Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Jono Akelio, 26 m. M.Sasnauskas buvo sulaikytas šių metų balandžio 16 d. Redingo miestelyje, esančiame netoli Londono. Kokiomis aplinkybėmis, nekomentuojama. Tačiau patikslinta, kad oficialių duomenų apie jo darbą Jungtinės Karalystės pareigūnai neturėjo.

„Jeigu jis būtų oficialiai dirbęs, tai kolegos jį būtų sulaikę anksčiau“, – sakė J.Akelis.

Pražūtingas gaisras Šilainių mikrorajono daugiabučio bute kilo 2012 metais, kai buvo padegtos buto durys ir jas atidaręs vaikinas, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Tuo metu septintame aukšte esančiame bute vyko gimtadienio vakarėlis, kurio dalyviai nuo liepsnų gelbėjosi balkonuose, iš kurių dalis iškrito ir susižalojo. Vienas jų po nelaimės tapo neįgalus – nebegali vaikščioti.

Per kelias dienas policija sulaikė tris įtariamuosius, tarp jų ir jaunesnįjį M.Sasnausko brolį. Jis pats po įvykdymo nusikaltimo pasislėpė. M.Sasnausko paieška buvo paskelbta Iš karto. Vėliau buvo išduotas ir jo Europos arešto orderis.

M.Sasnauską Lietuvos policija buvo įtraukusi į ieškomiausių asmenų sąrašą.

Jo bylą atskyrus, likę trys kaltinamieji gaisro sukėlimu buvo teisiami. Savo kaltės nė vienas iš jų nepripažino – visi trys teigė apie kilusį gaisrą sužinoję tik vėliau, o teismo posėdžiuose tvirtino daugelio detalių neprisimenantys. Nepaisant to, Kauno apygardos teismas juos 2014 metais pripažino kaltais.

Paulius Diliūnas nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, Paulius Sasnauskas, kuris nusikaltimo įvykdymo metu buvo nepilnametis – 7,5 metų. Teismas nusprendė, kad trečiasis nuteistasis, Lukas Buckus, neturėjo tikslo nužudyti, todėl jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė vykdymą atidedant.

Teismo posėdžiuose duodami parodymus nuteistieji tvirtino, kad būtent M.Sasnauskas buvo iniciatorius, nusprendęs, kad reikia važiuoti „aiškintis“, kas nuskriaudė jo brolį. L.Buckus pirmosios instancijos teismo posėdyje yra teigęs, kad matė, kaip M.Sasnauskas šliūkštelėjo į butą benzino ir, supratęs, kad geruoju tai nesibaigs, pabėgo.

Nuosprendį nuteistieji skundė Lietuvos Apeliaciniam teismui, tačiau jis atmetė jų skundus ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes. Tačiau buvo padidinta neturtinė žala neįgaliam likusiam nukentėjusiajam.

Žuvusiojo mamai priteista per 23 tūkst. eurų, broliui – per 17 tūkst. eurų neturtinės žalos. Pirmos instancijos teismas iš septintame aukšte esančio buto per gaisrą  iškritusiam ir neįgaliu likusiam nukentėjusiajam buvo priteisęs per 41,5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Apeliacinis teismas neturtinę žalą padidino iki 248 tūkst. 118 eurų. Panašios sumos po gaisro vaikščioti negalintis jaunuolis prašė pirmos instancijos teisme.

Kauno apylinkės teismo atstovės Vaidos Bytautės pranešime teigiama, kad spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad M. Sasnauskas yra bedarbis, neturi pastovios gyvenamosios vietos, ilgą laiką slapstėsi užsienyje.

Teismas konstatavo, kad jis padarė labai sunkius ir apysunkius nusikaltimus, suvokia, kas už tai gresia, todėl daro išvadą, kad jis dar kartą gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.