Kauno policijos atstovai portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad šiek tiek po 20 val. gavo pranešimą apie reikalingą pagalbą.

„Neryje, kaip manoma, ant seklumos strigo plaustas su žmonėmis“, – tikino policijos atstovai.

Į nelaimės vietą atvyko ir ugniagesiai gelbėtojai, kurie padėjo nelaimės ištiktiems žmonėms.

Kaip pirmadienio rytą pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), 20.09 val. pranešta, kad Kaune, Neries upėje, tiek Petro Vileišio tiltu, matomas įstrigęs plaustas, ant jo yra žmonių.

Paaiškėjo, kad 30 metrų nuo kranto atstumu ant seklumos buvo užplaukęs plaustas, ant jo buvo keturi žmonės. Naras nuplaukė iki plausto, pririšo buksyravimo lyną ir visureigiu plaustas buvo partrauktas į krantą.

Anot ugniagesių, žmonės nenukentėjo.

Netrukus feisbuko paskyroje „Sielininkystės ekspedicija per Lietuvą“ atsirado vaizdo įrašas, kuriame – Neryje strigusio ekipažo pasakojimas.

„Kauno centras, netoli nuo Neries ir Nemuno santakos. Sėdim ant seklumos. Gerai sėdim, ramiai. Jei yra norinčių padėti, mes labai laukiam. Kaune visų norinčių pažiūrėti laukiam labai labai. Kelią, kaip prieiti, pabandysime parodyti, bet sušlapti tikrai reikės“, – pasakojo plausto įgula.

Feisbuko grupės „Sielininkystės ekspedicija per Lietuvą“ vaizdo įrašas

Kiek vėliau šioje grupėje įkeltas dar vienas vaizdo įrašas, kuriame matoma, kad plaustas atsargiai išjudinamas nuo seklumos. 

Feisbuko grupės „Sielininkystės ekspedicija per Lietuvą“ vaizdo įrašas

Apie 23 val. įgula pasidalijo gera žinia: „Mus ištraukė. Ačiū visiems! Mums viskas gerai!“

Feisbuko grupės „Sielininkystės ekspedicija per Lietuvą“ nuotr.

Istorinė pagarba ir siekis pagerinti rekordą

Prie ekspedicijos aprašymo randama informacija, kad 2025 m. gegužės 5 d. iš Lušio ežero, Palūšės kaime (Ignalinos raj.) startavo unikali ekspedicija „Vandens keliu nuo Lušio ežero lig Kuršių marių“.

Penkių žmonių komanda, tarp jų – keturi lietuviai ir vienas latvis, per tris savaites keliaus 555 km istoriniu sielininkystės keliu, siekdami atgaivinti senovines tradicijas ir atkreipti dėmesį į Lietuvos sielininkystės paveldą.

Sielininkystė yra svarbi Lietuvos kultūros paveldo dalis – 2021 metais ji buvo įtraukta į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Ši ekspedicija nesiekia atgaivinti sielininkystės amato, o tik atkreipti dėmesį ir atiduoti pagarbą istorijai bei žmonėms, kurie buvo susiję su šiuo amatu, kartu skleisdama žinią apie jo svarbą tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.

Kelionė vyksta per Lušio, Šakaravos, Žeimenio ežerus, Žeimenos, Neries, Nemuno upes ir Kuršių marias. Komanda keliauja ant savo rankomis pastatyto plausto „Sielis“, kurio konstrukcija paremta senovinėmis lietuviškomis technologijomis – be vynių, virvių ar kitų jungiamųjų elementų. Plaustas pagamintas iš eglės rąstų, sutvirtintų tvaresnių medžių konstrukcijomis. Jis pagamintas iš ekologiškų medžiagų ir nekelia jokio pavojaus gamtai, taip užtikrinant, kad ši ekspedicija būtų ne tik istorinė, bet ir draugiška aplinkai.

Vienas pagrindinių ekspedicijos tikslų – ne tik atkreipti dėmesį į Ignalinos rajono ir visos Lietuvos sielininkystės istoriją, bet ir pagerinti 1996 m. Lietuvos rekordą „Tolimiausia kelionė plaustu“ (511 km), kurį pasiekė vilnietis Valdas Kasparavičius su plaustu „Bliuškis“.