Įtarimai pareikšti penkiems asmenims. Įtariama, kad įvairių filtrų gamybos ir montavimo darbais užsiimantys asmenys nusprendė ne tik gauti Europos Sąjungos paramą, skiriamą turimai įrangai modernizuoti, bet ir pasipelnyti.

FNTT pareigūnai įtaria, kad bendrininkai suklastojo paramai gauti reikalingus dokumentus ir beveik 500 tūkst. eurų paramą gavo neteisėtai. Projekto dokumentuose įsipareigoję plėsti verslą, asmenys per dvejus metus įsigijo įvairius technologinius skaitmenizavimo ir modernizavimo įrenginius, tačiau, įtariama, dokumentuose nurodytos įrenginių kainos neatitiko realybės – buvo gerokai paaukštintos. Kainų skirtumą, įtariama, buvo ketinta pasilikti sau.

FNTT duomenimis, verslininkai siekė gauti ir dar vieną paramą, kuri buvo skiriama mažoms ir vidutinėms įmonėms, investuojančioms į kovai su COVID-19 reikalingų produktų gamybą. Tikėdamiesi gauti pinigų, bendrininkai atsakingoms institucijoms pateikė galimai melagingus dokumentus, tačiau šis bandymas gauti paramą nepavyko.

Ikiteisminį tyrimą pradėję FNTT pareigūnai Kauno apskrityje ir Vilniuje atliko 13 kratų įtariamųjų gyvenamosiose vietose, įmonėse, automobiliuose. Kratų metu buvo paimti su ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai, skaitmeninė technika, rasta grynųjų pinigų ir galimai nelegaliai laikomas ginklas.

Kratų metu laikinai buvo sulaikyti du asmenys, įtarimai dėl kreditinio sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir pasikėsinimo apgaule gauti tikslinę paramą iš viso pareikšti penkiems asmenims. Tyrimo metu laikinai apribotos nuosavybės teisės į beveik 150 tūkst. eurų vertės įtariamųjų turtą. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Griežčiausia bausmė už kreditinį sukčiavimą, kai valstybės ar ES institucijos patiria didelę žalą – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teismas už dokumentų klastojimą gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų.