Linkęs pats dėtis auka

Rugpjūčio 22-osios išpuoliu, per kurį buvo nužudyti du, patikslintais duomenimis, visuomeninės paskirties Kauno pastatus renovavę Ukrainos piliečiai bei pasikėsinta į dar dviejų gyvybes, įtariamas jų tautietis Oleksandras Tsariučenka, anot teisėsaugininkų, nei dėl to gailisi, nei linkęs padėti atskleisti tiesą.

Ši egocentriška asmenybė labiau linkusi pati dėtis auka. 42-ejų O.Tsariučenkai skirta stacionarinė psichiatrinė ekspertizė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniame skyriuje. Prieš tai jis buvo patekęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, įtarus jam atvirą labiausiai paplitusios infekcinės ligos formą. Tačiau vėliau buvo grąžintas į Tardymo izoliatorių, kas leidžia daryti prielaidą, kad greičiausiai įtarimai nepasitvirtino.

Nors O.Tsariučenka jau apklaustas ne kartą ir ikiteisminio tyrimo teisėjo bei davė parodymus nusikaltimo vietoje, teisėsaugininkai dar tebeieško atsakymo, kas pažadino jame žvėrį. Atvežtas po sulaikymo į Kauno apylinkės teismą, kuris patenkino prokuroro prašymą suimti jį maksimaliam trijų mėnesių terminui, O.Tsariučenka teigė, kad „nežino, kaip čia viskas išėjo“. Tačiau vėliau ėmė pasakoti esą buvęs priverstas gintis, nes jam pačiam buvo iškilusi grėsmė.

Teisėsaugininkams jau pavyko atkurti, kad pirmąja O.Tsariučenkos auka tapo jo 33-ejų metų tautietis, kuris iš pradžių taip pat buvo įvardintas įtariamuoju. Tačiau, rugpjūčio 23-iosios vidurdienį buvo aptiktas nebegyvas ne per toliausiai devyniaaukščio, kuriame O.Tsariučenka įtariamas pasikėsinęs į dar trijų savo tautiečių gyvybes, esančioje uždengtoje vaikų smėlio dėžėje. Jo kūne aptikta tokių pačių durtinių-pjautinių žaizdų. Anot O.Tsariučenkos, nors jie turėjo draugiškus santykius, šis tautietis taip pat jam ėmė kelti grėsmę, kai jiedu ant jau minėtos smėlio dėžės tą vakarą pjaustė obuolius. Yra pagrindo įtarti, kad šie galėjo būti užkanda vartojant alkoholį. Tačiau tyrimo, ar šis nužudytasis įvykio metu buvo neblaivus, rezultatų dar nėra.

Taikiniu buvo broliai?

Tačiau yra duomenų, kad prieš nužudymą smėlio dėžėje aptiktas Ukrainos pilietis ėjo į netoliese esančią „Maximą“ – pakeisti prieš tai čia įsigytą aparatėlį savadarbėms cigaretėms sukti.

Manoma, kad jam išėjus iš buto, kuriame liko dar trys miegoti jau besirengiantys jo tautiečiai iš Chersono, šio durys liko neužrakintos. Tokiu būdu į jį ir pateko O.Tsariučenka, kaip įtariama, jau turėjęs išankstinių planų surengti ten skerdynes. Jo taikiniu buvo 29-erių ir 24-erių metų broliai, kuriems jis jau buvo grasinęs: „Jūs dar pamatysite!“

Aiškėja, kad tai buvo užsitęsusio konflikto pasekmė. Būdamas vyriausias amžiumi ūmaus būdo O.Tsariučenka buvo pasiskyręs save tautiečių brigadininku, tačiau pastarieji nebuvo linkę to pripažinti. Kaip teigė po jo išpuolio surengtoje spaudos konferencijoje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Darius Žukauskas, įtampa tarp ukrainiečių tvyrojo visos jų komandiruotės Lietuvoje, prasidėjusios rugpjūčio 1-ąją ir trukusios kelias savaites, metu. Ir iš pradžių O.Tsariučenka gyveno kartu su savo tautiečiais tame pačiame laikinai juos įdarbinusios statybų bendrovės išnuomotame bute jau minėtame Birželio 23-iosios gatvės 6-ąjį numerį turinčiame devyniaaukštyje. Tačiau vėliau, tų pačių savo tautiečių pageidavimu, buvo iškeltas gyventi kitur.

Likę gyvi jo tautiečiai vėliau pareigūnams pasakojo, kad vyresnysis iš brolių buvo užkluptas peilį nusitvėrusio O.Tsariučenkos miegantis. Jis buvo nužudytas lovoje. Jaunesnysis velionio brolis tuo metu buvo nuėjęs į tualetą. Ir, grįžtant iš jo išgirdęs kažkokius įtartinus garsus, pagalvojęs, kad tai greičiausiai neblaivus griuvinėja į „Maximą“ ėjęs jo tautietis. Tačiau netrukus prie jo prišoko peiliu ginkluotas O.Tsariučenka. Ir jiedu susigrūmė. Jaunesnysis iš brolių šios nelygios dvikovos metu patyrė ne vieną sužalojimą. Jam konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Aukų galėjo būti daugiau

Jauniausias iš korida virtusiame bute buvusių Ukrainos piliečių – 20-metis tuo metu snūduriavo kitame kambaryje, užsidėjęs ausines. Tačiau ir jis atkreipė dėmesį į keistus garsus už durų. Ir išniręs iš savo kambario, tapo vykstančių grumtynių liudytojų. Atsitokėjęs nuo patirto šoko, jis gelbėjosi iš šių spąstų šuoliu iš trečiojo aukšto.

Jeigu O.Tsariučenka bus pripažintas pakaltinamu, jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

O.Tsariučenkai pareikšti įtarimai ketinimu nužudyti ir kitus du savo tautiečius, nes ugniagesiai gelbėtojai, tąnakt iškviesti į minėtą Birželio 23-iosios gatvės devyniaaukštį, konstatavo, kad vienas jo trečiojo aukšto butas buvo padegtas. Jie teigė aptikę net du gaisro židinius: viename iš kambarių degė lova ir linoleumas bei šio kambario durys į koridorių. O.Tsariučenkai pareikštas įtarimas, sukėlus šį gaisrą, padegant paklodę.

Kaip jau rašyta, jeigu šis gaisras būtų kilęs vėliau, jo aukomis galėjo tapti ir daugiabučio gyventojai, kurių dauguma per pačią įvykių kulminaciją, laimei, dar nemiegojo. Apie šį gaisrą buvo pranešta 22.45 val.

Nors O.Tsariučenka bando tikinti esą turėjęs gintis nuo jį puolusių tautiečių, jį sulaikius jokių to įrodymų neaptikta. Kaip jau rašyta, jis buvo sulaikytas tik rugpjūčio 23-iosios vakare, kai visą dieną šlaistęsis po Kauną, pateko į policijos spąstus Kauno marių pusiasalyje ties Pažaislio vienuolynu.

Nuo jo nukentėję tautiečiai kaip įmanydami greičiau skubėjo grįžti į tėvynę. Išvykdami jie pareiškė, kad jokių ieškinių O.Tsariučenkai nereikš. Tiesiog nebenori daugiau čia grįžti, o, be to, ką iš jo paimsi?

Pagal Lietuvos įstatymus, atlyginama nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų tik, jeigu jie – Lietuvos piliečiai. Dar į šią kompensaciją gali pretenduoti turintieji Europos Sąjungai priklausančios valstybės pilietybę, tačiau ne trečiųjų šalių piliečiai.

Jeigu O.Tsariučenka bus pripažintas pakaltinamu, jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.