Tylėti ir taikstytis su smurtu, tiek psichologiniu, tiek fiziniu, nėra išeitis. Kauno apskrities moterų krizių centro vadovė pastebi, kad prabilti ir ieškoti pagalbos įsidrąsina vis daugiau moterų. Tik neaišku, kiek jų vis dar tebėra apimtos baimės ir ašaras šluostosi bei žaizdas gydosi tyliai.

Siautėja namuose

"Nors namai, atrodytų, turėtų būti išsvajota rami ir saugi vieta, deja, tai yra vieta, kur moterys dažniausiai patiria smurtą, ir psichologinį, ir fizinį", – apgailestavo Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė, šeimų konsultantė Aušra Vyšniauskienė.

Anot jos, smurtas namuose būna ir pats žiauriausias. A.Vyšniauskienės vadovaujamas centras yra specializuotos pagalbos įstaiga, dirbanti kartu su policija.

Centro darbuotojai kiekvieną rytą gauna du tris pranešimus, kiek moterų nukentėjo per praėjusią parą. Dažniausiai pranešama, kad buvo smurtauta prieš moterį, ši iškvietė policiją ir pradėtas įvykio ikiteisminis tyrimas. Pirmadienio rytais gali būti ir dešimt pranešimų. Savaitgaliais smurtautojai leidžia sau atsipalaiduoti.

"Šiemet tokių pranešimų apie smurtą prieš moteris jau esame gavę apie 370", – įvardijo A.Vyšniauskienė.

Vis dar užsisklendžia

Prašytis pagalbos dažniausiai išdrįsta viduriniam socialiniam sluoksniui priklausančios kaunietės.

Iš pradžių dėl patirto smurto moteris dažnai kaltina save: neva per mažai graži, per mažai liekna, per lėtai sukasi atlikdama namų ruošos darbus ir pan. Tačiau nuo vyrų teroro ir rankos kenčia ir pačios tvarkingiausios, gražiausios, protingiausios.

"Pagalbos kreipiasi ir kirpėjos, ir pedagogės, ir gydytojos, ir verslininkės", – vardijo A.Vyšniauskienė. Smurtauja ir verslininkai, ir aukštas pareigas užimantys sutuoktiniai, viešumoje sudarantys džentelmenų įspūdį.

"Smurtas artimoje aplinkoje išlieka labai opi problema, ypač pavojinga tuo, kad vis dar gajus klaidingas mąstymas, kad panašios problemos turi likti namuose, negalima pasakoti kitiems, kištis į svetimus reikalus", – pastebėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

Pasak ministrės, smurto artimoje aplinkoje problemą spręsti gali tik žmonių ir bendruomenės neabejingumas.

Padeda ir viešumas

A.Vyšniauskienė pastebėjo, kad moterys į policiją ar į pagalbos centrą išdrįsta kreiptis daug dažniau nei prieš porą metų. Prie to prisideda smurto artimoje aplinkoje problemos kėlimas į viešumą, raginimas nesitaikstyti su patyčiomis.

Moteriai reikia išsikalbėti, atgauti pasitikėjimą savimi ir susivokti, kaip reikės gyventi toliau. Kauno apskrities moterų krizių centre konsultacijas teikia ir psichologai, ir teisininkai. Dažnai tvirtybės suteikia ir skaičiai, kiek moterų jau kreipėsi pagalbos ir kaip sėkmingai pasikeitė jų kasdienybė.

Neretai kalbamasi ne tik su nukentėjusia moterimi, bet ir su smurtautoju. Jam taip pat reikalinga pagalba išmokti valdyti savo pyktį. To norinčiuosius moko vyrų krizių centre. Savanorių lankyti pykčio valdymo kursus atsiranda retai, tačiau tai daryti dažnai įpareigoja policija.

"Suteikę moteriai pagalbą, po pusmečio jai paskambiname pasiteirauti, kaip sekasi. Šiandien kaip tik skambinau besikreipusiosioms kovą. Vaizdas yra tikrai neblogas. Atrodo, kad beveik 80 proc. atvejų reikalai pasitaisė. Moterys pasakoja taip: pabuvoję policijoje vyrai pasikeitė. Manau dėl to, kad nebenori kameroje dar kartą praleisti dviejų parų, pajusti to pažeminimo, kad esi nusikaltėlis", – sakė A.Vyšniauskienė.

Statistika

Šiemet pirmąjį pusmetį visoje Lietuvoje suteikta pagalba daugiau nei 2,5 tūkst. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų, vidutiniškai tai sudarė apie 420 atvejų per mėnesį.

Pernai buvo suteikta pagalba daugiau nei 5 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų.

Kur kreiptis?

Prireikus pagalbos, jos ieškoti galima Kauno apskrities moterų krizių centre, A.Juozapavičiaus pr. 77 (III aukštas).
Tel./ faksas (8 37) 340 027.
Mob. tel. 8 679 31 930.
E. paštu: [email protected]