Kauno apylinkės teismas išnagrinėjo A.Krutkio administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 4 dalį: "Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų."

Teismas pripažino A.Krutkį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK (346 str. 4 d.), ir skyrė minimalią 150 eurų baudą bei priteisė atlyginti I.Gribojedovai už administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą – kompensuoti Meilės Debesėlio gydymo išlaidas.

Tad teisi viena žinoma kinologė, sakydama, kad labiau reikia bijoti ne šunų, o neteisingai juos auklėjančių žmonių.

Pasak moralinę ir materialinę žalą patyrusios I.Gribojedovos, jai ne tiek svarbu materialinis atlygis – tai negrąžins šuneliui regėjimo, – kiek tai, kad A.Krutkis nebevedžiotų savo neteisingai auklėto šuns (australų aviganiai yra itin taikaus būdo šunys ir tik nuo jų šeimininkų priklauso keturkojo augintinio elgesio pokyčiai) be antsnukio, tokiu būdu keldamas pavojų aplinkiniams. Nukentėjusio šunelio savininkė apgailestavo, kad teisme tai nebuvo aiškiai nurodyta, nors netiesiogiai pažymėta teismo priimtame nutarime, vardijant K.Krutkio padarytus pažeidimus. Pavyzdžiui, vienas jų pažeidžia Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių antro skyriaus 12 punktą, kuriame sakoma: "Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala." Panašiai rašoma ir LR Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Santakos parke įvykęs incidentas ir jo eiga parodė, kiek dar daug nemeilės kasdienėje mūsų aplinkoje, kiek daug melo, nenoro atsiprašyti už savo nederamą elgesį, prisipažinti kaltu. Tad teisi viena žinoma kinologė, sakydama, kad labiau reikia bijoti ne šunų, o neteisingai juos auklėjančių žmonių. Bėda ta, kad pastaruosius atpažįstame tik įvykus didelei nelaimei, kokią patyrė, pavyzdžiui, mažasis japonų chinas, vardu Meilės Debesėlis.

P.S. Kai rašinys jau buvo baigtas, skaitytojai pranešė, kad australų aviganiui demonstratyviai leidžiama lakstyti Santakos parke be pavadėlio ir, žinoma, be antsnukio. Mieli skaitytojai, fotografuokite ir skambinkite ne į redakciją, o policijai. Antraip jūsų augintinis gali sulaukti ir didesnės nei Meilės Debesėlis bėdos.