Nepasigailėta nei vieno

51-ų J.Kazlauskas nuteistas trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Per šį laiką jis įpareigotas atlyginti aukos dukterėčiai padarytą daugiau kaip 251 tūkst. eurų žalą ir dar beveik 29 tūkst. – su savo bendrininkais solidariai. Jeigu šio įpareigojimo neįvykdys, keliaus už grotų.

Be to, J.Kazlauskas įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos be bausmės vykdymą prižiūrėsiančios institucijos žinios.

Buvęs jo klapčiukas – 28-erių Karolis Šventoraitis nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Dar vienas klebono bendrininkas – aukos kaimynas iš Kauno rajono Poderiškių kaimo Julius Ulevičius –  dvejų metų laisvės atėmimu, bausmę atidedant tokiam pačiam laikui.

Abu pastarieji įpareigoti per 15 dienų įsidarbinti ir taip pat niekur neišvykti.

Mįslinga žūtis

"Kauno diena" rašė, kad J.Kazlauskas kaltintas kartu su K.Šventoraičiu ir jiems talkinusiu J.Ulevičiumi pasisavinęs pastarojo kaimyno Jono Mitkaus palikimą. Po motinos mirties milijonieriumi tapęs J.Mitkus buvo rastas negyvas ne per toliausiai Tabariškių klebonijos esančiame vandens telkinyje.

Tai atsitiko netrukus po to, kai velionio dukterėčia sužinojo, kad jos 67-erių dėdė, pasitikėjęs tuomečiu Tabariškių klebonu J.Kazlausku ir parašęs šiam įgaliojimą tvarkyti iš motinos paveldėtų apie 13 ha žemės ir apie 2,5 ha miško reikalus, galiausiai liko visiškai be nieko.

Moteris kreipėsi dėl įtariamos kunigo klastos į policiją ir pareigūnai dar spėjo J.Mitkų apklausti. Netrukus jis rastas negyvas su smurto žymėmis ant kaklo vandens telkinyje.

Altorių šešėlyje

Pasak teisme parodymus davusių liudytojų, šių įvykių metu klebonas J.Kazlauskas gyveno su 24-eriais metais už jį jaunesniu, tada dar nepilnamečiu K.Šventoraičiu.

Dalis bylon sugulusių sandėrių vyko tiesiog Tabariškių klebonijoje. Joje J.Kazlauskas gavo 100 tūkst. litų avansą už parduodamas J.Mitkaus žemes. Kur dingo didžioji jo dalis, neaišku. J.Mitkus šių pinigų nematė.

Iš daugiau kaip 924 tūkst. litų, kuriuos žemę nusipirkusi bendrovė pervedė į J.Kazlausko sąskaitą, pastarasis atidavė J.Mitkui tik 450 tūkst. Maža to, po kurio laiko dar įkalbėjo J.Mitkų pervesti į jo sąskaitą ir 450 tūkst. – neva taip bus saugiau. Galiausiai paskolino šiuos savo senam pažįstamam, besiverčiančiam statybų verslu.

Kalbos ir realybė

Kai verslininkas panoro dalį skolos grąžinti, J.Kazlauskas liepė jam pervesti tuos 100 tūkst. litų į K.Šventoraičio sąskaitą. Skolininkui buvo pateiktas ir neva tai palaiminantis J.Mitkaus raštelis su jo parašu. Ekspertai konstatavo, kad šis – suklastotas.

Anot suklaidinto verslininko, dalį likusios skolos jis per kelis kartus grąžino jau pačiam J.Kazlauskui, tačiau J.Mitkus šių pinigų taip pat neatgavo. O už likusią skolos dalį klebonas savo vardu įsigijo verslininko statytą trijų aukštų kotedžą Fredoje.

J.Kazlauskas teisme tikino, kad, investuodamas į šį namą, esą galvojo apie orią J.Mitkaus senatvę, jiems ten apsigyvenus ir jam globojant turtingą paveldėtoją iki pat šio mirties. Rūpinimasis J.Mitkumi (vežiojimas į kavines, apipirkimas drabužių parduotuvėse, buities sąlygų gerinimas) esą jam kainavo apie 100 tūkst. litų. Nors, anot liudytojų, turtingas paveldėtojas gyveno vargingame savo namelyje kiauru stogu.

Buvo išteisinti

Nepripažino jam inkriminuojamo dalyvavimo, pasisavinant į jo sąskaitą, suklastojus J.Mitkaus parašą, pervestus pinigus ir K.Šventoraitis. Šis tikino teismą, kad tai buvo J.Mitkaus padėka jam už gerus darbus.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, pernai lapkritį išteisindamas kleboną ir jo bendrininkus, konstatavo, kad bet kokios abejonės turi būti sprendžiamos kaltinamųjų naudai. Esą J.Kazlauskas buvo parapijos klebonas, turintis puikią reputaciją. O J.Mitkaus duoti parodymai yra nenuoseklūs. Be to, jam įtakos galėjo daryti dukterėčia. Šios parodymai taip pat kelia abejonių, nes ji šioje byloje – suinteresuotas asmuo.

Prokurorė nepasidavė

Kauno apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjo, nes prokurorė Rita Poškienė jį apskundė. Ir triumfavo, nes Kauno apygardos teismas vakar pripažino kleboną ir jo bendrininkus kaltais.

Pasiteiravus nuteistųjų, ar jie dar bandys šį nuosprendį skųsti Aukščiausiajam Teismui, atsakymai buvo skirtingi. "Bus matyti", – teigė J.Kazlauskas. "Nežinau", – traukiojo pečiais J.Ulevičius. "Būtinai!" – pareiškė K.Šventoraitis.

Laukė nuosprendžio įsiteisėjimo

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J.Kazlausko, kaip kunigo, pareigos  nebuvo suspenduotos, nors jis neturėjo jokių oficialių pareigų ir parapijos. Taip "Kauno dienai" teigė Vilkaviškio vyskupijos, kurioje jis dirbo klebonu, kancleris Linas Baltrušaitis, akcentuodamas, kad toks sprendimas buvo priimtas bendru vyskupo ir J.Kazlausko sutarimu.

Tačiau J.Kazlauskui nebuvo uždrausta aukoti šv.Mišias. Anot kai kurių dienraščio kalbintų kunigų, kartkartėmis jis tai darė reabilitacijos centre prasikaltusiems kunigams ar žmonėms, turintiems įvairių problemų.

Anot L.Baltrušaičio, J.Kazlauskas įpareigotas pranešti jiems teismo sprendimą. Tačiau, tik šiam įsiteisėjus, vyskupas spręs tolesnį jo likimą.