Vos apvertė liežuvį

Daugiau kaip šešerius metus Muitinės kriminalinėje tarnyboje, o prieš tai dvigubai ilgiau policijoje dirbęs K.Norkus kaltinamas neteisėtu revolverio, kuriam būtinas leidimas, ir jam skirtų šovinių laikymu. Šis ginklas aptiktas pernai spalį jo namų Užliedžių seniūnijos Vijūkų kaime miegamajame už lovos.

Policiją 35-erių K.Norkus, tuo metu dirbęs Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus vyriausiuoju tyrėju, tada išsikvietė pats. Kaip jau rašyta, tą spalio 19-osios rytą, po 5 val., jis, vos apversdamas liežuvį, Bendrojo pagalbos centro telefonu pranešė, kad buvo apiplėštas. K.Norkus teigė, esą kieme, skaldant malkas, jį užpuolė keturi asmenys, trys iš kurių buvo su kaukėmis. Atsitempė jį jėga į namus, čia prieš jį smurtavo, visą naktį vertė gerti degtinę, galiausiai pagrobė keliolika tūkstančių eurų.

Nors skambinusysis buvo akivaizdžiai girtas, į įvykio vietą pasiųstos gausios Kauno policijos pajėgas, kurios užtruko K.Norkaus namuose apie penkias valandas.

Mįslė jau įminta?

Du iš tuomečių K.Norkaus, už poros mėnesių paties prašymu palikusio tarnybą muitinėje, svečių teisme davė parodymus kaip liudytojai.

Šie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai pasakojo, kad į neteisėtai laikyto ginklo radimo vietą akivaizdžiai apsvaigęs K.Norkus juos atvedė pats – rodydamas, kur miegamajame slėpė pagrobtus eurus.

Akyliems kolegoms iš policijos pastebėjus čia pat už lovos gulintį revolverį, miegamojo šeimininkas iš pradžių pasakė, kad tai jo ginklas. O pasiteiravus, ar turi jam leidimą, prisipažino, kad neturi ir šio.

Vėliau jis ėmė teigti, esą šį ginklą jam specialiai pakišo įsibrovėliai. Galiausiai šis mįslingas revolveris dingo. Gal tai tik sutapimas, tačiau beveik tuo pačiu metu, kai įvykio vietoje pasirodė tuometė K.Norkaus draugė. Vėliau dingusį ginklą pavyko rasti K.Norkaus namo kieme.

Asmenys, apiplėšę buvusį muitininką, nerasti iki šiol. Nors, "Kauno dienos" žiniomis, teisėsaugininkai jau beveik išsiaiškino, kas tada galėjo išvartyti K.Norkaus namuose baldus, sudaužyti židinio stiklą ir suskaldyti žurnalinio staliuko stalviršį. Užfiksuotas ir K.Norkaus pokalbis telefonu su į apklausą policijoje kviečiama jau minėta jo buvusia drauge, kuriame jis užsimena, kad ši neprabiltų apie kažkokias muštynes.

"Aš ir šiandien nežinau, kas tada įvyko. Nors kelis kartus to klausiau – atsakymo negavau", – teigė teisme liudijusi minėta blondinė, tikindama, kad jiedu su K.Norkumi – jau ne pora.

Priešų netrūko

Nepripažįsta savo kaltės dėl neteisėto ginklo laikymo ir pats K.Norkus, atvykęs į teismą su kostiumu ir portfeliuku.

Jis ir teisme įrodinėjo, esą nukentėjo tada nuo Muitinės kriminalinei tarnybai gerai žinomų asmenų. Buvo su jais susidūręs gaudydamas kontrabandininkus, už ką per tuos šešerius tarnybos muitinėje metus buvo porą kartų premijuotas ir gavęs dvi padėkas. Tačiau tapo blogiausiu darbuotoju, kai 2015 m. išdrįso vienam iš tuomečių savo viršininkų, dabar vadovaujančiam kitai tarnybai, pranešti, kad jo pavaduotojas – korumpuotas.

Aš ir dabar vežiojuosi automobilyje dujų balionėlį ir kirvį, nes iki šiol jaučiu grėsmę savo sveikatai bei gyvybei.

Esą ši jo drąsa baigėsi taip pat, kaip ir trys jo bandymai gauti tarnybinį ginklą. Galiausiai jam buvo atsakyta, kad muitinė neturi tam piniginių lėšų. Esą todėl jis ir ieškojo kitų būdų, kaip apsiginkluoti. Be to, įsigijo į teisiamųjų suolą jį pasodinusį revolverį, kai gyveno vienoje prasčiausių pagal kriminogeninę padėtį Vilniaus vietų – Žemuosiuose Paneriuose.

Esą tada ginklų parduotuvėje priešais Vilniaus vyriausiąjį policijos komisariatą jis sutikęs asmenį, kuris atnešė čia jam nebereikalingą revolverį. Ir jis, pardavėjui patvirtinus, kad tokiam ginklui leidimo nereikia, šį iš to asmens nusipirkęs. Tačiau taip niekada juo ir nepasinaudojęs.

Galiausiai per dar vieną savo savo kraustymąsi supakavo šį ginklą su kitais daiktais ir net pamiršo, kad jį turi. Nors po kurio laiko buvo priimtas naujas įstatymas, kad tokius ginklus jau būtina užregistruoti ir juos laikyti galima tik turint policijos leidimą.

Grandininė reakcija

Anot šiuo metu Darbo biržoje registruoto K.Norkaus, kurio emocingą kalbą teisme teko tramdyti ne tik jo advokatui, bet ir teisėjui, jis vėl radęs 2010-aisiais įsigytą revolverį tik 2016-ųjų rudenį, kai ėmė kurtis Vijūkuose.

Tai įvyko vos porą dienų prieš užpuolimą. Tačiau beveik po mėnesio, kai jo duris naktį jau buvo spardę ir reikalavę šias atidaryti kažkokie taip pat policijos iki šiol nerasti asmenys.

Kaip tikino K.Norkus, buvusi jo vadovybė trukdė jam tvarkytis ir ginklo įteisinimo reikalus, neišleisdama jo nei pusvalandžiui iš darbo. O leidimus ginklui išduodančio policijos Licencijavimo skyriaus ir jo darbo valandos sutapo. Dėl to jam net teko prašytis nemokamų atostogų. Tačiau per jas spėjo tik parašyti prašymą ir turėjo dvi savaites laukti atsakymo į jį bei priimti policijos apylinkės inspektorių, tikrinusį, ar jo namuose – tinkamos sąlygos ginklui laikyti.

Kitame teismo posėdyje, kuris įvyks tik po beveik poros mėnesių, liudys kiti po K.Norkaus skambučio apie apiplėšimą jo namuose lankęsi policijos pareigūnai. Teisiamojo advokatas Artūras Bauža prašė, kad teismas išsireikalautų ir tą esą policijoje įstrigusią bylą, nuo kurios viskas prasidėjo. Tačiau bylą nagrinėjantis pats Kauno apylinkės teismo pirmininkas Darius Kantaravičius šį prašymą atmetė – esą netikslinga teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo duomenis. Tačiau patenkino A.Baužos prašymus kviesti į teismą apklausai buvusį jo ginamojo, šiam dirbant Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje, viršininką ir išreikalauti iš šios tarnybos, K.Norkaus teigimu, jo rašytus prašymus dėl tarnybinio ginklo suteikimo bei atsakymus į juos.

"Aš ir dabar vežiojuosi automobilyje dujų balionėlį ir kirvį, nes iki šiol jaučiu grėsmę savo sveikatai bei gyvybei", – teigė teisme K.Norkus ir prisipažino, kad pernai rudenį policijai kratant jo namus paslapčia gėrė raminamuosius vaistus.