Ne į visus klausimus atsakyta

Kaip jau pranešta, 43-ejų G. Filipavičius kaltinamas per tas daugiau kaip dvi paras, t.y. po mažametės pagrobimo sausio 7-osios vakare iki jos išlaisvinimo, Antiteristinių operacijų rinktinei „Aras“ šturmavus vieną iš Technikos gatvės garažų, kurioje jiedu buvo rasti, padaręs trylika nusikaltimų.

Dalį jų Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas per spaudos konferenciją įvardijo: svetimo vaiko pagrobimas, nežymus sveikatos sutrikdymas, neteisėtas laisvės atėmimas, plėšimas ir neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu, akcentuodamas, kad didžiausia gresianti bausmė už įvardytus nusikaltimus – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau netsakyta, kas gresia už likusius nusikaltimus, kurie, kaip ir vaiko pagrobimas, po spaudos konferencijos išplatintame prokuratūros pranešime įvardijami kaip sunkūs ir labai sunkūs.

Minėtame pranešime teigiama, kad sulaikius G. Filipavičių nusikaltimo vietoje, jis buvo įtartas trijų nusikalstamų veikų padarymu. Tačiau baigus šį ikiteisminį tyrimą, jų skaičius išaugo keturgubai. O Kauno apygardos teismui perduotą G. Filipavičiaus bylą sudaro penkiolika tomų.

Tačiau, anot R. Bradūno, nenustatyta, kad G. Filipavičius turėjo bendrininkų. Kaip ir tai, kad mažametės pagrobimas būtų planuotas. Neaptikta jos pagrobėjo organizme po sulaikymo ir jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų. Kaip neaptikta ir su mažamete susijusių vaizdų, iššifravus iš G. Filipavičiaus perimtų jo skaitmeninių laikmenų turinį. Tačiau, ar ten neaptikta jokios kitos pornografijos, neatsakyta.

Nukentėjusieji – trys

Pasak R. Bradūno, nukentėjusiaisiais šioje byloje yra pripažinti trys asmenys – nepilnametė ir jos tėvai.

Byloje yra pareikštas jų civilinis ieškinys dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, kurios dydžio R. Bradūno teigė detalizuoti negalintis. Kaip negali atskleisti ir G. Filipavičiui inkriminuojamų nusikaltimų motyvo.

O pasiteiravus, ar G. Filipavičius, kurio biografijoje lig šiol nėra jokių teistumų, pripažįsta savo kaltę, atsakyta, kad jis duoda parodymus (anot jau minėto prokuratūros pranešimo po spaudos konferencijos, pripažįsta nustatytas faktines aplinkybes), tačiau bylos kaltinamajame akte tai neįvardijama kaip G. Filipavičiaus atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kadangi kaltinamajam yra pareikštas ieškinys, žiniasklaida klausė ir, ar yra areštuotas koks nors G. Filipavičiui priklausantis turtas. Atsakyta, kad tik transporto priemonė, nes abu garažai yra registruoti ne jo vardu.

Pamokos išmoktos?

Laikinasis Kauno apskrities policijos vadovas Darius Pliavga, atskleidęs, kad mažametės paieškoms buvo pasitelkta beveik visa Kauno policija, nuo žiniasklaidos klausimo, kas lėmė sėkmingą jų baigtį išsisuko, panašu, kad nenorėdamas atskleisti visų policijos darbo metodų. D. Pliavgos atsakyme buvo akcentuojama virš 30-ies liudytojų, suteikusių bent kažkokią informaciją, apklausa bei aplink Kauną esanti nematoma gija, kuria negali pasigirti joks kitas Lietuvos miestas, už ką reikėtų dėkoti Kauno miesto savivaldybei. Turėtas galvoje vaizdo kamerų tinklas.

Anot D. Pliavgos, identifikavus galimą įtariamąjį, visa kita tebuvo formalumas. Atskleista ir tai, kad net virš 60 kartų teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl galimybės taikyti prievartos priemones.

Tačiau ir D. Pliavga paneigė žiniasklaidos įtarimus dėl nebetikslių pernelyg didelių investicijų įsirengiant jau minėtame Technikos gatvės garaže, kuriame G. Filipavičius buvo aptiktas kartu su pagrobta mažamete, požeminį kalėjimą primenčią patalpą. „Jokių duomenų apie galimą tęstinę G. Filipavičiaus veiklą nėra“, – teigė laikinasi Kauno policijos vadovas.

D. Pliavga (kairėje) ir R. Bradūnas (dešinėje)/E. Ovčarenko/BNS nuotr.

Tačiau D. Pliavga atskleidė, kad po šios visą šalį sukrėtusios istorijos buvo inicijuoti kai kurių teisės aktų pakeitimai bei pasikeitė policijos darbo organizavimo tvarka.

Ir D. Pliavga, ir R. Bradūnas dėkojo ir visuomenei, ir žiniasklaidai už parodytą brandą šio įvykio kontekste.

Spaudos konferencija: