Apie pusę vienuolikos Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie neeilinį radinį po šio namo grindimis. Pagalbos šaukęsis vyriškis teigė, kad remontuodamas namus ir atplėšęs grindų lentas, netikėtai aptiko butelį. Iš šio, greičiausiai pažeidus jį darbo įrankiu, ėmė lietis gyvsidabris.

Minėto specializuoto Kauno ugniagesių gelbėtojų automobilio ekipažui atvykus nurodytu adresu, skambinusysis telefonu 112 jau buvo surinkęs pusės litro talpą šios nuodingos medžiagos. Ugniagesiai gelbėtojai, užtrukę įvykio vietoje apie pusantros valandos ir išardę du kvadratinius metrus grindų, su specialiu savo siurbliu susiurbė dar apie 100 gramų gyvsidabrio.

Namo gyventojas įpareigotas nedelsiant nuvežti sandariai uždarytą indą su šia nuodinga medžiaga į stambių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo aikštelę. Anot Kauno ugniagesių gelbėtojų, UAB „Kauno švara“ tokias medžiagas priima nemokamai.

Patys ugniagesiai gelbėtojai, savo ruožtu, apie šį įvykį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentą. Šio atstovė Kristina Mikalauskienė, remdamasi departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Romute Smolskiene, informavo portalą kauno.diena.lt, kad susisiekus su namo gyventoju jis teigė radęs išsiliejusį gyvsidabrį, remontuodamas grindis palėpėje kovo 29-ąją, t.y. prieš dvi dienas. Iš kur atsirado ši pavojinga medžiaga, jis pasakyti negalėjo. Tačiau, neatmetė, kad ji galėjo būti čia jau nuo labai seniai.

Anot departamento atstovių, namo gyventojas informuotas apie gyvsidabrio garų poveikį sveikatai, jam nurodyta nebūti patalpose ir šias aktyviai vėdinti. O rytoj ryte jo namuose tyrimus atliks Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai.

Neatmetant, kad ir kiti senesni Kauno pastatai gali turėti panašių paslapčių, kaip minėtas Lampėdžių medinukas, o paskelbus karantiną ne vienas nuo jo gelbėjasi imdamasis seniai atidėliotų darbų, Kauno ugniagesiai gelbėtojai primena, kaip privalu elgtis su gyvsidabriu. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė akcentuoja, kad panašiais atvejais ar sudaužius buitinį termometrą, nevalia sutrikti, liesti išsiliejusį gyvsidabrį rankomis ar pulti jį šluoti, nes tokiu atveju jis gali pasklisti dar plačiau. Negalima išmesti šių pavojingų atliekų ir į šiukšlių konteinerį ar kitaip jomis atsikratyti.

Teisingiausias sprendimas tokioje situacijoje – nedelsiant išvesti žmones iš patalpos, kurioje tai įvyko, ir skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112. Jo atsiųsti specialistai, kaip ir šiuo atveju, profesionaliausiai likviduos gresiančius padarinius.

D.Vaitkevičienė akcentuoja, kad tokios pavojingos atliekos, kaip gyvsidabris, surenkamos į stiklinį indą, kuris užpilamas vandeniu. O po to patalpa, iš kurios pašalinami daiktai, kurie gali būti prisisotinę pavojingų garų, išplaunama muilo ir sodos tirpalu. O pastato konstrukcijos išpurškiamos specialiais pavojingų medžiagų likučius neutralizuojančiais tirpalais. Galiausiai demerkurizuotos patalpas išvėdinamos, padarius skersvėjį.