Aiškėja naujos vakar nuskambėjusios degalų aferos detalės. Per pusantrų metų – mažiausiai 8 mln. eurų. Tokią žalą Lietuvai įtariama padariusi tarptautinė nusikalstama grupuotė. Lietuviai ir latviai aprūpindavo degalais didžiąją dalį šalies mažųjų degalinių tinklų. Tarp jų – ir pigiausią degalinę Kaune.

Latvijos mafijos šešėlis

Svarbia šios nusikalstamos schemos dalimi laikoma kaunietė Reda Kondrotienė. Jos bendrininkais buvo du Latvijos piliečiai: Igoris Carevas ir Janis Pūkis, siejami su Rygos mafija.

Grupuotės veikloje įtariama dalyvavusi ir R.Kondrotienės dukra Ieva, sulaikymų išvakarėse spėjusi išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Nusikalstamą buhalteriją, įtariama, tvarkiusi Justė Šurkutė.

Nė vienas iš jų iki šiol neteistas. Ši grupuotė įtariama sukčiavimu stambiu mastu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Jos tarptautinė likvidavimo operacija buvo surengta praėjusią savaitę.

Joje Lietuvai atstovavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Latvijai – jos Finansų policija.

Operacijos metu atlikta penkiolika kratų Lietuvoje ir penkios Latvijoje. Per jas rasti ne tik įtariamųjų nusikalstamą veiklą patvirtinantys fiktyvių įmonių antspaudai, bet ir 51 tūkst. eurų grynaisiais. Dalis šių pinigų, kurie, kaip įtariama, gauti iš nusikalstamos veiklos, rasti sulaikant įtariamuosius – per jų asmens kratą. Kiti – prabanga šokiravusioje latvių kontoroje.

Pareigūnų duomenimis, nusikalstamą veiklą šios grupuotės nariai vykdė ir Estijoje, Lenkijoje bei Rumunijoje. Pastarojoje jų bendrininku buvo už sukčiavimą tėvynėje jau teistas šios šalies pilietis, vadovaujantis jokios veiklos nevykdančiai įmonei.

Neatmetama tikimybė, kad įtariamųjų skaičius, ikiteisminiam tyrimui įsibėgėjant, didės.

Smogta vienu metu

Šį ikiteisminį tyrimą FNTT Kauno valdyba pradėjo birželį. Vėliau, gavę teisinės pagalbos pavedimus, prie Lietuvos pareigūnų prisijungė ir latviai.

Koordinuotos tarpusavyje ir įtariamųjų sulaikymo operacijos bei kratos. Jos atliktos vienu metu.

Tada ir paaiškėjo, kokioje prabangoje maudosi šioje nusikalstamoje schemoje dalyvavę Latvijos atstovai. Anot pareigūnų, nemaža jų biuro, įsikūrusio Rygos priemiestyje, teritorija aptverta beveik pustrečio metro aukščio tvora, o jos apsaugą užtikrina moderni technika.

Tačiau keturioms Lietuvoje registruotoms įmonėms, kuriomis buvo linkę prisidengti šio nusikalstamo verslo organizatoriai, oficialiai vadovavo Latvijos pilietybę turintys asocialūs asmenys. Šios jokios veiklos oficialiai nevykdžiusios bendrovės, remiantis suklastotais dokumentais, veikė skirtingais laikotarpiais ir vos po kelis mėnesius. Nutrūkus vienos veiklai, ją pradėdavo kita.

"Organizatoriai dirbo gana konsperatyviai", – per vakar surengtą spaudos konferenciją teigė FNTT Kauno valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

"Noriu pasidžiaugti FNTT sėkme", – jam antrino ir Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, kurio pavaldiniai kuruoja šį ikiteisminį tyrimą.

"Demaskavus įtariamuosius pasisavinus 21 proc. pridėtinės vertės mokesčius, realizuojant naftos produktus, daugiausia – dyzeliną, tikimės teigiamų tendencijų ir rinkoje", – sakė specialiai į spaudos konferenciją iš Vilniaus atvykęs VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Grandininė reakcija

"Atkreipėme dėmesį į keistas tendencijas – prekė pasiekia pirkėją aplinkiniais keliais, o jos kaina – mažesnė", –  tik dalį kortų linkęs atskleisti A.Klerauskas, kurio pavaldiniai dirbo kartu su FNTT.

Anot šio aukštas pareigas užimančio VMI pareigūno, įtariamieji sukčiavimu iš esmės naudojosi tais pačiais principais kaip ir aferų, prekiaujant kitomis prekėmis, vykdytojai. Per fiktyvius sandorius jie įtraukdavo į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas nepagrįstas sumas, nors iš tikrųjų pasisavindavo pridėtinės vertės mokestį, o jų nurodytos prekės judėdavo visai kita kryptimi – per jokios realios veiklos nevykdančių įmonių grandines.

Tačiau sulaikytieji buvo išradingesni už savo kolegas, nes, siekdami apsunkinti jų nusikalstamų schemų atskleidimą, į šias įtraukdavo ir realius sandorius, sudarydami iliuziją, kad dalis prekių – rinkoje.

Nustatyta, kad įtariamieji savo nusikalstamai schemai naudojo keturias Lietuvoje registruotas bendroves "Ak Energy", "Vileon", "Autology" ir "Semitus", kurios nevykdė jokios veiklos ir kurioms vadovavo asocialūs asmenys. Per jas iš Latvijos naftos bazės degalai patekdavo į I.Carevo valdomas buferines įmones. O iš šių – į R.Kondrotienės ir jos dukters įmones Lietuvoje – "Naftoil" ir "Autolagy".

Išgliaudyti kaip riešutai

Bendrovė "Ak Energy" 2014 m. kovą–liepą, imituodama sandorius – neva perka degalus iš atsitiktinės Lietuvos įmonės, kurios duomenis rasdavo internete ir jos vardu suklastodavo dokumentus, ir išgabena juos į Rumuniją, nesumokėjo apie 1,2 mln. eurų privalomų pridėtinės vertės mokesčių.

Bendrovė "Semitus", veikusi nuo 2014-ųjų liepos iki 2015-ųjų sausio, per tokius pat fiktyvius sandorius nuslėpė beveik 2,7 mln. eurų. Bendrovė "Labila" nuo 2015-ųjų kovo iki rugpjūčio nesumokėjo apie 2,5 mln. eurų privalomų pridėtinės vertės mokesčių. Bendrovė "Rudena" per fiktyvius sandorius išvengė šiek tiek daugiau nei 1,4 mln. eurų mokesčių prievolės.

Latvijos piliečius I.Carevą ir J.Pūkį Kauno apylinkės teismas leido suimti vienam mėnesiui. R.Kondrotienę, kuri bando bendradarbiauti su pareigūnais, – dešimčiai parų. Ši kaunietė, turinti biurą Gedimino gatvėje, kuriame taip pat praėjusią savaitę buvo atlikta krata, naftos versle – jau daugiau kaip 20 metų.

Už sukčiavimą stambiu mastu organizuotoje grupėje Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Kitos alternatyvos mūsų šalies įstatymai nenumato. Pareigūnų duomenimis, jų demaskuota sukčių grupuotė veikė apie metus.

"Pastaruoju metu mes skiriame didelį dėmesį pridėtinės vertės mokėtojų rizikingumui vertinti. Ir šiemet jos mokesčių į valstybės biudžetą sumokėta per 6 mln. eurų daugiau", – akcentavo A.Klerauskas.