Pageidavimų koncertas
Prieš prasidedant teismo posėdžiui O.Tsariučenka surengė gausiai susirinkusiems žiniasklaidos atstovams trumpą spaudos konferenciją, per kurią teigė, kad nepripažįsta, jog žudė savo tautiečius tyčia. Esą tai buvo būtinoji gintis.
„Nežinau, ką darbdaviai pažadėjo tiems asmenims, kurie man sakė, kad išvykčiau namo pats arba būsiu išvežtas karste. Man Lietuvoje buvo žadamos brigadininko pareigos ir geras atlygis už jas – vienas euras už vieną kvadratinį metrą. O gavome penkiese 100 eurų. Jeigu būčiau žinojęs, kad bus tik tokia alga ir dar nesutvarkyti įdarbinimo dokumentai, nebūčiau važiavęs į Lietuvą, nes turėjau Ukrainoje savo statybos įmonę ir šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai“, – teigė žurnalistams į teismo narvą konvojaus atvesdintas liepą savo 43-iąjį gimtadienį Kauno tardymo izoliatoriuje sutiksiantis O.Tsariučenka.
Jis tikino ir nepadegęs buto, kuriame gyveno jo tautiečiai, nors taip pat yra tuo kaltinamas. O kas tai padarė nežinantis.
Pasirodžius bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai, O.Tsariučenka užvertė šią prašymais. Pirmiausiai paprašė garsiau kalbėti, nes dėl turėtos galvos traumos negirdi viena ausimi. Po to – nuimti jam antrankius. Galiausiai – pakeisti Lietuvos valstybės skirtą advokatę Loretą Daukšienę, kurios paslaugos jam nieko nekainuos. Esą ši vietoj to, kad tinkamai jį gintų, tik daro psichologinį spaudimą – jog jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Pati L.Daukšienė teigė, kad O.Tsariučenka turi teisę to prašyti, nors tokie atvejai ir labai reti. Ir sutiko, kad jie nelabai randa bendrą kalbą. Teisiamojo pusėn stojo ir kaltinimą šioje didelį atgarsį sukėlusioje byloje palaikantis prokuroras Tomas Stelionis, primindamas vieną iš pagrindinių advokatūros principų – lojalumą klientui.
Teisėjų kolegija O.Tsariučenkos prašymą patenkino ir nušalino L.Daukšienę nuo jo gynybos, nors ir konstatavo, kad ši savo pareigas atlieka tinkamai. Lietuvos valstybė skirs teisiamajam naują nemokamą advokatą. O kitas šios bylos posėdis numatytas tik rugpjūtį.
Naujos akistatos nebenori
Kaip jau rašyta, O.Tsariučenka kaltinamas dviejų žmonių, vienas iš kurių buvo bejėgiškos būklės, nužudymu ir pasikėsinimu tokiu pačiu kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu itin žiauriai nužudyti dar vieną savo tautietį bei tyčiniu didelės vertės svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu. T.y. padegęs kaunietės, išnuomojusios statybų firmai, kurioje dirbo šie ukrainiečiai, savo velionių tėvų butą, dėl ko gesinant sukeltą gaisrą buvo sulietas ir apačioje esantis butas. Draudimo atstovai, išmokėję šių butų savininkėms beveik 11 500 eurų siekiančią kompensaciją, pareiškė O.Tsariučenkai tokio paties dydžio ieškinį. Ir tai vienintelis jam pareikštas ieškinys.
Gyvas likęs vieno O.Tsariučenkos nužudyto ukrainiečio brolis nepanoro ne tik nukentėjusiojo statuso, nors to jam išvengti nepavyko, bei būti kviečiamas į teismą, bet ir neprašo jokio moralinio atlygio.
Nenorėjo daugiau turėti jokių reikalų su teisiamuoju ir kito nužudyto ukrainiečio, aptikto kitą dieną po gaisro kiemo smėlio dėžėje, sesuo, atvykusi pasiimti 33-ejų metų velionio palaikų.
Nepareiškė jokio ieškinio O.Tsariučenkai ir Valstybinė ligonių kasa. Esą gyvam likusiam nukentėjusiajam mūsų medikų suteikta pagalba Lietuvai nieko nekainavo.
Prisipažino tik iš dalies
O.Tsariučenka buvo sulaikytas tik kitą dieną po išpuolio, kai po beveik parą užsitęsusių paieškų pateko į teisėsaugininkų, kuriems aktyviai talkino visuomenė, spąstus Kauno marių pusiasalyje ties Pažaislio vienuolynu.
Jis buvo apklaustas ir įvykių vietoje, ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir prieš perduodant bylą teismui. Ir kiekvieną kartą apie tai, kas įvyko tą lemtingą pernykštės rugpjūčio 22-osios vakarą, pasakojo skirtingai. Iš pradžių buvo linkęs dėtis, kad daug ko neatsimena. Vėliau – kad buvo priverstas taip pasielgti savigynos tikslais.
Galiausiai pripažino savo kaltę tik iš dalies. Neigė, kad įtakos padarytiems nusikaltimams turėjo jo girtumas – esą nebuvo apsvaigęs, nors yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, būdamas neblaivus. Anot O.Tsariučenkos, jis neturėjo ir tikslo žudyti.
Tačiau, esą 33-ejų savo tautietį, kuris, kaip nustatyta, tapo pirmąja auka, jis nužudė, nes buvo priverstas nuo šio gintis. Tai įvyko, jiems tą vakarą ant smėlio dėžės, kurioje vėliau rasti aukos palaikai, pjaustant obuolius, turėjusius atstoti užkandą vartotam alkoholiui.
Nustatyta, kad tą vakarą, palikęs neužrakintas jiems išnuomoto buto duris, minėtas 33-ejų ukrainietis ėjo į netoliese esančią „Maximą“ - pakeisti prieš tai čia įsigytą aparatėlį savadarbėms cigaretėms sukti. Ir greičiausiai susitiko O.Tsariučenką, kuris teigia nužudęs šį savo tautietį iš jo atimtu peiliu, nes pastarasis jam šiuo grasino.
Grasinimai išsipildė
Iš tikrųjų, sulaikius O.Tsariučenką, konstatuota, kad supjaustyta jo ranka. Tačiau, manoma, kad tai įvyko per teisiamojo grumtynes su kitu - 24-erių metų tautiečiu po jo 29-erių metų brolio nužudymo vėliau padegtame bute.
Kodėl po mirtino savo tautiečio, vėliau paslėpto smėlio dėžėje, sužalojimo jis nuėjo į minėtą Birželio 23-iosios 6-ąjį numerį turinčio devyniaaukščio butą, kuriame anksčiau ir pats gyveno, ir surengė ten skerdynes, O.Tsariučenka atsakyti negalėjo. Esą greičiausiai jį ten nuvedė aptemusi sąmonė, sukilus adrenalinui.
Nors minėtame bute apsistojusiems broliams O.Tsariučenka buvo grasinęs: „Jūs dar pamatysite!“.
Kartu su pastaraisiais O.Tsariučenka buvo įdarbintas vienoje Kauno statybų bendrovėje, tarpininkaujant vienai Gruzijos firmai. Ir iš pradžių taip pat gyveno šiame bute. Tačiau vėliau darbdaviai perkėlė nesugyvenamo charakterio O.Tsariučenką į bendrabutį. Ir net norėjo iš viso atsisakyti jo paslaugų. Manoma, kad kerštas už šį pažeminimą ir pažadino jame žvėrį. O minėti broliai labiausiai priešinosi jo bandytai įvesti tvarkai, pasiskelbus brigadininku, nes buvo tarp tautiečių vyriausias, nors niekas jo brigados vadovu nerinko.
Žūtbūtinės dvikovos
Vyresnysis iš brolių buvo užkluptas jau miegantis. Jam mažiausiai penkiais peilio dūriais į nugarą, kaklą bei kitas kūno vietas buvo pažeista miego arterija. Auka mirė nuo ūmaus nukraujavimo.
Jaunesnysis nužudytojo brolis tuo metu buvo nuėjęs į tualetą. Ir, grįžtant iš jo išgirdęs kažkokius įtartinus garsus, pagalvojęs, kad tai greičiausiai neblaivus griuvinėja iš „Maximos“ grįžęs, kaip paaiškėjo vėliau, pirmoji O.Tsariučenkos auka. Tačiau netrukus prie jo prišoko peiliu ginkluotas keršytojas. Ir jiedu susigrūmė. Ši dvikova buvo žūtbūtinė. Per ją 24-erių užpultasis patyrė daugiau kaip dešimt sužalojimų. Tarp jų – ir kaklo. Tačiau, labiausiai buvo sužalotas pilvas. Galiausiai jam pavyko iš užpuoliko gniaužtų ištrūkti ir užremti kito kambario, kuriame pasislėpė, duris.
Tačiau tada O.Tsariučenka, remiantis jam pareikštu kaltinimu, padegė butą. Ugniagesiai gelbėtojai
teigia aptikę jame du gaisro židinius: viename iš kambarių degė lova ir linoleumas bei šio kambario durys į koridorių.
Šuoliu iš padegto buto gelbėjęsis dar vienas jame apsistojęs ukrainietis, kartu su savo tautiečiais renovavęs Kauno technologijos universiteto bei kolegijos pastatus, pasakojo prieš pat įvykių kulminaciją snūduriavęs savo kambaryje, užsidėjęs ausines. Tačiau ir šis 20-metis atkreipė dėmesį į keistus garsus už durų. Ir, išniręs iš savo kambario, tapo vykstančių aršių grumtynių liudytoju. Ištiktas šoko, jis šios žūtbūtinės dvikovos pabaigos nebelaukė – gelbėjosi šuoliu iš trečiojo aukšto.
Jis turi šioje byloje tik liudytojo statusą. Nustatyta, kad šis 20-metis, kaip ir abu broliai, įvykio metu buvo blaivus.
Pripažintas pakaltinamu
Ekspertai konstatavo, kad neblaivus savo žūties valandą buvo tik jau minėtas 33-ejų metų ukrainietis, kurio kūnas buvo paslėptas smėlio dėžėje. Žūties valandą jam nustatytas vidutinis girtumas. O mirties priežastimi įvardinti kaklo sužalojimai, nors jų aptikta ir kairėje krūtinės pusėje.
Utenos ekspertinio skyriaus ekspertai, atlikę O.Tsariučenkai, teigusiam, kad yra turėjęs galvos traumą, kompleksinę stacionarinę psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, konstatavo, kad jis – pakaltinamas. Nepaisant turimų tam tikrų asmenybės sutrikimų.
Nusikaltimo įrankio, kuriuo O.Tsariučenka švaistėsi prieš savo tautiečius ir kurį teigė išmetęs į šiukšlių konteinerį, sprukdamas iš nusikaltimo vietos, rasti nepavyko. Tik nulūžusią jo dalį padegtame bute.
Kreipųsis pagalbos į Ukrainos teisėsaugą, gautas atsakymas, kad O.Tsariučenka, turėjęs tėvynėje verslą – parduotuvę, gimtinėje teistas nebuvo. Nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų Ukrainoje gydytas psichiatrų.
O.Tsariučenkai gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Nors gyvi likę jo tautiečiai išreiškė norą nebūti kviečiami į O.Tsariučenkos teismą, dėl ko ir buvo apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bylą nagrinėsianti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija išsiuntė vienam iš brolių, kuris buvo sužalotas po vyresnėlio nužudymo, kvietimą į šiandieninį posėdį elektroniniu paštu. Tačiau šis nukentėjusysis, kaip konstatavo teisėjų kolegijos pirmininkas Arūnas Paštuolis, net nežinia kurioje valstybėje šiandien esantis, atrašė, kad į teismą neatvyks.
Naujausi komentarai