Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Kauno valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius portalui kauno.diena.lt pasakojo, kad vakar pasitvirtino pranešimas apie Kauno rajone, prie Netonių kaimo rastą sužeistą stirną.
Buvo susisiekta su medžiotojų klubu, jo atstovai ėmėsi iniciatyvos, gyvūną perdavė veterinarams. „Sužeidimai nebuvo dideli, yra tikimybė, kad išgyvens. Brakonieriaus rasti nepavyko“, – teigė D. Jurevičius. Jis svarstė, kad stirna pašauta galbūt dar iš vakaro ar anksti ryte.
Apie šį atvejį pranešę žmonės iš pradžių galvojo, kad gyvūnas pakliuvo į kilpą. Atvykus inspektoriams paaiškėjo, kad stirnai mažo kalibro ginklu peršauta galinė koja.
Vėliau budintys inspektoriai skubėjo į Jurbarko rajoną. Pranešta, kad Mituvos užtvankoje pastatytas tinklas, bet nuvykę pareigūnai jo nerado. „Galbūt tinklas per tą laiką, kol važiavo pareigūnai, buvo ištrauktas, arba pranešėjas suklydo dėl galimo pažeidimo“, – aiškino D. Jurevičius.
Antrąją Kalėdų dieną į inspektorius kreipėsi medžiotojai. Jie informavo, kad Raseinių rajone, prie Šiluvos, rado brakonierių sumedžiotą stirną. „Ji sumedžiota tikriausiai dar iš vakaro, bet nepaimta. Medžiotojai patys apžiūrėjo teritoriją. Įtariamų brakonierių nerado“, – komentavo pašnekovas.
Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nuotr.
Jis pastebėjo nedžiuginančią tendenciją – sugriežtinus karantino sąlygas įsidrąsino brakonieriai. „Tą buvo galima numatyti, ir tai pasitvirtino. Vietiniai gyventojai, nes judėjimas tarp seniūnijų draudžiamas, yra kontroliuojamas policijos, dažniau imasi neteisėtos medžioklės. Dėl brakonieriavimo yra tekę vykti į visus kuruojamus rajonus (jų turime šešis). Atvykę dažniausiai rasdavome išdorotus gyvūnus: palikta oda, kaulai, galvos, tik mėsa paimta“, – vardijo D. Jurevičius.
Situacija įtempta, darbo turime daug.
Tai, jog tai galėjo būti licencijuotų medžiotojų darbas, – tikimybė maža, nes jų kitoks braižas. „Medžiotojai gyvūno niekada nelupa vietoje. Parsiveža jį visą“, – pasakojo inspektorius.
Jo manymu, brakonieriai suaktyvėjo ir išdrąsėjo todėl, kad saugiau jaučiasi miškuose, kai dėl gyventojų mobilumo ribojimų miškai tapo tuštesni ir nuo eilinių gyventojų, ir nuo medžiotojų.
„Šiuo metu yra pagrindinis medžioklės sezonas. Medžiojami stambieji kanopiniai gyvūnai. Jie yra pakankamai patrauklus objektas medžiotojams, tačiau sugriežtinus karantiną daugelis jų negali nuvykti iki savo klubo medžioklės plotų, todėl nemedžioja, nepadeda palaikyti tvarkos savo klubo teritorijoje“, – aiškino D. Jurevičius, pridūręs, kad į pagalbą užkirsti kelią galimiems pažeidimams belieka pasitelkti tik miškininkus.
„Situacija įtempta, darbo turime daug“, – teigė inspektorius, užsiminęs apie kelis vykdomus tyrimus sekant kelių asmenų galimai neteisėtus veiksmus.
Naujausi komentarai