Trejų metų rezultatas

Didžiojoje Britanijoje bankrutavęs ir atsikratęs milijoninės skolų naštos buvęs kelių policininkas Raimundas Šuopys su šeima tęsia bylinėjimosi maratoną. Tačiau bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka ėmė strigti jau pirmame posėdyje.

Finansų piramidės meistrais vadinami R.Šuopys, Lilija Šuopienė ir Laura Šuopytė nuosprendį dėl pradangintų milijonų išgirdo šiemet gegužę. Kauno apylinkės teismas Šuopių trijulę pripažino kaltais dėl sukčiavimo ir dokumento suklastojimo. R.Šuopiui teismas skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo trejiems metams, L.Šuopienei – pusantrų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę, o į nuosprendžio paskelbimą neatvykusi dukra L.Šuopytė nuteista lygtine dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Visus tris kaltinamuosius teismas įpareigojo neišvykti ilgesniam nei septynių parų laikotarpiui, taip pat teismas paskelbė, kuriems nukentėjusiems Šuopiai turės sumokėti per 300 tūkst. eurų.

Šuopių byla Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama nuo 2013 m. Buvo sujungti septyniolikos nukentėjusiųjų pareiškimai. Jų byloje pareikšti civiliniai ieškiniai viršija 4 mln. litų (1,16 mln. eurų).

Skelbdamas nuosprendį teismas pripažino, kad kaltinamieji veikė naudodami apgaulę, piktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, nuslėpė informaciją apie skolas ir nemokumą.

Šį teismo nuosprendį apskundė visos byloje dalyvaujančios pusės: kaltinamieji, nukentėjusieji, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė.

Nukentėjusieji piktinosi formaliu teisingumu. Esą Šuopiai veikė kartu, o daugeliui civiliniai ieškiniai priteisti tik iš R.Šuopio. Tačiau labiausiai šokiruojantis nukentėjusiuosius buvo teismo skaičiavimas, kuriuo iš 1,16 mln. eurų skolų liko vos 300 tūkst. eurų.

Teisėjas norėjo sprukti

Kauno apygardos teisme skundo nagrinėjimo dėl ankstesnio nuosprendžio laukiantys nukentėjusieji tvirtino, kad šios bylos kratosi visi, kas gali. Esą R.Šuopys, nors ir būdamas eiliniu policininku, turėjo pažinčių tarp aukštas pareigas užimančių pareigūnų.

Nukentėjusiųjų abejones sutvirtino Kauno apygardos teismo bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio pareiškimas apie nusišalinimą. Pasak nukentėjusiųjų, teisėjas skaitydamas pranešimą apie bylą, paklausė R.Šuopio, ar pastarasis pažįsta teisėją. Atsakymas buvo neigiamas.

Tada teisėjas ėmė tikslintis, ar tik ne iš R.Šuopio yra pirkęs automobilį. Ir čia R.Šuopys teisėjui K.Dargužiui atsakė neigiamai. Nukentėjusieji ėmė aiškinti, kad teisėjas tikrai negalėjo nusipirkti automobilio iš R.Šuopio.

Tačiau šie pareiškimai nepadarė teisėjui įspūdžio. Po trumpo pasitarimo K.Dargužis paskelbė nusišalinantis nuo Šuopių bylos nagrinėjimo, posėdis buvo atidėtas neribotam laikui be jokių datų suderinimo.

Teisėjo sprendimą atsistatydinti dar turėjo palaiminti Baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys. Rugsėjo 7 d. nutartimi skyriaus pirmininkas E.Gražys netvirtino teisėjo K.Dargužio nusišalinimo ir bylą grąžino teisėjui.

Skolino draugui

Nukentėjusieji dėstė, kad tokia byla Lietuvoje greičiausiai yra vienintelė. Vadinamoji Šuopių piramidės byla išskirtinė tuo, kad šeima, prieš bylą pradedant nagrinėti teisme, spėjo pasprukti į Didžiąją Britaniją, kur pasiekė fizinių asmenų bankrotą.

"Kauno diena" rašė, kad bankrutuodami Šuopiai patys deklaravo, kad Lietuvoje esantiems žmonėms ir keturioms kredito įstaigoms skolingi apie 6,5 mln. litų (1,88 mln. eurų).

Anot nukentėjusiųjų, vien per paskutinį pusmetį iki bankroto Šuopiai pasiskolino daugiau kaip 3 mln. litų (870 tūkst. eurų). Iš viso jų galimų aukų – apie 40, bet vienos į teisėsaugą kreipėsi privačia tvarka, kitos nusprendė teisybės visai neieškoti.

Finansų piramidę R.Šuopys pradėjo statyti maždaug 2005 m., dar dirbdamas policijoje, ir elgėsi gudriai – grąžindavo dalį pasiskolintų pinigų ir iš to paties žmogaus netrukus prašydavo dar didesnės sumos. Dauguma kauniečio verslo projektų buvo susiję su prekyba naudotais automobiliais, jų detalėmis.

Dauguma žmonių, kurie skolino Šuopiams, buvo artimi šeimos bičiuliai. Pasitikėjimas Šuopiais ir buvo pagrindinė nukentėjusiųjų klaida, tačiau buvę bičiuliai nė nenutuokė, kad jais virtuoziškai naudojamasi. Nukentėjusieji teigė skolinę draugui, jo šeimai patekus į finansinę bėdą.

Pribloškiantis skaičiavimas

Didžiojoje Britanijoje Šuopiai bankrutavo 2011 m. Kadangi lietuviai bankrutavo ne mūsų šalyje, Lietuvos apeliaciniame teisme būna vykdoma procedūra, kuria pripažįstamas Jungtinėje Karalystėje paskelbtas bankrotas. Šuopiai šią procedūrą atliko. Yra patvirtintas kreditorių sąrašas, kiek kuriam kreditoriui Šuopiai skolingi, tačiau nukentėjusieji tvirtina apie kokį nors skolų grąžinimo grafiką nėra girdėję.

Apie skolų grąžinimo grafiką nebuvo užsiminta ir bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Vienintelis dalykas, kad skelbdamas nuosprendį teismas pripažino atsižvelgęs į bankroto reikalus.

Apylinkės teismas bankrotą įvertino gana įdomiai. Tų žmonių, kurių nebuvo kreditorių sąraše, civilinius ieškinius teismas patenkino. Kai kurie sąraše esantys kreditoriai apylinkės teisme tvirtino esą Šuopiai jiems skolingi daugiau. Teismas jų ieškinius tenkino iš dalies – patvirtino skirtumus, jei kreditorių sąraše buvo nurodyta 10 tūkst., o asmuo prašė priteisti 12 tūkst., tai priteisė 2 tūkst.

Tų kreditorių, kurių sumos sutapo su Jungtinės Karalystės patvirtintame kreditorių sąraše esančiomis sumomis ir apylinkės teismui pateiktais ieškiniais, atmetė. Tokių kreditorių buvo didžioji dauguma.

Išlipo sausi?

Teismas konstatavo, kad Šuopiai bankrutavo, Lietuvoje jų bankrotas yra pripažintas ir ties šia vieta civilinių ieškinių klausimas yra išspręstas. Esą negalima du kartus reikalauti tos pačios sumos.

Vienas iš nukentėjusiųjų stebėjosi, kad jam identiška suma Jungtinės Karalystės sudarytame kreditorių sąraše nurodyta ir visų trijų Šuopių. Kauno apylinkės teismas nurodė, kad civilinį ieškinį jam priteisia tik iš R.Šuopio, tačiau pasinaudojo jau aprašytu skirtumų skaičiavimu. Nukentėjusysis vylęsis atgauti per kelis šimtus tūkstančių litų turi teismo nutartį – 1 700 eurų.

Skaudžiausia nukentėjusiesiems dar ta aplinkybė, kad jie teisme turėjo įrodinėti, kad reikalaujamas sumas tikrai turėjo ir galėjo paskolinti, taip pat atskleisti teisėtą paskolintų pinigų kilmę.

Nukentėjusiųjų akimis, Šuopiai iš balos išlipo beveik sausi. Kauno apylinkės teismas pripažino, kad jie neturi teisinės pareigos grąžinti skolos, nes jiems kažkaip pavyko Anglijoje bankrutuoti. Neatmetama, kad bankrutuodami jie nepateikė jokių duomenų apie Lietuvoje kapsinčią bylą.

Paradoksas tas, kad teismas pripažino Šuopius padarius nusikaltimą, tačiau atleido nuo prievolės grąžinti pinigus. Taip, Kauno apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, Šuopiai lyg ir nubausti, tačiau kas iš to?

Komentaras

Edita Gruodytė, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto profesorė

Vertinant finansinių nusikaltimų nuosprendžius, pirmiausia reikėtų pradėti nuo finansinio aspekto. Kai žmogus lieka laisvėje, nenutrūksta jo darbiniai, visuomeniniai, socialiniai ir visi kiti ryšiai. Tarsi ir daugiau tikimybės, kad jis bus naudingas visuomenei, o ne išlaikytinis laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Įkalinus asmenį dar mažiau vilčių, kad sugrįžęs gaus darbą ir atlygins padarytus nuostolius.

Vertinant iš aukos pozicijų, kaip ir būtų nelabai teisinga, nes lygtinis bausmės atidėjimas leidžia žinoti, kad nuteistasis nenusikals tam tikrą laiką ir po to savaime atverčiamas naujas, švarus lapas. Tam tikra prasme nuteistasis kažkokių negatyvių bausmių lyg ir nepatiria, išskyrus tai, kad vis tiek lieka teistas žmogus, turėjęs išgyventi buvimą teismo salėje.

Finansinės bylos nesusijusios su smurtu. Finansinėse bylose apgaunama, išviliojama ir vargiai galima prilyginti su išžaginimu ar padarius sveikatos sutrikdymą. Finansinis nusikaltėlis smurto nenaudoja, jis naudoja kitus ginklus – machinacijas, apgaulę, todėl grėsmės visuomenei lyg ir nekelia. Valstybės ir piliečių pasirinkimas – kas yra prioritetas.

Bausmės tikslas nėra tik nubausti, bet ir leisti pasitaisyti. Tai, kad asmuo daro finansinį nusikaltimą, rodo, kad jo smegenys gerai funkcionuoja ir jis gali sukurti kokią nors pridėtinę vertę. Gal jam to pirmo karto pakaks ir jis pasitaisys. Į pataisos įstaigą patekę žmonės gerokai sunkiau integruojasi į visuomenę, kad ir kaip mes dėl to stengtumės. Praktika rodo, kad mažai ten pabuvusiųjų grįžta į doros kelią.

Mano nuomone, už finansinius nusikaltimus, būtų geriau skiriama ne laisvės atidėjimo bausmė, o reali bausmė – bauda. Nuteistasis turi susimokėti. Reali bauda, kurią turi susimokėti, o jei ne – tai skiriami realūs apribojimai. Manau, tai būtų veiksmingiausias mechanizmas.