Tragišką gaisrą Vilijampolėje įsikūrusioje odontologijos klinikoje "Neradenta" tyręs darbo inspektorius jau pateikė savo išvadas, tačiau jos teisėsaugininkų darbo nepalengvino.

Ilgai užtruko

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius pagaliau baigė liepos 10-osios gaisro Vilijampolės odontologijos klinikoje, pasiglemžusio tris gyvybes, tyrimą.

Po daugiau kaip keturis mėnesius trukusio tyrimo konstatuota, kad jokių tiesioginių darbų saugos pažeidimų, lėmusių gaisro kilimą, nenustatyta.

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus Sauliaus Balčiūno, jo pavaldiniai nustatė tik, kaip kilo gaisras, – jį sukėlė gaisro židinio zonoje buvusi  "Neradentos" darbuotoja, įžiebusi liepsną degtuku ar žiebtuvėliu. Tai, dienraščio žiniomis, jau buvo konstatavę ir Gaisrinių tyrimų centro specialistai.

Klausimas be atsakymo

Asmuo, sukėlęs gaisrą, nenustatytas. Nors rinktasi tik iš dviejų variantų – šio kabineto savininkės odontologės Neringos Ladauskienės padėjėjos Palmiros Leitienės ir N.Ladauskienės dukters, taip pat dirbusios odontologe, Rasos Polujanskės.

Būtent jos, ikiteisminio tyrimo duomenimis, lemtingu momentu buvo prie kriauklės, kur driokstelėjo gaisrą įplieskęs sprogimas. Tai patvirtino ir pati N.Ladauskienė, ir jos pacientė Rita Verbickienė. Tik jas po nelaimės pavyko apklausti, nes P.Leitienė su R.Polujanske taip ir nepabudo iš komos. O netrukus ligoninėje mirė ir R.Verbickienė.
Remiantis apklausomis, degtukų ar žiebtuvėlį pas koridoriuje laukusį vyrą pasiskolino R.Polujanskė. Tačiau tai – ne įrodymas, kad ji ir įžiebė liepsną.

Įkalčiai virto duženomis

Anot teisėsaugininkų, esant būtinybei, nustatyti, kas konkrečiai sukėlė gaisrą, teoriškai dar įmanoma – pagal nudegimus.

Kaip jau rašyta, P.Leitienė apdegė apie 60 proc. kūno. R.Polujanskė – 90 proc. kūno, tačiau, bandydama išbėgti iš kabineto, ji paslydo ir įkrito į degantį skystį.

Anot S.Balčiūno, greičiausiai ant spintelės buvo papilta etilo spirito. Šio dezinfekuojančio skysčio, tačiau nedidelės koncentracijos, kuri neturėtų degti, ekspertai rado iš gaisravietės paimtoje apdegusioje talpykloje. Neatmetama galimybė, kad jis jau galėjo būti atskiestas gaisro gesinimo medžiagomis.

Be to, kaip jau rašyta, įkalčius rinkę ugniagesiai gelbėtojai sudaužė ant suolo padėtą indą su gaisrą sukėlusios medžiagos liekanomis. Teko jas rinkti iš naujo.

Etiketė išdavikė

Pasak tyrimą atlikusius kauniečius citavusio S.Balčiūno, naudodama šią ir kitas alkoholines dezinfekavimo priemones, "Neradenta" nieko nepažeidė. Visos jos buvo perkamos penkių litrų buteliais ir perpilamos į vieno litro butelius su purkštuku.

Kaip jau rašyta, nelaimę lėmė įtarimas, ar tikrai penkių litrų plastikiniame butelyje, kurio etiketėje buvo nurodyta, kad tai – mineralinis vanduo, esantis bekvapis skystis – dezinfekavimo priemonė? Todėl jis ir uždegtas.

"Kauno dienos" duomenimis, po nelaimės "Neradentoje" buvo rasti septyni tokie buteliai. Nors įrankių, paviršių ir rankų dezinfekavimo priemonės turėtų būti parduodamos buteliuose su kitokiomis etiketėmis.

Išvengs atsakomybės?

"Pažeista tik pačios "Neradentos" sukurta priešgaisrinės saugos instrukcija. O tai – jau ne mūsų, bet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kompetencija", – dėjo akcentus S.Balčiūnas.

Anot pašnekovo, tuo jų tarnybos misija ir baigiasi. Nebent gavusi jų aktą prokuratūra nutrauktų ikiteisminį tyrimą.

Kol kas N.Ladauskienei pareikštas įtarimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, už tai Baudžiamasis kodeksas grasina bauda iki 195 tūkst. litų arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

S.Balčiūno teigimu, jeigu byla būtų nutraukta, Darbo inspekcija vėl spręstų, kieno kompetencija taikyti administracinę nuobaudą dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimo – jų ar ugniagesių gelbėtojų? O už tai "Neradentos" savininkei grėstų tik bauda iki 5 tūkst. litų.

Teisinis galvosūkis

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Andrius Kiuršinas pripažino neradęs Baudžiamajame kodekse straipsnio, numatančio atsakomybę už Priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą.

"Tačiau dar yra Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą. Už tai gresia ta pati sankcija, kaip ir už darbų saugos pažeidimus – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų", – svarstė prokuroras. Tiesa, tuomet baudžiamoji atsakomybė jau grėstų ne tik klinikos savininkei – už darbų saugos pažeidimą atsako darbdavys, o už neatsargų gyvybės atėmimą ir darbuotojai.

Ieškinių gali daugėti

Galbūt tai – tik sutapimas, tačiau advokatą jau nusisamdė ir P.Leitienės dukra.

Neatmetama galimybė, kad ji taip pat gali pareikšti ieškinį. Kaip jau rašyta, R.Verbickienės artimieji (dukra, sūnus ir sesuo) jau pareiškė "Neradentos" savininkei 450 tūkst. litų ieškinį.

Dar nepareiškė savo ieškinio ir Valstybinė ligonių kasa. Tačiau ji gali prašyti kompensacijos tik už R.Verbickienės, nukentėjusios ne darbe, gydymą, nes N.Ladauskienė už savo žuvusias darbuotojas mokėjo privalomąjį sveikatos draudimo mokestį.