Pereiti į pagrindinį turinį

„Bajorkiemio“ bankrotas: DNB bankas nori apgauti kitus?

2017-07-31 09:15

Prieš penkerius metus liepsnų praryto "Bajorkiemio" likučius baigia apaugti krūmokšniai. O didžiausią finansinį kąsnį po gaisro atsiriekusio DNB banko apetitas vis dar nepasotinamas.

Viešumas suerzino

"Čia pati neįdomiausia proceso dalis. Kas čia gali dominti žiniasklaidą", – nuostabos neslėpė DNB bankui Kauno apygardos teisme atstovaujanti advokatė Indrė Uždavinytė. Gal ji ir būtų teisi, jei "Bajorkiemis" būtų niekam nežinomas ir neįdomus objektas.

Paskutinės "Bajorkiemio" turto varžytinės įvyko šiemet balandį. Restorano bankroto administratorius, Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro vadovas Vytautas Česonis patvirtino, kad parduotas visas kada nors "Bajorkiemiui" priklausęs turtas. Bankroto administratoriui pardavus viską, kuo kažkada garsėjo "Bajorkiemis", tiesiančiųjų rankas į bet ką, kas susiję su šiuo vardu, lūkesčiai nemažėja.

Kauno apygardos teismui perduota sudėti taškus dar viename ginče  – palikti DNB banką kreditorių sąraše ar išbraukti. Iš esmės situacija paini – DNB bankas yra suteikęs kreditą buvusiam "Bajorkiemio" akcininkui, o įmonė, t.y. "Bajorkiemis", įkeitė savo nekilnojamąjį turtą prievolės įvykdymui užtikrinti.

Bankroto administratorius laikosi pozicijos, kad, pardavus įkeistą turtą, išeina, jog "Bajorkiemis" nebeturi vykdytinų prievolių bankui, o proceso metu patirtos išlaidos, kurias turėtų apmokėti bankas, siekia apie 67 tūkst. eurų.

Atrodo, kad bankas norėtų išvengti bankroto proceso metu patirtų administravimo išlaidų atlyginimo, t.y. nenori, kad už įkeistą turtą gautos lėšos būtų skiriamos bankroto proceso metu patirtoms išlaidoms atlyginti.

Banko norai

DNB banko pozicijai Kauno apygardos teisme atstovavusi advokatė I.Uždavinytė argumentuoja, kad tik kreditorių susirinkimas esą gali nutarti, jog bankui už parduotą turtą nepriklauso jokia dalis.

Esą kreditorių susirinkimas pagal bankroto administratoriaus pateiktą sąmatą gali patvirtinti, kiek yra pagrįstų išlaidų, ir jas padalyti visiems kreditoriams.

"Mes manome, kad nėra pagrindo banko išbraukti iš kreditorių sąrašo. Visai kitas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo mažinimo, jeigu toks prašymas būtų pateiktas, mes galvotume", – teisme dėstė DNB banko advokatė.

Bankroto administratoriui nebuvo atsakyta, ar šis pasakymas reiškia, kad bankas svarstytų galimybę kreditorinius reikalavimus sumažinti nuo 470 tūkst. iki 67 tūkst. eurų. Banko atstovė atrėmė, kad į hipotetinius klausimus neatsako. Esą dabar teisme nagrinėjamas kitas klausimas.

"Draudimo sutartis buvo sudaryta banko naudai ir tik bankas galėjo gauti draudimo išmoką, todėl šios lėšos negali būti traukiamos kaip gautos už išpardavimą", – senas "Bajorkiemio" žaizdas palietė DNB banko advokatė.

Padegtas tyčia

Visa "Bajorkiemio" istorija tiesiog persmelkta intrigų, verslininkų rietenų ir dėl turto dalybų kilusių konfliktų, trečiųjų šalių interesų. Bankrutavus restoraną valdžiusiai įmonei, ją 2008 m. perėmė valdyti bankroto administravimo bendrovė "Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras". Ji išnuomojo restorano patalpas kitai įmonei, kuri tęsė pirmtakų veiklą. Visas turtas bankrutavusių restorano savininkų buvo užstatytas bankui DNB.

"DNB bankas reikalavo, kad turtas būtų apdraustas. Bankroto administratorius įgyvendino banko reikalavimą ir apdraudė "Bajorkiemį" banko naudai", – neišvengiamą bendravimą su banku prisiminė bankroto administratorius V.Česonis.

2012 m. lapkričio 29 d. naktį autostradą nušvietė "Bajorkiemį" naikinančių liepsnų šviesos. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, atvira liepsna degė pagrindinis ir didžiausias komplekso pastatas, kuriame buvo įrengtas restoranas, pobūvių salės, virtuvė. Pastatas buvo medinis, vieno aukšto. Ugnis plito žaibiškai.

Praėjus kelioms dienoms po gaisro buvo pateikta preliminari, o vėliau patvirtinta gaisro priežastis. Restoraną "Bajorkiemis" sunaikinusio gaisro aplinkybes tiriantys pareigūnai gavo nenuginčijamų įrodymų, kad buvo įvykdytas tyčinis padegimas.

Ištyrus gaisravietėje paimtus mėginius, rasta naftos produktų garų pėdsakų. Remiantis pateiktais faktais neabejojama, kad milžiniško medinio namo viduje buvo išlietas nemažas kiekis degaus skysčio. Padegėjai nebuvo nustatyti.

Sumažino reikalavimus

Keistų aplinkybių virtinė tik įsivažiavo. Teismuose narpliojami ginčai buvo prasidėję dar prieš gaisrą. Įvairių minčių kėlė faktas, kad gaisras kilo ir restoranas supleškėjo naktį, o kitą dieną Aukščiausiasis Teismas paskelbė nutartį, kad restorano turtas lieka įkeistas bankui "DNB Nord".

"Bajorkiemio" turtą valdžiusi įmonė Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras anuomet į teismą kreipėsi motyvuodama, kad buvęs "Bajorkiemio" savininkas turtą bankui įkeitė neteisėtai. Tačiau viskas taip ir liko banko kišenėje. Įkeitimo pančiai bankroto administratoriui kėlė rūpsčių dar ne vieną kartą iki šios dienos.

Po to, kai įvyko nelaimė, bankas ir draudimo kompanija ilgokai aiškinosi. Galiausiai bankas su draudimo kompanija susiderėjo, kokią sumą gauna. Bankroto administratorius šiuose procesuose tvirtina jau nedalyvavęs. Tik vėliau užklausęs banko, kiek gavo tos draudimo išmokos, sužinojo, kad suma siekė per milijoną litų.

V.Česonis priminė jau istorija tapusį faktą, kad draudimo išmoką už sudegusį "Bajorkiemį" pasiėmęs bankas nesuskubo pats mažinti savo kreditorinių reikalavimų, kurie siekė apie 2,7 mln. litų (apie 776 tūkst. eurų).

"Kreipėmės į teismą, kad DNB banko kreditorinis reikalavimas būtų sumažintas draudimo išmokos sumai", – tik teismo keliu sumažintą banko apetitą prisiminė V.Česonis.

Keisti sprendimai

Aktyviu kreditoriumi bankas dėjosi ir "Bajorkiemio" turto varžytinių procese. Lengvai išpardavę supleškėjusio restorano "Bajorkiemis" likusius nedidelius statinius, turto tvarkytojai įstrigo su 0,8 ha žemės sklypu, pamatais ir kalve. Šio turto nepavyko parduoti per kelis skelbtus aukcionus.

Pardavimo reikalai įstrigo galutinai, kai "Bajorkiemio" kreditoriai nusprendė dar labiau sumažinti likusio turto pardavimo kainą, o DNB bankas kaip didžiausias kreditorius ir įkaito turėtojas paprieštaravo šiam sprendimui.

"Bankas yra įkaito turėtojas ir vienas didžiausių kreditorių. Matyt, jie turi savo planų, kurių laikosi", – diplomatiškai tuomečius banko žingsnius vertino bankroto administratorius.

Apie tai, kad dėl DNB banko įgeidžių stringa "Bajorkiemio" likučių aukcionas "Kauno diena" rašė dar 2015 m. Jau tada buvo atviraujama, kad tokia įkaito turėtojo pozicija, švelniai tariant, keista. Iš esmės gaištamas tik laikas.

Kad ir kiek lauks, kelias vis tiek lieka vienintelis – parduoti "Bajorkiemio" likučius. Bankas perimti turtą atsisakė. Kai nustos žaisti, varžytinės tęsis toliau.

"Kad ir kiek lauks, kelias vis tiek lieka vienintelis – parduoti "Bajorkiemio" likučius. Bankas perimti turtą atsisakė. Kai nustos žaisti, varžytinės tęsis toliau. Klausimas, kada tai įvyks? Aišku viena, kad anksčiau, nei Kauno apygardos teismas paskelbs naują verdiktą, jokių judesių nebus", – prieš dvejus metus kalbėjo V.Česonis.

Nesunku suskaičiuoti, prireikė dvejų metų varžytinėse parduoti paskutinius "Bajorkiemio" likučius. Tačiau banko savininkiškumas ir toliau šokdina "Bajorkiemio" bankroto administratorius.

Kreditorius ar ne?

Bankroto administratorius įsitikinęs, kad bankas nori dalyvauti tvirtinant sąmatą, nes kitaip jiems tektų mokėti tiek, kiek kreditorių patvirtins susirinkimas.

Pasak V.Česonio, bankroto įstatymas labai aiškiai nustato, kad jeigu išeina atskirti su įkeisto turto administravimu įkeistas lėšas, tai įkaito turėtojas, šiuo atveju DNB bankas, turi susimokėti. Visa kita, kas nesusiję su įkeisto turto turėtoju, skaičiuojama proporcingai pagal kreditorinių reikalavimų dydžius.

"Mes viską suskaičiavome ir jiems nusiuntėme, tačiau bankas pareiškė reikalavimą organizuoti kreditorių susirinkimą. Mes ir taip organizuosime kreditorių susirinkimą, tik klausimas, ar mes juos kviesime, nes jie nėra kreditoriai.

Mūsų pozicija tokia, kad bankas yra kreditoriumi tol, kol turtas yra neparduotas, o įkeistas, tačiau tą turtą mes pardavėme ir bankas nebėra kreditorius", – teisme narpliojamo ginčo niuansus paaiškino bankroto administratorius.

Šalia autostrados iškilęs "Bajorkiemis" iš pradžių priklausė restoranų tinklui "Bernelių užeiga". Po to akcininkai Algirdas Mažeika ir Gintautas Remeika dėl tarpusavio konfliktų išsiskyrė ir pasidalijo restoranus. G.Remeikai atiteko "Bajorkiemis" ir netoli Vilniaus esantis "Trakų dvarkiemis". Dėl milijoninių G.Remeikos skolų "Bajorkiemiui" buvo iškelta bankroto byla.

Kauno apygardos teismas paliko banką kreditorių sąraše. "Įmonė, kuri niekuomet neturėjo jokių paskolinių ryšių su banku, po šio teismo sprendimo toliau lieka banko įkaite", – sakė "Bajorkiemiui" atstovaujantis advokatas Gintaras Dabkevičius.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų