Neeilinė pavakarė

Šis incidentas įvyko sausio 12-osios pavakarę.

Policija pranešė, kad tądien, apie 16.20 val., į Šančių seniūnijos pastatą bandė patekti neblaivūs vyras ir moteris, grasinę panaudoti plastikinį butelį su degiu skysčiu. Tačiau darbuotojai uždarius pastato duris, jie apsipylė šio butelio turiniu savo drabužius ir vienas kitą padegė. Nė vienas iš jų nenukentėjo – apdegė tik drabužiai.

Kauno ugniagesiai gelbėtojai informavo gavę tądien - 16.30 val. Socialinės paramos skyriaus specialistės pranešimą, kad minėti asmenys stovi apdegusiais drabužiais prie įėjimo į seniūniją ir toliau beldžiasi į jos duris.

Viešosios tvarkos drumstėjus sulaikė policija. 49-erių moteriai buvo nustatytas 1,97 prom. girtumas. 47-erių vyrui – 2,33 prom. Šis uždarytas į areštinę. Moteris po apklausos paleista.

Išpuolis Šančių seniūnijos pastate sukrėtė čia dirbančius žmones. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

Seniūnės komentaras

Kaip „Kauno dienai“ pasakojo Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė, jų patalpose, seniūnijai dirbant nuotoliniu būdu, tuo metu gyventojus aptarnavo tik Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotoja, kuriai ir teko atlaikyti šį išpuolį. Padedant į pagalbą pasikviestiems dviem kaimynystėje įsikūrusio Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams.

I.Kuktienės teigimu, plėšdamas tą pavakarę seniūnijos lauko duris, neblaivus vyriškis dėl savo būklės net nesugebėjo paaiškinti, ko nori. O tolėliau stovėjusi moteris grasino pasidegti. Tačiau tai padarė jie abu – galiausiai patekę į seniūnijos patalpas. O paskui, pajutę, kad dega, patys išbėgo į lauką ir pradėjo nusirenginėti bei plėšti nuo savęs drabužius. Taip I.Kuktienei apie šį įvykį pasakojo tie, kurių akyse visa tai vyko.

Anot seniūnės, minėti asmenys, deklaravę savo gyvenamąją vietą prie Kauno miesto savivaldybės, anksčiau nėra elgęsi agresyviai. Apskritai su tokia agresija, kokią jie pademonstravo tą pavakarę, nei seniūnei, nei šios kolegoms dar nebuvo tekę susidurti.

Per plauką nuo tragedijos?

Į įvykio vietą atskubėjusiai policijai šios neblaivios poros kėslus išsiaiškinti pavyko. Paaiškėjo, kad sugyventiniai taip reikalavo, jog seniūnija nedelsiant suteiktų jiems socialinį būstą, nes jie gyvena beveik gatvėje – neapšildomame sandėliuke. O prasidėjo šalčiai ir pranešama, kad jie bus dar didesni.

Iš pradžių socialinės paramos darbuotojai pavyko besibraunančiųjų neįsileisti. Tačiau, padegę vienas kitą, benamiai vis tiek įsiveržė į seniūnijos patalpas, šaukdami: "Susideginsime patys ir sudeginsime jus visus!".

Socialinės paramos darbuotojai su pasitelkta pagalba pavyko išstumti juos laukan ir užsirakinti duris. Netrukus pasirodė ir policija, sulaikiusi įvykio vietoje jau septynis kartus teistą Saulių Makarevičių bei jo sugyventinę Rimą Žaliaduonienę ir pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl žmogaus terorizavimo grasinant padegti.

Biografija - iškalbinga

Įtarimas dėl žmogaus terorizavimo buvo pareikštas tik S.Makarevičiui, tarp kurio ankstesnių teistumų – ir nužudymas kankinant ar kitaip itin žiauriai, už kurį Kauno apygardos teismas 2005-aisiais jam skyrė dvylikos metų įkalinimą. Tačiau S.Makarevičius buvo paleistas į laisvę dvejais metais anksčiau laiko. Nepaisant to, kad apie šį nužudymą Vilkijoje tada rašė visa šalies žiniasklaida.

Valstybės jai skirtas advokatas pavadino įvykius Šančių seniūnijoje drastišku protestu.

Nuo to, ką išvydo tada viename šio pakaunės miestelio bute, kuriame prieš tai S.Makarevičius girtavo su draugais, buvo pakraupę ir visko matę pareigūnai. Nužudyto vieno šios kompanijos dalyvio kūnas bylojo apie jo pragariškas kančias prieš mirtį. Keršydami dėl to, kad jis, esą, pavogė vieno iš sugėrovų tetos žiedą, šie tada jį talžė net plaktuku.

Išleistas už šią žmogžudystę anksčiau laiko, S.Makarevičius po poros metų vėl buvo sugrąžintas už grotų – už eilinę vagystę. Ir vėl išleistas į laisvę jau tik 2019-ųjų gruodį. Tačiau spėjo 2019-aisiais užsidirbti dar vieną ikiteisminį tyrimą – dėl grasinimo nužudyti. Nors vėliau ši byla buvo nutraukta, konstatavus, kad minėtas grasinimas negalėjo būti įvykdytas.

Ne taip suprasti?

R.Žaliaduonienei lig šiol teistumo išvengti pavyko, tačiau ji ne kartą buvo bausta administracine tvarka.

Po išpuolio Šančių seniūnijoje R.Žaliaduonienei pareikštas įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurį ji pripažino. Ir pasakojo iš esmės tą patį, ką dėl šio nusikaltimo prisipažinęs ir jos sugyventinis, kuris kratėsi tik įtarimo dėl žmogaus terorizavimo grasinant padegti, už ką gresia laisvės atėmimas iki ketverių metų, o už viešosios tvarkos pažeidimą – tik iki dvejų.

S.Makarevičius tikino nieko padegti negrasinęs – tik norėjęs pagąsdinti ir susideginti pats. Dėl to, kad dar praėjusių metų liepą – sudegus vienam Sodų gatvės medinukui, kuriame gyveno jo draugas, pas kurį jiedu su sugyventine glaudėsi, jis kreipėsi į Šančių seniūniją, kad jam būtų suteiktas socialinis būstas. Tačiau per pusę metų nesulaukė jokio atsakymo. Todėl ir nusipirko su sugyventine dezinfekcinio skysčio bei norėjo susideginti.

Gaisro aukos

Minėtas Sodų gatvės medinukas sudegė pernai liepos 14-osios vakarą. Per šį gaisrą žuvo neįgalus 56-erių metų vyras.

Dėl kokių priežasčių kilo šis gaisras taip ir nenustatyta. S.Makarevičiui su sugyventine, kurie nebuvo registruoti sudegusiame name, pasiūlyta keltis į Nakvynės namus. Tačiau jie pasirinko vieną Šančių sandėliuką, teigdami, kad esą Nakvynės namuose – vieni narkomanai. Nors manoma, kad tokio jų pasirinkimo priežastys kitos: neblaivūs asmenys į Nakvynės namus neįleidžiami. Be to, ten yra prižiūrėtojai.

Valstybės jai skirtas advokatas pavadino įvykius Šančių seniūnijoje drastišku protestu.

Neilgai mėgavosi gyvenimo modernioje Kauno policijos areštinėje privalumais S.Makarevičius ir po išpuolio Šančių seniūnijoje. Nepraėjus nė dviem paroms, jis buvo paleistas į laisvę, nusprendus nesikreipti į teismą dėl jo suėmimo.

„Nėra tam pagrindo“, – teigė ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras, akcentavęs, kad žmogaus terorizavimas grasinant padegti priskiriamas apysunkiems, o viešosios tvarkos pažeidimas – nesunkiems nusikaltimams, dėl kurių teismai įtariamųjų nesuima. Todėl, paleidžiant S.Makarevičių, jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, t.y. iš sandėliuko, kuriame jis teigė priverstas šalti su sugyventine ir nebegalintis daugiau to kęsti.

Recidyvistas S.Makarevičius užsidirbo dar vieną teistumą, bet socialinį būstą išsikovojo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Savo pasiekė

Nukentėjusiuoju per išpuolį Šančių seniūnijoje buvo pripažintas vienas Viešosios tvarkos skyriaus specialistas, atskubėjęs tada su kolega į pagalbą Socialinės paramos skyriaus darbuotojai. Teisme jis teigė, kad šis išpuolis ne tik sutrikdė jų darbą, bet jis tada patyrė ir išgąstį, ir stresą, kaip ir jo artimieji, konstatavę, kokioje nesaugioje aplinkoje jam tenka dirbti. Tačiau šis viešosios tvarkos skyriaus specialistas nepareiškė teisiamiesiems jokio ieškinio.

Išpuolio taikiniu tapusi Socialinės paramos skyriaus darbuotoja, kaip ir antrasis jos pagalbininkas, nukentėjusiaisiais nesijautė, nes sužaloti nebuvo.

Perduodant išpuolio bylą teismui, S.Makarevičiui jau buvo suteiktas ir socialinis būstas. Su sąlyga, kad į šį jis neįsileis R.Žaliaduonienės. O šiai neatvykstant kviečiamai į teismą ir policijai nesugebant jos rasti bei atvesdinti, buvo nutarta skelbti R.Žaliaduonienės paiešką. Šią sulaikius, ji buvo suimta, tačiau netrukus atsidūrė Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir dalyvavo savo bei S.Makarevičiaus bylos nagrinėjime iš šios gydymo įstaigos nuotoliniu būdu.

Per tą laiką, kol šią bylą pavyko atversti, prokuroras persigalvojo, kad Šančių seniūnijoje buvo įvykdytas tik viešosios tvarkos pažeidimas, dėl kurio S.Makarevičius su R.Žaliaduoniene prisipažino. Ir pakeitė kaltinamąjį aktą, kuriame S.Makarevičiui buvo inkriminuojamas ir žmogaus terorizavimas grasinant padegti. Nuspręsta, kad jo grasinimas buvo nerealus.

Kas laukia senelių?

Teisiamiesiems prisipažinus dėl jiems inkriminuojamo viešosios tvarkos pažeidimo ir davus tokius pat parodymus, kaip ikiteisminio tyrimo metu, jų bylai pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Po ko, atsižvelgdamas į S.Makarevičiaus teistumus, prokuroras pasiūlė jam griežčiausią bausmę už viešosios tvarkos pažeidimą – laisvės atėmimą. Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo – aštuoniems mėnesiams. Tačiau prašė šią bausmę subendrinti su pernai spalį to paties Kauno apylinkės teismo S.Makarevičiui paskelbtu nuosprendžiu už fizinio skausmo sukėlimą, kuriuo jis taip pat nubaustas aštuonių mėnesių įkalinimu, atidedant bausmės vykdymą vieniems metams. Ir skirti galutinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

R.Žaliaduonienei prokuroras siūlė laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant ją išdirbti 80 valandų nemokamų darbų įstaigose, kurios rūpinasi nusenusiais ir neįgaliais asmenimis. Ir spręsti klausimą dėl R.Žaliaduonienei skirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo pakeitimo, nes byla – jau išnagrinėta.

Patys teisiamieji, kaip ir R.Žaliaduonienei, ją suėmus, skirtas valstybės advokatas,  prašė švelnesnės bausmės. S.Makarevičius patvirtino buvusios savo sugyventinės parodymus, kad šią akciją, jo teigimu, sugalvojo R.Žaliaduonienė. Valstybės jai skirtas advokatas pavadino įvykius Šančių seniūnijoje drastišku protestu. „Supraskite mus teisingai – kitos išeities neturėjome“, – suteikus teisę į paskutinį žodį, akcentavo ir recidyvistas S.Makarevičius.

Teismas savo sprendimą planuoja skelbti liepos pradžioje.