Naujos akistatos nebenori

Galutiniame kaltinime, pareikštame 42-ejų O.Tsariučenkai, šalia dviejų žmonių, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, nužudymo liko pasikėsinimas itin žiauriai kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti tik dar vieną savo tautietį. Antrasis, išsigelbėjęs šuoliu iš trečiojo aukšto, galiausiai liko tik liudytoju, nes išsiaiškinta, kad O.Tsariučenka nieko fiziškai nespėjo jam padaryti, o iššokdamas jis taip pat nesusižalojo.

Tačiau O.Tsariučenka dar kaltinamas ir tyčiniu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – padegęs kaunietės, išnuomojusios statybų firmai, kurioje dirbo šie ukrainiečiai, savo velionių tėvų butą, kuriame jis švaistėsi prieš savo tautiečius peiliu ir vieną iš šių nužudė, o kitą sunkiai sužalojo, dėl ko gesinant sukeltą gaisrą buvo sulietas ir apačioje esantis butas. Draudimo atstovai, išmokėję šių butų savininkėms beveik 11 500 eurų siekiančią kompensaciją, pareiškė tokio paties dydžio ieškinį O.Tsariučenkai. Ir tai vienintelis jam pareikštas ieškinys.

Po jo surengto išpuolio gyvas likęs vieno nužudyto ukrainiečio brolis pareiškė nenorintis ne tik nukentėjusiojo statuso, nors to jam išvengti nepavyko, bei būti kviečiamas į teismą, bet ir neprašo iš O.Tsariučenkos jokio moralinio atlygio.

Nenorėjo daugiau turėti jokių reikalų su juo ir kito nužudyto ukrainiečio, aptikto kitą dieną po gaisro kiemo smėlio dėžėje, sesuo, atvykusi pasiimti 33-ejų metų velionio palaikų.

Nepareiškė jokio ieškinio O.Tsariučenkai ir Valstybinė ligonių kasa. Esą gyvam likusiam nukentėjusiajam mūsų medikų suteikta pagalba Lietuvai nieko nekainavo.

Prisipažino tik iš dalies

O.Tsariučenka buvo sulaikytas tik kitą dieną po išpuolio, kai po beveik parą užsitęsusių paieškų pateko į teisėsaugininkų, kuriems aktyviai talkino visuomenė, spąstus Kauno marių pusiasalyje ties Pažaislio vienuolynu.

Jis buvo apklaustas ir įvykių vietoje, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir prieš perduodant bylą teismui. Ir kiekvieną kartą ši egocentriška asmenybė, leidusi sau bendrauti pakeltu tonu ir su teisėsaugininkais, apie tai, kas įvyko tą lemtingą pernykštės rugpjūčio 22-osios vakarą, pasakojo skirtingai. Iš pradžių buvo linkęs dėtis, kad daug ko neatsimena. Vėliau – kad buvo priverstas taip pasielgti savigynos tikslais.

Galiausiai pripažino savo kaltę tik iš dalies. Neigė, kad įtakos padarytiems nusikaltimams turėjo jo girtumas – esą nebuvo apsvaigęs, nors yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, būdamas neblaivus. Anot O.Tsariučenkos, jis neturėjo ir tikslo žudyti.

Tačiau, esą 33-ejų savo tautietį, kuris, kaip nustatyta, tapo pirmąja auka, jis nužudė, nes buvo priverstas nuo šio gintis. Tai įvyko, jiems tą vakarą ant smėlio dėžės, kurioje vėliau rasti aukos palaikai, pjaustant obuolius, turėjusius atstoti užkandą vartotam alkoholiui.

Nustatyta, kad tą vakarą, palikęs neužrakintas jiems išnuomoto buto duris, minėtas 33-ejų ukrainietis ėjo į netoliese esančią „Maximą“ – pakeisti prieš tai čia įsigytą aparatėlį savadarbėms cigaretėms sukti. Ir greičiausiai susitiko O.Tsariučenką, kuris teigia nužudęs šį savo tautietį iš jo atimtu peiliu, nes pastarasis jam šiuo grasino.

Iš tikrųjų, sulaikius O.Tsariučenką, konstatuota, kad supjaustyta jo ranka. Tačiau, manoma, kad tai įvyko per O.Tsariučenkos grumtynes su kitu – 24-erių metų tautiečiu po jo 29-erių metų brolio nužudymo vėliau padegtame bute.

Grasinimai išsipildė

Kodėl po mirtino savo tautiečio, vėliau paslėpto smėlio dėžėje, sužalojimo jis nuėjo į minėtą Birželio 23-iosios 6-ąjį numerį turinčio devyniaaukščio butą, kuriame anksčiau ir pats gyveno, ir surengė ten skerdynes, O.Tsariučenka atsakyti negali. Esą greičiausiai jį ten nuvedė aptemusi sąmonė, sukilus adrenalinui.

Nors minėtame bute apsistojusiems broliams O.Tsariučenka buvo grasinęs: „Jūs dar pamatysite!“.

Kartu su pastaraisiais O.Tsariučenka buvo įdarbintas vienoje Kauno statybų bendrovėje, tarpininkaujant vienai Gruzijos firmai. Ir iš pradžių taip pat gyveno šiame bute. Tačiau, vėliau darbdaviai perkėlė nesugyvenamo charakterio O.Tsariučenką į bendrabutį. Ir net norėjo iš viso atsisakyti jo paslaugų. Manoma, kad kerštas už šį pažeminimą ir pažadino jame žvėrį. O minėti broliai labiausiai priešinosi jo bandytai įvesti tvarkai, pasiskelbus brigadininku, nes buvo tarp tautiečių vyriausias, nors niekas jo brigados vadovu nerinko.

Vyresnysis iš brolių buvo užkluptas jau miegantis. Jam mažiausiai penkiais peilio dūriais į nugarą, kaklą bei kitas kūno vietas buvo pažeista miego arterija. Auka mirė nuo ūmaus nukraujavimo.

Jaunesnysis nužudytojo brolis tuo metu buvo nuėjęs į tualetą. Ir, grįžtant iš jo išgirdęs kažkokius įtartinus garsus, pagalvojęs, kad tai greičiausiai neblaivus griuvinėja iš „Maximos“ grįžęs, kaip paaiškėjo vėliau, pirmoji O.Tsariučenkos auka.

Tačiau netrukus prie jo prišoko peiliu ginkluotas keršytojas. Ir jiedu susigrūmė. Ši dvikova buvo žūtbūtinė. Per ją 24-erių užpultasis patyrė daugiau kaip dešimt sužalojimų. Tarp jų – ir kaklo. Tačiau, labiausiai buvo sužalotas pilvas.

Galiausiai jam pavyko iš užpuoliko gniaužtų ištrūkti ir užremti kito kambario, kuriame pasislėpė, duris. Tačiau, tada O.Tsariučenka kaltinamas padegęs butą. Ugniagesiai gelbėtojai teigia aptikę jame du gaisro židinius: viename iš kambarių degė lova ir linoleumas bei šio kambario durys į koridorių.

Lemtingas psichiatrų verdiktas

Jeigu šis gaisras, kaip įtariama, sukeltas padegus paklodę, būtų kilęs vėliau, jo aukomis galėjo tapti ir daugiabučio gyventojai, kurių dauguma per pačią įvykių kulminaciją, laimei, dar nemiegojo. Apie gaisrą buvo pranešta 22.45 val.

Šuoliu iš padegto buto gelbėjęsis dar vienas jame apsistojęs ukrainietis, kartu su savo tautiečiais renovavęs Kauno technologijos universiteto bei kolegijos pastatus, pasakojo prieš pat įvykių kulminaciją snūduriavęs savo kambaryje, užsidėjęs ausines. Tačiau ir šis 20-metis atkreipė dėmesį į keistus garsus už durų. Ir, išniręs iš savo kambario, tapo vykstančių aršių grumtynių liudytoju. Ištiktas šoko, jis šios žūtbūtinės dvikovos pabaigos nebelaukė.

Nustatyta, kad jis, kaip ir abu broliai, įvykio metu buvo blaivus.

Ekspertai konstatavo, kad neblaivus savo žūties valandą buvo tik jau minėtas 33-ejų metų ukrainietis, kurio kūnas buvo paslėptas smėlio dėžėje. Žūties valandą jam nustatytas vidutinis girtumas. O mirties priežastimi įvardinti kaklo sužalojimai, nors jų aptikta ir kairėje krūtinės pusėje.

Kaip jau rašyta, Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai – du psichiatrai ir psichologas, atlikę O.Tsariučenkai, teigusiam, kad yra turėjęs galvos traumą, kompleksinę stacionarinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, prieš kelis mėnesius konstatavo, kad jis pakaltinamas. Nepaisant turimų tam tikrų asmenybės sutrikimų.

Nusikaltimo įrankio, kuriuo O.Tsariučenka švaistėsi prieš savo tautiečius ir kurį teigė išmetęs į šiukšlių konteinerį, sprukdamas iš nusikaltimo vietos, rasti nepavyko. Tik nulūžusią jo dalį padegtame bute.

Ukrainos teisėsaugai nežinomas

Kreipųsis pagalbos į Ukrainos teisėsaugą, gautas atsakymas, kad O.Tsariučenka, turėjęs tėvynėje verslą – parduotuvę, gimtinėje teistas nebuvo. Nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų Ukrainoje gydytas psichiatrų.

O.Tsariučenkai gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nors gyvi likę jo išreiškė norą nebūti kviečiami į O.Tsariučenkos teismą, dėl ko ir buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, neatmetama, kad bylą nagrinėsianti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija vis dėl to bandys juos prisišaukti.

Pagal Lietuvos įstatymus, nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų atlyginama tik tada, jeigu jie – Lietuvos piliečiai. Dar į šią kompensaciją gali pretenduoti turintieji Europos Sąjungai priklausančios valstybės pilietybę, tačiau ne trečiųjų šalių piliečiai.

Šios didelį atgarsį sukėlusios bylos, kurią sudaro septyni tomai, tyrimas užtruko dėl užsitęsusių ekspertizių bei vertimo į kaltinamajam suprantamą kalbą. Iki bylon sugulusių įvykių Chersono srityje, kaip ir jo aukos, gyvenęs O.Tsariurčenka pageidavo kaltinamojo akto rusų kalba.