Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. lapkričio pabaigoje Darbo birža ir E. B. sudarė dvišalę mokymo sutartį, kuria Darbo birža įsipareigojo sumokėti už jo pasirinktą profesinį mokymą ir kas mėnesį jam mokėti stipendiją.

Jis pagal šią sutartį pirmiausia turėjo įgyti apdailininko kvalifikaciją. Toliau jam reikėjo per šešis mėnesius arba pačiam susirasti darbą, arba pasinaudoti darbo biržos pateiktais darbo pasiūlymais, arba tiek pat laiko vykdyti individualią veiklą.

Savo parašu E. B. patvirtino, kad jei jis nesilaikys sutartyje numatytų sąlygų, grąžins už mokslą sumokėtus pinigus.

Apdailininko išsilavinimą vyriškis įgijo, tačiau individualia veikla vertėsi vos tris mėnesius iš reikiamų šešių, skelbiama teismo pranešime.

Prieš kreipiantis į teismą, darbo birža geranoriškai ragino vyriškį grąžinti pinigus, tačiau jis į prašymą nereagavo.

Teismas šiuo sprendimu E. B. įpareigojo ne tik darbo biržai grąžinti pinigus, bet ir sumokėti žyminį mokestį bei atlyginti išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

Sprendime, priimtame už akių, pažymima, kad E. B. įstatymo nustatyta tvarka negali skųsti šio sprendimo apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų pateikti jį priėmusiam teismui pareiškimą, jog šis jį peržiūrėtų.

Darbo birža turi teisę per 30 dienų šį sprendimą skųsti Kauno apygardos teismui.

Šiais metais Kauno teritorinė darbo birža teismui pateikė 160 ieškinių dėl skolų už profesinį mokymą. Iš jų 136 bylos yra išnagrinėtos ir prašomos sumos iš skolininkų yra priteistos. Vienu atveju yra sudaryta taikos sutartis.