Prasidėjo nuo muštynių

29-erių G.Mikulis šiuo metu yra nušalintas nuo tarnybos, nors prieš ketverius metus buvo geriausias patrulis Kauno apskrityje.

Kartu į teisiamųjų suolą pasodintas ir jo vaikystės draugas – vienos bendrovės projektų vadovas Vytautas Adomaitis. Pastarasis kaltinamas savavaldžiavimu.

Šios bylos priešistore tapo vasario 5-ąją įvykęs konfliktas, kai per V.Adomaičio bendrovės vakarėlį jį sumušė kartu su kitais geriausiais įmonės klientais į šią šventę pakviestas Artūras Andriukaitis. Kauno apylinkės teismas pastarajam skyrė lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Šio nuosprendžio 31-erių A.Andriukaitis neskundė.

Po muštynių V.Adomaitis kreipėsi į policijoje dirbusį G.Mikulį, kad šis tarpininkautų ir kad mušeikia atlygintų patirtus nuostolius.

"Aš pirmą kartą patekau į tokią situaciją, todėl pasitikėjau G.Mikulio teisiniu išprusimu. Maniau, kad jis viską išspręs nenusižengdamas įstatymams", – teisme pareiškė V.Adomaitis.

Sulaikytas su įkalčiais

Vakar Kauno apygardos teisme atverstoje G.Mikulio ir V.Adomaičio byloje jie kaltinami neteisėtais būdais iš A.Andriukaičio reikalavę iš pradžių 15 tūkst. eurų, tačiau vėliau nusileidę iki 9,5 tūkst. Ir davę šiai sumai surinkti vieną mėnesį. Paaiškėjus, kad A.Andriukaičiui nesiseka jos surinkti, kiekvieną uždelstą dieną įkainavo dar 200 eurų.

Į susitikimus su A.Andriukaičiu, kuriuose spręsti šie klausimai, G.Mikulis atvykdavo uniformuotas, tarnybiniu automobiliu ir tarnybos metu. Tada G.Mikulis dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiuoju patruliu.

"Kauno diena" rašė, kad G.Mikulis buvo sulaikytas kolegų iš Imuniteto skyriaus su ką tik iš A.Andriukaičio išsireikalauta dalimi užsiprašytos sumos – 1 tūkst. eurų balandžio 5-osios popietę automatinėje degalinėje "Statoil", esančioje prekybos ir laisvalaikio centro "Mega" prieigose.

Policininko tiesa

Devynerių metų darbo stažą policijoje turintis G.Mikulis ikiteisminio tyrimo metu jokių parodymų nedavė.

Vakar teisme jis tikino tik norėjęs padėti draugui, nesiekdamas jokios asmeninės naudos. Esą ėmėsi šio reikalo, nes A.Andriukaitis pats telefonu ir socialiniuose tinkluose ieškojo V.Adomaičio. Pastarasis akistatos su skriaudiku, teigusio, kad nori susitaikyti, vengė, todėl jis sutiko tarpininkauti.

"V.Adomaitis teigė girdėjęs, kad už tokius sužalojimus, kaip jo, galima gauti nuo 10 iki 30 tūkst. eurų. Tačiau aš jį nusodinau, kad geriausiu atveju – 15 tūkst. A.Andriukaitis, kurio aš per susitikimą paprašiau nekreipti dėmesio, kad esu su uniforma, bandė sumažinti šią sumą iki 8 tūkst. A.Andriukaitis vėliau ją vėl pakėlė iki 9,5 tūkst. Kitą dieną jis sutiko su tuo pasirašydamas mano parengtą susitarimą, atvežtą jam į naujo susitikimo vietą", – maždaug tokia buvo už piktnaudžiavimą tarnyba ir savavaldžiavimą teisiamo G.Mikulio parodymų esmė.

Tapo aplinkybių auka?

Anot G.Mikulio, didžiausia jo klaida buvo, kad sutiko paimti iš A.Andriukaičio 1 tūkst. eurų, kaip paaiškėjo netrukus, sužymėtų kolegų iš Imuniteto skyriaus, į kuriuos šis buvo kreipęsis.

"Atvežiau V.Andriukaičiui V.Adomaičio banko sąskaitos numerį, nes A.Andriukaitis, kviesdamas susitikti, teigė paėmęs paskolą. Tačiau susitikus jis pareiškė, kad pavyko surinkti tik 1 tūkst. eurų, kuriuos atvežė. Paskambinau V.Adomaičiui, šiam tokia įvykių eiga tiko, dėl to aš ir paėmiau tuos pinigus", – pasakojo kaltinamasis piktnaudžiavimu tarnyba bei savavaldžiavimu.

Pareikštų kaltinimų besipurtantis V.Adomaitis tikino teismą, kad į bylą sugulusių įvykių metu jam labiau rūpėjo sveikata, todėl buvo palikęs įvykių eigą G.Mikuliui, kuriuo pasitikėjo. Esą šio kolegoms, atvykusiems pas jį į ligoninę, nerašė pareiškimo, nes dar nežinojo patirtų traumų sunkumo – bendravo su pareigūnais tik tada, kai jam susiuvo antakį. Tačiau jis neslėpė, kad G.Mikulis buvo ne pirmas asmuo, į kurį tada kreipėsi pagalbos. Prašė patarpininkauti, derantis dėl atlygio už patirtą sužalojimą ir vieno savo bendradarbio, kurio klientu buvo A.Andriukaitis, bet pastarasis atsisakė, teigdamas, kad nenori rūpesčių.

Nelygi dvikova

Nukentėjusiojo statusą šioje byloje turintis A.Andriukaitis tikino teismą neatsimenantis konflikto su V.Adomaičiu restorane aplinkybių.

Sužinojęs apie jį, manė, kad pavyks užglaistyti incidentą padengiant sumuštojo gydymosi išlaidas – apie 3–4 tūkst. eurų. Bet buvo užsiprašyta gerokai daugiau, o šią sumą įvardijęs A.Andriukaičio draugas iš policijos teigė viską apie jį žinantis – kad yra teistas ir mušeika. Nors jis teistas tada dar nebuvo, tik buvo stojęs prieš teismą dėl kitų muštynių ir tuomet su nukentėjusiuoju susitaikė.

Po tokių G.Mikulio pareiškimų A.Andriukaitis teigė neturėjęs jokio kito pasirinkimo – tik bandyti sumažinti reikalaujamą sumą. Nors ir nebuvo įsitikinęs, kad vienu rankos smūgiu galėjo taip sužaloti V.Adomaitį. Be to, jau kitą dieną jam pakištas pasirašyti susitarimas, kuriame buvo jo asmens kodas, nors šio G.Mikuliui jis nebuvo davęs, kaip ir savo namų adreso.

"Iš pradžių padėti surinkti tuos 9,5 tūkst. eurų žadėjo draugai, bet vėliau aplinkybės pasikeitė. Tada vienas iš bendradarbių, sužinojęs apie mano susitikimų su policijos pareigūnu turinį, pasiūlė kreiptis į policijos Imuniteto skyrių", – pasakojo A.Andriukaitis.

Jis teigė manantis, kad teisiamieji jį reketavo bendru susitarimu. "V.Adomaitis galėjo su manimi tartis vienas, tačiau nepanoro, nusprendęs kreiptis pagalbos į G.Mikulį", – reziumavo A.Andriukaitis, nepareiškęs teisiamiesiems jokio ieškinio.