę pažymėtina, jog ji teisiama pirmą kartą, administracine tvarka per paskutinius penkerius metus bausta 41 kartą, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, kaltinamoji dirba (vykdo individualią veiklą), gauna darbines pajamas“, – nustatė teismas.

Parenkant bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji K. Č. dirba, todėl švelniausia bausmės rūšis (viešieji darbai), numatyti įstatyme, jai neskirtina. „Siekiant nubausti nusikaltimus padariusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, K. Č. skirtina baudos bausmė“, – motyvavo teismas.

K. Č. skirta galutinė 6 tūkst. eurų bauda, nustatant 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Kadangi K. Č. užsiimdama neteisėta profesine veikla įgijo turto – 11 180 eurų, kuris laikytinas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatu, todėl privalo būti konfiskuotas, teismas nusprendė iš kaltininkės išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiuo atveju K. Č. savo kaltę dėl vieno nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies. Teismas sprendė, kad tokiu atveju K. Č. negali būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas.