Kauno apygardos teismas penktadienį atmetė Kauno žydų religinės bendruomenės skundą dėl ją įžeidusio Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ieškinys išpuolių prieš Kauno sinagogą dalyviui buvo sumažintas daugiau kaip 15 kartų.

Grasina Strasbūru

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija (Albinas Antanaitis, Rimas Švirinas ir Svetlana Jurgaitienė), atmesdama Kauno žydų religinės bendruomenės skundą, konstatavo, kad šie išpuoliai neigiamo visuomenės požiūrio į šią bendruomenę nesuformavo ir jos autoritetui nepakenkė. Nepaisant to, kad šie išpuoliai sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio.

Be to, atsižvelgta ir į materialinę už juos nuteisto zarasiškio Jevgenijaus Pleganovo padėtį.

Atmesto skundo autorius, Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas, skelbiant šią nutartį, nedalyvavo. „Visai pamiršau“, – sakė jis portalui kauno.diena.lt.

O išgirdęs, kad jo skundas atmestas, pratrūko: „Mes skųsime toliau ir eisime iki Strasbūro, nes formuojama labai neigiama teisinė praktika. Po tokių jų sprendimų kiekvienas galės padaryti kažką mūsų bendruomenės nariui ir liks nenubaustas arba atsipirks simboline bausme“.

Įžeidė ir ankstesnis nuosprendis

Kaip jau rašyta, Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, kurio nuosprendį apskundė M.Bairakas, buvo nubaudęs iš Zarasų sentikių kilusį pardavėjos ir kūriko sūnų J.Pleganovą dešimties mėnesių laisvės apribojimu. Prokuroras prašė suvaržyti šio 29-erių metų dažytojo laisvę vieneriems metams, įpareigojant jį per metus papildomai neatlygintinai išdirbti 192 valandas sveikatos priežiūros ar globos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais bei nusenusiais asmenimis.

Tačiau R.Sipavičius vietoj to uždraudė J.Pleganovui per laisvės apribojimo terminą artintis prie žydų bendruomenės namų. Ir vietoj Kauno žydų religinės bendruomenės prašyto 15 350 eurų moralinio atlygio priteisė minimalią algą gaunančiam J.Pleganovui tik 1 tūkst. eurų, motyvuodamas, kad tai buvo ne smurtiniai nusikaltimai. Be to, iš pradžių išpuolis, kai prie Kauno sinagogos buvo padėta kiaulės galva, buvo įvertintas tik 3 tūkst. litų.

Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas M.Bairakas po tokio teisėjo R.Sipavičiaus sprendimo piktinosi, kad tai įmanoma tik Lietuvoje. Ir neslėpė, kad šis sprendimas dar kartą įžeidė jų bendruomenę.

Prisiėmė kaltę vienas

J.Pleganovas nuosprendžio neskundė. Stojęs prieš teismą, jis teigė: „Nemanau, kad  patirta tokio dydžio žala – nebuvo jokių grasinimų žudyti žydus. Šūkis vokiečių kalba reiškė tik tiek, kad jie eitų lauk. O ir nukirsta kiaulės galva nereiškė jokios užuominos apie susidorojimą.“

J.Pleganovas prisipažino pats padėjęs 2010-ųjų rugpjūčio 21-osios rytą prie Kauno žydų sinagogos kiaulės galvą, kurią „papuošė“ žandenomis ir skrybėle, kad ji taptų panaši į religingą žydą. Su draugu atsivežė ją troleibusu į nusikaltimo vietą – įsidėjęs į maišą.

„Viskas vyko mano iniciatyva. Draugo paprašiau tik padėti – kad pastovėtų gatvėje ir pasaugotų, ar niekas neateina“, – tikino teismą J.Pleganovas, neigdamas, kad žinojo, jog tądien žydams buvo ypatinga diena – šventinės Šabo pamaldos.

Jis tikino ir tai, kad niekas taip elgtis jo nepakurstė. Ir neigė dalyvavęs 2011-ųjų balandžio 20-osios naktį kabinant sinagogos kieme plakatą, cituojantį Adolfą Hitlerį, kurio tądien buvo gimtadienis, tais metais sutapęs su žydų Velykų antrąja diena. Tačiau apie pusę septynių ryto, grįždamas troleibusu iš naktinės pamainos, šį plakatą matęs. O ekspertai aptiko ant plakato ir jo DNR, nes jis vežęs audinį, vėliau tapusį plakatu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tačiau neva tikrai nežinojo, koks bus jų rengiamo plakato turinys.

Prokuroras blaškėsi

Prokuroras, Kauno apylinkės teismui siūlęs Kauno žydų religinės bendruomenės ieškinį sumažinti, Kauno apygardos teisme nagrinėjant pastarųjų skundą jau jį palaikė. Ir jam atrodė, kad iš J.Pleganovo turėtų būti priteistas didesnis moralinis atlygis šiai bendruomenei. 

Nukentėjusiųjų advokatė ir tada, ir Kauno apygardos teisme grindė ieškinio dydį po J.Pleganovo ir jo bendrininkų išpuolių bendruomenės nariams sugrįžusiais prisiminimais apie Kauno gete patirtus išgyvenimus bei jų baime lankytis sinagogoje – nežinant, ko dar laukti. Galiausiai – internete po šių išpuolių pasipylusia žydus įžeidusių komentarų gausa.