Milijoninis nuostolis

Šių metų lapkritį į generalinę prokurorę kreipėsi verslininkas Alvydas Staknys ir bendrovė „Metvaldis“ su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai dingusio tauriųjų metalų laužo. Intriga – kad minimas galimai dingęs metalo laužas buvo paimtas per kratas, vykdant pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl esą šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais, ir trejus metus saugomas saugykloje.

Trumpai apie tyrimą: 2019 m. pradžioje Kauno apygardos prokurorai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnais pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo, šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais. Įvairiose Vilniaus vietose ir bendrovės „Linoko“ vadovo Alvydo Staknio namuose atliktos kratos. Per jas paimta didelės vertės A.Stakniui ir jo verslo partnerei „Metvaldis“ – tauriųjų metalų prekyba užsiimančiai įmonei – priklausančių prekių, kurių bendra vertė siekia 2,5 mln. eurų.

A.Staknio namuose rasta ir paimta grynųjų pinigų – apie 1 mln. eurų. Šis milijonas dar labiau išgarsino tyrimą. Praėjus maždaug dviem savaitėms po kratų ir A. Staknio sulaikymo, viešumą pasiekė dar viena žinia – esą įtariamasis FNTT pareigūnams pasiūlė pasidalyti rastus pinigus – daugiau kaip 1 mln. eurų. Byla akimirksniu gavo didžiausio kyšio Lietuvoje pavadinimą ir nukeliavo į teismą. Iš pradžių teigta, kad FNTT Kauno pareigūnams pasiūlytas rekordinis 1 mln. eurų kyšis, kol galiausiai antrosios instancijos teisme jis sumažėjo iki 100 eurų.

Šį tyrimą trumpam palikime ir grįžkime prie prašymo pradėti visai atskirą ikiteisminį tyrimą, kaip formuluoja pareiškėjai, dėl valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir pareiškėjų nuosavybei nusikalstamų veikų, kurias, kaip nurodoma pareiškime, galėjo padaryti FNTT Kauno ir Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marius Venskūnas ir kiti asmenys.

„Dalis paimtų medžiagų kratos protokole neatsispindi, dalis jų, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sukeista su menkaverčiu metalo laužu, dar viena dalis, kaip jau dabar žinoma, buvo „sunaudota tyrimams“. Net teismas pripažino, kad trūksta apie 80 kg. Pagal pareiškėjų skaičiavimus, trūkumas gali būti daug didesnis. Jau nustatyta, kad trūksta medžiagų, kurių vertė ne mažiau kaip 270 tūkst. eurų“, – pareiškimo motyvus aiškino A. Staknio atstovas advokatas Tomas Meidus.

Aiški vagystė. Dabar suprantama, kodėl trejus metus neleido susipažinti su byla ir visais susijusiais dokumentais, matyti ir įvertinti kratų metu paimtų medžiagų.

Neatitikimai dokumentuose

Aplinkybės, paskatinusios kreiptis dėl dingusio tauriųjų metalų laužo, paaiškėjo, kai ikiteisminis tyrimas dėl galimai šešėlinės prekybos metalo laužu buvo perkeltas iš Kauno į Panevėžį. Ši rokiruotė įvyko po A. Staknio kreipimosi į generalinę prokurorę ir paaiškinimų, kad per trejus metus nebuvo sudaryta galimybė net susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Vadovavimą ikiteisminiam tyrimui perėmus Panevėžio apygardos prokurorui Aidui Amparavičiui ir atsiradus galimybei susipažinti su ikiteisminio tyrimo turiniu, paaiškėjo, kad kratų metu konfiskuoto turto galai nesueina.

„Kauno apygardos prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno valdybos pareigūnai, kaip vėliau paaiškėjo, su kitais nenustatytais asmenimis pareiškėjų sandėlyje, kuriame buvo saugomos didelės koncentracijos tauriųjų metalų turinčios medžiagos, padarė kratą, kurios metu „atsirinko“ reikiamas ir jas paėmė“, – pasakojo T. Meidus.

Įtaria: advokatas T. Meidus svarsto, kad gal bus siekiama per kratas paimtą turtą pripažinti bešeimininkiu ir taip užglaistyti vagystę. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Skaičiuota, kad kratų metu sandėlyje buvo netoli 3 t metalų, kurių vertė daugiau kaip 2 mln. eurų, nes 1 kg gali kainuoti net iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Kalbama apie platinos, paladžio, aukso kontaktus ir lydinius.

Pasak advokato, su Panevėžio prokuroro A. Amparavičiaus leidimu buvo gauti su krata susiję dokumentai: teismo nutartis, kratos protokolas su priedais, apžiūros protokolas. Iš kratos protokolo paaiškėjo, kad per ją paimtos medžiagos buvo sudėtos į maišus, dėžes, jie užplombuoti ir pasverti. Tačiau paimti maišai ir juose buvusios medžiagos atskirai neaprašyti dėl didelio maišų skaičiaus. Iš viso kratos protokole yra nurodyti 159 maišai.

Protokole nurodyta, kad atliekant kratą buvo naudotos techninės priemonės – filmuota mobiliojo ryšio telefonu „Huawei“. Tačiau iš prokuroro A. Amparavičiaus, anot advokato, paaiškėjo, kad iš tiesų filmuota nebuvo arba tai į bylą nepateko. Nuotraukose užfiksuotos medžiagos taip pat nebuvo aprašytos, vėliau paaiškėjo, kad net ir nuotraukose užfiksuotų metalų nebėra.

„Visos paimtos medžiagos buvo perpiltos į maišus ir išvežtos iš kratos vietos. Be to, atliekant kratą nedalyvavo nei pareiškėjai, nei jų atstovai, nei kviestiniai”, – stebėjosi T. Meidus.

Įtarimai pasivirtino

Remdamasis dabar pateiktais dokumentais, advokatas T. Meidus svarsto, kad jau beveik aišku, kodėl trejus metus nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Muitinės laboratorijos išvados tik patvirtino metalų pasisavinimo požymius. Pastebėta, kad specialistų tyrimui buvo pateiktos ne tos medžiagos arba tik dalis jų, kurios iš tiesų buvo paimtos per kratą iš A. Staknio ir bendrovės „Metvadis“ sandėlio prieš trejus metus. Paaiškėjo ir tai, kad dalis medžiagų apskritai nebuvo tirta.

Piniginė per kratas paimtų medžiagų išraiška taip pat šokiravo: nustatyta bendra paimtų prekių vertė esą nesiekia 523 tūkst. eurų. „Šios išvados taip pat patvirtino nuogąstavimus, kad specialistų tyrimui buvo pateiktos ne tos medžiagos“, – aplinkybes, paskatinusias kreiptis dėl vagystės, įvardijo T. Meidus.

Juolab kad pačių pareigūnų prieš trejus metus minėta suma buvo žymiai didesnė. Bendrovė „Metvaldis“ nurodo, kad jai priklausančių prekių vertė buvo ne mažesnė nei 1,7 mln. eurų, o A. Stakniui priklausančių prekių bendra vertė – ne mažesnė nei 385 tūkst. eurų.

Visos anksčiau minėtos detalės A.Staknį kartu su advokatu skatino nenuilstamai prašyti leisti ne tik susipažinti su dokumentais, bert ir realiai pamatyti ir įvertinti per kratą iš sandėlio paimtas medžiagas.

Galiausiai dokumentuose pastebėti pasisavinimo požymiai pasitvirtino. A. Staknys ir bendrovė „Metvaldis“ faktinėms aplinkybėms konstatuoti ne tik pasitelkė antstolį, bet ir naudojo specialiąsias priemones – tauriųjų metalų analizatorius medžiagų sudėčiai ir kiekiui nustatyti.

Per kratas pareigūnų nuotraukose užfiksuota paladžio viela, paladžio ir aukso turintys kontaktai, aukso lydiniai. Šių medžiagų, kaip tvirtina advokatas, nebėra. Taip pat apžiūros metu pastebėta, kad dalis kratos metu išimtų tauriųjų metų turinčių elektronikos detalių yra pakeista menkaverčiu volframo, cirkonio laužu ir neaiškios kilmės uolienomis ar nuosėdomis.

„Akivaizdu, kad siekta išlaikyti nepakitusį bent jau kratos metu išimtų medžiagų bendrą svorį. Po apžiūros tapo aišku, kad esantis faktiškai tiek bendras maišų skaičius, tiek bendras jų svoris žymiai skiriasi nuo išimto kratos metu. Plombos nuo maišų nubyrėjusios, skirtingų spalvų, kai kurios dėžės visai be plombų, kai kurie maišai praplyšę“, – stebėjosi T. Meidus.

Savų neišduoda?

Įprastai ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, per kratas paimti įkalčiai ir t. t., surašius kaltinamąjį aktą, perduodami teismui. Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, ką daryti su paimtais įkalčiais. Šiuo atveju patys pareigūnai pasiskelbė paėmę apie kone 2,5 mln. eurų vertės tauriųjų metalų laužo, kurio, aiškėja, neliko.

„Įsitikinus, kad trūksta per kratas paimtų medžiagų, kreipiamės, kad būtų pradėtas ikiteisminio tyrimas ir nustatyti šie pažeidimai“, – aiškina advokatas T. Meidus. Toks prašymas buvo nusiųstas Generalinei prokuratūrai. Ši perdavė prašymą Panevėžio apygardos prokuratūrai, o prašymą nagrinėti pavesta prokurorui A. Amparavičiui. Tam pačiam, kuris vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais.

Advokatas T. Meidus neslepia, kad situacija mažų mažiausiai keistoka, kai prašymas pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą perduodamas prokurorui, kurio vadovaujamame tyrime pareiškėjas A.Staknys turi įtariamojo statusą.

Turtas: A. Staknys ne tik pasitelkė, bet ir naudojo specialiąsias priemones, kad nustatytų, jog pareigūnai pradangino kilogramus tauriųjų metalų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybės sprendimu buvo perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui A. Amparavičiui“, – paklausta, kodėl naujojo tyrimo medžiaga perduota tam pačiam prokurorui, atsakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundžienė.

Prokuroras, įvertinęs pareiškime pateiktą informaciją, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareiškimą pridėjo prie prieš trejus metus pradėto ikiteisminio tyrimo.

„Neatlikdamas jokių pareiškimo aplinkybių tyrimo veiksmų prokuroras pareiškimą įvardijo kaip „įtariamųjų gynybinę poziciją“, – stebėjosi advokatas.

Tačiau bendrovė „Metvaldis“ ir jos vadovas tyrime dėl galimai šešėlinės prekybos tauriųjų metalų laužu įtariamųjų statuso neturi. Advokatas svarsto, kad toks prokuroro sprendimas pakeitė ir jų statusą – užuot tapę nukentėjusiais, tapo įtariamaisiais.

Prokuroro sprendimas buvo apskųstas Panevėžio apylinkės teismui. „Ikiteisminio tyrimo teisėjas, rekordiniu greičiu išnagrinėjęs skundus, neišsakė nuomonės dėl jokių skunduose nurodytų motyvų, nerengė prašyto žodinio nagrinėjimo, o tik konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime yra medžiagų trūkumas  – apie 80 kg, tačiau šis trūkumas yra paaiškinamas medžiagų tyrimais, kurių metu netgi buvo sunaudota apie 13 kg medžiagos. Teismas konstatavo, kad, nesant konkrečių duomenų apie medžiagų kiekio netikslumus, nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to. Teismas tokią išvadą padarė net neatsižvelgdamas į pareiškime ir skunduose akcentuotą aplinkybę, kad net ir kilogramas šios medžiagos gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų. Taigi kelių šimtų tūkstančių eurų vertės tauriųjų metalų trūkumas buvo įteisintas kaip „natūrali ir neišvengiama tyrimo pasekmė“ – stebėjosi advokatas T. Meidus.

„Kauno diena“ paprašė Panevėžio teismo pakomentuoti sprendimo atmesti skundą ir palikti galioti prokuroro sprendimą motyvus. „Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas nagrinėja ikiteisminio tyrimo bylas, kurių medžiagos teismas viešinti negali“, – teatsakė Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėja Irma Gritėnienė.

„Šiuo metu, nesant akivaizdžių duomenų apie kokios nors nusikalstamos veikos padarymą, pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl skunduose nurodytų aplinkybių nėra pagrindo“, – tokį teismo atsakymą gavo pareiškėjai.

Advokatas T. Meidus neabejoja, kad niekas jokių duomenų dėl galimai dingusių tauriųjų metalų nerinko, aplinkybių nesiaiškino ir netyrė: „Aiški vagystė. Dabar suprantama, kodėl trejus metus neleido susipažinti su byla ir visais susijusiais dokumentais, matyti ir įvertinti kratų metu paimtų medžiagų.“