Sukčiavo su medžiagomis?

"Vieno ikiteisminio tyrimo byla kaltinamuoju aktu gruodžio 17 d. yra perduota teismui. Įtarimas yra dėl dokumentų klastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir sukčiavimo stambiu mastu, kai buvo suklastoti akredituotos laboratorijos tyrimų protokolai vykdant darbus Kėdainių pramoniniame parke. Įtarimai pareikšti Kastyčiui Skrupskiui ir "Kamestai" kaip juridiniam asmeniui", – patvirtino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.

Suklastotais laboratorinių bandymų dokumentais bendrovė "Kamesta" galėjo pasinaudoti 2011–2013 m., kai atliko Kėdainių pramoninio parko rangos darbus, už kuriuos sumokėjo Kėdainių rajono savivaldybė.

"Neteisėta veika galbūt pasireiškė tuo, jog, atliekant sutartyje numatytus darbus bei vykdant statybinių medžiagų, jų mišinių bei kitokių medžiagų bandymus akredituotoje AB "Kauno tiltai" laboratorijoje, gauti tyrimų bandymų rezultatų protokolai galbūt buvo klastojami, kad juose esantys rodmenys atitiktų oficialiai nustatytus kokybės reikalavimus, kuriais vadovaudamasi Kėdainių rajono savivaldybės administracija galbūt tokius darbus priimdavo ir apmokėdavo UAB "Kamesta" už atliktus darbus", – viešai išplatintame pranešime konstatavo tyrimą atlikę pareigūnai.

Gauti tyrimų bandymų rezultatų protokolai galbūt buvo klastojami, kad juose esantys rodmenys atitiktų oficialiai nustatytus kokybės reikalavimus.

Kliūva ir kelio remontas

Abejonių kyla ir dėl kitų bendrovės "Kamesta" atliktų darbų kokybės. "Statybų ekspertizės kainuoja nemenkas sumas iš biudžeto, nes policijoje neturime tokių ekspertų, todėl atlikta tik viena ekspertizė, bet kai įtarimai pasitvirtino, yra paskirta ekspertizė ir kitoje byloje, laukiame išvadų. Ir jeigu faktai pasitvirtins, byla taip pat keliaus teisman, nes tik esant pagrįstam įtarimui galima skirti ekspertizę, kuri taip pat kainuoja ne vieną tūkstantį eurų", – paaiškino R.Zieniuvienė.

"Kauno diena" rašė, kad pareigūnams įtarimų kelia ir "Kamestos" darbų aplinkybės remontuojant valstybinės reikšmės kelią Kazlų Rūda–Pažėrai. Šie darbai buvo finansuojami Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Suklastotų protokolų, kuriuose nurodomi statybai reikalingų medžiagų tyrimų rezultatai, galėjo būti kelios dešimtys ar net daugiau.

Tokie protokolai yra privalomi atliekant statybos darbus. Jais paskui vadovaujasi statybos techninę priežiūrą vykdantys specialistai. Bandymų rezultatus patvirtinantys protokolai taip pat reikalingi vertinant statinio kokybę ir pripažįstant jį tinkamu naudoti. Statybinių medžiagų tyrimų rezultatų pakreipimas sau naudinga linkme galėjo padėti "Kamestai" laimėti ne vieną darbų konkursą, pasiūlius mažiausią darbų kainą.

Padaryta didelė žala

Rimtais nusikaltimais kaltinamas K.Skrupskis, bendrovėje "Kamesta" ėjęs generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, nuo pernai ten nebedirba.

"Nesvarbu, dirba ar nedirba, bet atsako tuo metu nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Atsakomybė niekur nepersikelia", – priminė Kauno AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė R.Zieniuvienė.

Anot jos, atliktos statybinės ekspertizės išvados parodė, kad darbų kokybė tikrai yra netinkama. Tirti ir įtarimų sukėlę protokolai. "Kadangi nebuvo galima rasti originalų, tyrimas atliktas iš kopijų. Specialistai konstatavo, kad protokolai yra suklastoti, ir dalis jų buvo suklastoti paties K.Skrupskio. Tai yra sunkus nusikaltimas", – įvardijo pašnekovė.

Už tokį nusikaltimą numatoma maksimali bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, tačiau R.Zieniuvienė nesiėmė spėlioti, kaip šią situaciją įvertins teismas, atsižvelgdamas į visas aplinkybes.

"Aišku, juridiniam asmeniui gali būti ir bauda, ir veiklos apribojimas, o pati griežčiausia bausmė – juridinio asmens likvidavimas. Be teismo kompetencijos negalime pasakyti", – išvardijo galimas bausmes bendrovei "Kamesta" R.Zieniuvienė.

"Ir didelė žala padaryta – daugiau kaip 3 mln. eurų tame Kėdainių pramoninio parko objekte", – pridūrė Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė.

Įtarimus sutartinai neigia

Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai konstatavo, kad įtariamieji, padarę nusikalstamas veikas, neprisipažino.

Dar pernai birželį "Kauno dienos" kalbintas bendrovės "Kamesta" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Zavarzinas kategoriškai neigė, kad bet kokie teisėsaugos metami šešėliai dėl galimo laboratorinių tyrimų protokolų klastojimo galėtų būti susiję su abejotina bendrovės atliktų darbų kokybe.

Tai, kad tyrimų laboratorijos protokolai galėjo būti suklastoti bendrovėje "Kamesta", prieš pusmetį neigė ir kaltinamuoju dabar tapęs K.Skrupskis. "Kokius laboratorija davė, tokius ir pateikėme, o tyrėjai tegul aiškinasi", – tuomet pareiškė jis.

Tačiau akredituotoje laboratorijoje pažeidimų nebuvo rasta. "Laboratorija, atlikusi auditą, nustatė, kad pirminiai įrašai vieno bandymų protokolo rezultatams pagrįsti yra užfiksuoti, o antras protokolas – kitos dienos, bet tuo pačiu numeriu, nors tokių bandymų laboratorijoje nebuvo atlikta. Tai sudaro pagrindą svarstyti, iš kur jie atsirado, todėl mes kreipėmės ir perdavėme visą informaciją pagal kompetenciją įvertinti prokuratūrai", – 2013 m. kilusius įtarimus pernai birželį priminė Nacionalinio akreditacijos biuro prie Ūkio ministerijos direktorius Jurgis Šarmavičius.

Gyvename teisinėje valstybėje

Bendrovės vadovas Valentinas Marcinkevičius telefonu neatsiliepė. Nepavyko susisiekti ir su kaltinamuoju K.Skrupskiu.

Seniau arogantišku tonu su žurnalistais bendraudavęs generalinio direktoriaus pavaduotojas M.Zavarzinas šįkart buvo mandagus, tik ne itin kalbus, bet vos atsiliepęs telefonu neslėpė žinąs, kad kalbėsimės apie teismą.

"Teismas viską pasakys, teisinėje valstybėje gyvename. Nelabai žinau, ką daugiau galėčiau pakomentuoti", – suskubo užbėgti už akių klausimams M.Zavarzinas.

Jis tikino, kad su buvusiu kolega K.Skrupskiu, kuriam toje pačioje byloje pareikšti įtarimai, neturi nieko bendro. "Jam čia turėtų būti daugiau klausimų. Ir mums visokių neaiškumų kyla. Taip, jis pas mus nebedirba. Išėjo ir išėjo, nėra jokių bendravimo ryšių", – trumpą pokalbį baigė "Kamestos" generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Įtarimų šešėlis – didesnis

"Kauno diena" pernai rudenį rašė, kad teisėsaugos pareigūnai taip pat aiškinasi, ar galėjo bendrovė "Kamesta" ir su ja susijusi bendrovė "Kamesta G" verstis neteisėta ūkine komercine veikla.

Tuomet Kauno apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas patvirtino, kad 2016 m. rugsėjo pradžioje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla, už kurią gresia baudžiamoji atsakomybė.

"Bendrovės "Kamesta G" vadovui Regimantui Sedleckui pareikšti įtarimai dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla. Dar reikia tyrėjui padirbėti, surinkti daug duomenų, bet greičiausiai šita byla keliaus į teismą", – praėjusią savaitę kalbėjo prokuroras O.Vasiliauskas.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos patikrinimo metu nustatė, kad bendrovė "Kamesta G" pernai rugsėjo–spalio mėnesiais teikė krovinių pervežimo transporto paslaugas neturėdama tam reikalingos licencijos ir pažeidė Kelių transporto kodeksą bei kitus galiojančius teisės aktus.

Šios aplinkybės išaiškėjo tiriant kitą istoriją dėl galimo vertimosi neteisėta ūkine komercine veikla. Bendrovė "Kamesta" Prienų rajono savivaldybės užsakymu turėjo įrengti vietinės reikšmės kelią, vedantį į Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinį postą Antaveršio kaime Prienų rajone. Darbams atlikti reikėjo įvairių statybinių medžiagų, o ant bendrovės "Kamesta" krito įtarimų šešėlis galbūt neteisėtai kasus žvyrą privačiam asmeniui priklausančiame sklype, bet vėliau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Santykius su "Kamesta" teismuose aiškinasi ir Kauno miesto savivaldybė.