Kauno apygardos teismas praeitą savaitę kaltais dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimų ir labai didelės aplinkai padarytos žalos pripažino du Kauno miesto ir rajono gyventojus.

Kaip antradienį pranešė tyrimui vadovavusi prokuratūra, buvusiam atliekų surinkimo ir sandėliavimo bendrovės 43 metų vadovui Dainiui Juknevičiui skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Buvusiam įmonės 53 metų sandėlininkui Vilmantui Daukantui – dvejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant pustrečių metų.

Trečiasis nuteistasis byloje – 78-erių Vladislovas Dobrovolskis, buvęs kitos įmonės direktorius, pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo. Jam skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Teismas nustatė, kad nuo 2014 metų balandžio iki 2015 metų pabaigos atliekų surinkimu, vežimu, sandėliavimu užsiimanti Kauno rajono įmonė neteisėtai sandėliavo pavojingas atliekas ir taip padarė daugiau nei 6 mln. eurų žalą aplinkai.

Atliekų tvarkymo bendrovės nuotr.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra, tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos pareigūnai, bendradarbiaujant su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais.

Nustatyta, kad įmonė, neturėdama leidimo, Kauno rajone, Eigirgalos kaime buvusiose fermose, laikė daugiau nei 360 tonų pavojingų atliekų. Iš jų – pastate buvo laikoma apie 250 tonų, o valstybiniame žemės sklype buvo rasta apie 116 tonų atliekų. Dalis pavojingų atliekų laikytos nesandariose, atvirose ir prakiurusiose talpose. Tokiu būdu įmonė padarė neigiamą poveikį žemei, vandeniui, gyvūnams ir augalams.

Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad minėta įmonė pavojingoms atliekoms surinkti, vežti ir laikyti paskyrė darbuotojus, kurie neturėjo profesinės kvalifikacijos. Nustatyta, kad įmonė, neturėdama pavojingų atliekų tvarkymo licencijos, tyčia pavojingas skystas atliekas pylė ant grunto ir taip draudžiamu būdu šalino atliekas.

Įmonės teritorijoje, šalia fermos pastato, atliekoms pilti buvo iškasta duobė. Dalis atliekų taip pat buvo pilamos 250 kvadratinių metrų žemės plote. Dėl to dalyje sandėlio susiformavo apie 100 kvadratinių metrų ploto ir apie 20 kubinių metrų tūrio bala, kurios vandenyje cinko kiekis ribinę vertę viršijo 8600, nikelio – 574, chloro junginių beveik – 167 kartus, kitų pavojingų medžiagų – dar kelis ar keliasdešimt kartų. Kitoje sandėlio dalyje bendrovė užteršė 350 kvadratinių metrų ploto ir 105 kubinių metrų tūrio gruntą cinku, kurio koncentracija viršijo ribinę vertę nuo 1,43–14,4 karto.

Bylos nagrinėjimo teisme metu geologijos ekspertai teigė, kad tokiam sklypui padaryta žala prilygsta netvarkomo ir neprižiūrimo sąvartyno poveikiui aplinkai. Kiemo teritorijoje rasto vandens rūgštingumas prilygo chloro ir azoto rūgščių mišiniui, kuris yra toks rūgštus tirpalas, koks gali būti naudojamas laboratorijose analizių metu.

Pasak prokuratūros, teismas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, kad nuteistas buvęs kitos įmonės vadovas padėjo atliekų tvarkymo įmonės vadovui pasisavinti svetimą turtą.

Nustatyta, kad nuteistieji suklastojo 22 pardavimo PVM sąskaitas-faktūras ir 48 kasos pajamų orderius. Juose užfiksuoti melagingi duomenys apie tai, kad neva viena įmonė kitai pardavė padėklus ir talpas. Tokiu būdu šie dokumentai buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir įmonei padaryta daugiau nei 266 tūkst. eurų žala.

Šiuo nuosprendžiu teismas paskyrė dviem nuteistiesiems (atliekų tvarkymo įmonės vadovui ir sandėlininkui) atlyginti Aplinkos apsaugos departamento naudai – daugiau nei 6 mln. eurų žalą aplinkai ir daugiau nei 387 tūkst. eurų turtiniams nuostoliams atlyginti.

Atliekų tvarkymo įmonės vadovui ir kitos bendrovės buvusiam vadovui Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai – daugiau nei 76 tūkst. eurų. Atskirai buvęs atliekų tvarkymo bendrovės direktorius turės atlyginti dar beveik 470 tūkst. eurų turtinės žalos, žalos Kauno rajono savivaldybei ir bankroto administratoriui.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

„Jukneda“ yra bankrutavusi.

Radus Kauno rajone pavojingas medžiagas, 2015 metų rugpjūtį Domeikavos seniūnijoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Užteršta teritorija baigta valyti 2016 metų vasarį. Tuomet skelbta, kad 116 tonų sandėlio teritorijoje buvusių atliekų sutvarkytos ir suvežtos į sandėlio vidų. Nukasta 105 kubiniai metrai užteršto grunto.

Jis sandėliuotas kartu su išsiurbtu į statines užterštu balos vandeniu – iš viso 29 kubiniais metrais. Atliekos 2017 metų gruodį iš sandėlio išvežtos. Tvarkymo darbai „Juknedos“ teritorijoje savivaldybei ir Aplinkos ministerijai kainavo apie pusę milijono eurų.