Kauno ugniagesiams praėjęs savaitgalis buvo itin intensyvus. Atšilus orams prabudo dar daugiau žolės degintojų.

Apie ugnies daromą žalą gamtai ir pavojų žmonių turtui bei gyvybei garsiai kalbama jau daugelį metų, tačiau nei kalbos, nei baudos, rodos, negelbsti.

Šiemet Kauno mieste gesinta jau 18 gaisrų, kurių metu išdegė 300 arų žolės. Kauno rajone 15 gaisrų nuniokojo 400 arų pievų ir ražienų.

Praėjusį savaitgalį Kauno mieste didžiausias gaisras kilo J.Vienožinskio gatvėje – čia sekmadienį išdegė net 150 arų žolės.

Šeštadienį ugnis įsismarkavo Kauno rajone, Babtų sen., Cinkiškių kaime. Čia išdegė 100 arų plote esanti žolė, ražienos. Tiek pat pievos nuniokota ir Garliavos apylinkių seniūnijoje, Karkazų kaime esančioje Artojų g.

"Klaidingai manoma, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Uždegus žolę, dėl žmogaus kaltės liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skursta dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės", – perspėjo Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Ji priminė, kad žolės deginimas yra administracinės teisės pažeidimas, už kurį yra numatyta bauda nuo 100 iki 1200 litų. Neretai gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet ir atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, degindami žolę, rizikuoja netekti ES išmokų.