Įkalinimo alternatyva

Probacija – santykinė paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo alternatyva, taikant nusikalstamas veikas padariusiems asmenims jų integracijos į visuomenę poreikius atitinkančias, racionalias ir humaniškas socialinio, edukacinio, teisinio poveikio priemones.

"Mano nuomone, už nusikalstamas veikas glostyti nereikia. Tačiau, be optimalios bausmės už nusikalstamą veiką, žmogus turi gauti ir tam tikrą pagalbą. Tai gali būti psichologo konsultacijos, įvairių įgūdžių ugdymas, švietimas, informavimas, psichologinės grupės, streso įveikimo mokymai ir kt. Nusisukti nuo nusikaltusiojo nereikėtų, nes, stumdami tokius žmones į atskirtį, situacijos visuomenėje nepagerinsime", – kalbėjo Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė Dovilė Bubnienė.

Anot jos, pirma, nusikaltusiajam svarbu prisiimti atsakomybę už nusikalstamą veiką, antra, nuoširdžiai norėti nekartoti netinkamo elgesio, nenusižengti visuomenėje priimtoms normoms, trečia, išdrįsti ieškoti, kas gali padėti keistis, ir pačiam norėti augti kaip asmenybei.

Savanoriškai prisiimti atsakomybę ir bandyti keistis nori toli gražu nedaug nusikaltusiųjų arba esančiųjų netoli tos ribos, tačiau juos tam pastūmėja tam tikros institucijos ir specialistai.

"Paskyrus probaciją (ar kitą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, ar baudžiamojo poveikio arba auklėjamojo poveikio priemonę) asmeniui nustatomos tam tikros sąlygos ir jis (kol vykdo jam paskirtas sąlygas) išvengia laisvės atėmimo bausmės, nenutrūksta jo socialiniai ryšiai, prižiūrimasis turi galimybę dirbti ir prisidėti prie savo šeimos išlaikymo, nepraranda turėtų socialinių įgūdžių", – pasakojo Kauno apygardos probacijos tarnybos direktorius Saulius Rajunčius.

Anot jo, prižiūrimi asmenys paprastai stengiasi pateisinti jiems suteiktą galimybę išvengti įkalinimo ir vykdo jiems paskirtas sąlygas. "Kartu sprendžiamos įkalinimo vietų perpildymo problemos. Manytina, kad galimybė atlikti bausmę (ar probaciją) neizoliuojant asmens nuo visuomenės (jei tikrai nėra tokios būtinybės), neatimant galimybės dirbti ir turėti pragyvenimo šaltinį (o ne tikėtis valstybės išlaikymo), bendrauti su savo šeimos nariais ar artimaisiais, neprarandant turimų socialinių ryšių ir įgūdžių, turi didelės reikšmės nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, kurie tokiu būdu gali keistis, mokytis spęsti savo problemas visuomenei priimtinais būdais", – apie probacijos naudą kalbėjo S.Rajunčius.

Pašnekovo turimais duomenimis, per metus ne daugiau kaip 5 proc. iš visų probacijos prižiūrimų teistų asmenų padaro naujas nusikalstamas veikas, tad galima teigti, kad probacijos taikomos priemonės yra efektyvios.

Socialinė ir psichologinė pagalba

Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyrius prižiūri 211 teistų asmenų (iš jų 18 moterų), kurie gyvena Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Jauniausiam – 15 metų, vyriausiam – 63-eji.

"Kauno rajono savivaldybė išsiskiria iš kitų, nes ši savivaldybė reikšmingai prisideda prie probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų pakartotinių nusikalstamų veikų prevencijos", – sakė S.Rajunčius.

Dar 2014 m. buvo pasirašyta daugiašalė bendradarbiavimo sutartis dėl darbo su smurtautojais sisteminio modelio kūrimo, kuri vykdoma iki šiol. Viena iš šalių yra Kauno rajono savivaldybė. Vykdant šios sutarties sąlygas ypatingas dėmesys skiriamas smurtinio pobūdžio artimoje aplinkoje nusikalstamas veikas padariusiems asmenims. Kartu su Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno rajono socialinių paslaugų centro ir kitomis sutartį pasirašiusiomis šalimis vykstama į smurtautojų gyvenamąsias vietas, domimasi jų elgesiu priežiūros metu, bendraujama su kartu gyvenančiais šeimos nariais, stebima, ar nepažeidžiamos kartu gyvenančių nepilnamečių teisės. Esant reikalui, taikomos poveikio priemonės, sprendžiami socialinės pagalbos teikimo klausimai.

Pernai su Kauno rajono savivaldybe buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl viešųjų darbų bausmės ir neatlygintinų darbų atlikimo galimybės.

"Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantys asmenys gali jiems paskirtą viešųjų darbų bausmę atlikti savo gyvenamosios vietos seniūnijoje. Taip sudaroma galimybė atlikti bausmę savo bendruomenėje, iš dalies kompensuojant nusikalstama veika padarytą žalą savo gyvenamosios vietos bendruomenei, atsižvelgiama į prižiūrimojo socialinę (finansinę) padėtį, jis turi galimybę atlikti bausmę nepatirdamas didelių finansinių išlaidų, jei bausmę tektų atlikti toli nuo savo gyvenamosios vietos", – aiškino S.Rajunčius.

Jis pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybės atstovai noriai bendradarbiauja ir efektyviai padeda spręsti prižiūrimųjų problemas.

Atsiranda motyvacija keistis

Šios Kauno rajono savivaldybės ir įvairių specialistų pastangos pasiteisina su kaupu. Tą gali patvirtinti savo akimis teigiamus probuojamų asmenų elgesio ir pasaulėžiūros pokyčius matančios Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė psichologė D.Bubnienė ir Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė.

Per dešimt šių metų mėnesių į Vyrų krizių centrą iš viso kreipėsi apie pusantro šimto klientų, didžioji dalis – vyrai, tačiau taip pat ir jų žmonos, draugės ar tėvai.

"Besikreipiantieji dažniausiai yra kauniečiai, tačiau kiekvienais metais kreipiasi iki 30 ir Kauno rajono gyventojų. Kasmet sulaukiame klientų ir iš kitų Lietuvos miestų, pavyzdžiui, šiemet atvažiuodavo iš Jurbarko, Šakių, Kėdainių", – pasakojo D.Bubnienė.

(Nuotraukoje – D. Bubnienė)

Nemaža dalis besikreipiančiųjų į centrą pagalbos tai daro įpareigoti probacijos tarnybos. Anot D.Bubnienės, smurtavę artimoje aplinkoje vyrai sudaro nuo trečdalio iki pusės visų besikreipiančiųjų. Šiais metais tokių klientų turėjome apie 70 ir didžiąją dalį jų pas mus nukreipė probacijos tarnyba", – sakė direktorė.

Ji pasakojo, kad bendradarbiavimas su probacijos tarnyba vyksta nebe pirmus metus. "Šiais metais dirbame jau su šeštąja elgesio keitimo programos grupe. Kiekvieną grupę baigia nuo septynių iki dešimties asmenų. Dar keletas žmonių lankė individualius programos užsiėmimus", – kalbėjo D.Bubnienė.

Savo noru besikreipiančiųjų yra labai nedaug. Ji skaičiavo, kad šiemet vyrų, suvokiančių, kad jų reakcijos ir elgesys bendraujant yra netinkami, gali baigtis nepageidaujamai ir dėl to besikreipusiųjų psichologo pagalbos buvo vos septyni.

"Visiems kitiems artimoje aplinkoje smurtavusiems vyrams teismas buvo skyręs baudžiamojo poveikio priemonę, kurią jie privalo atlikti. Šie asmenys iš pradžių dažniausiai nejaučia jokio noro dalyvauti programoje, nes laiko ją prievartine. Tik vėliau, jau dalyvaujant programoje, atsiranda suvokimas ir vidinė motyvacija keistis", – apibendrino D.Bubnienė.

Sėkmės istorijos

Paprašyta įvardyti vieną ar kelias sėkmės istorijas, D.Bubnienė prisiminė jauną vyrą, kuris pagalbos grupę centre lankė prieš porą metų.

"Jis augo alkoholikų šeimoje, gyveno Kauno rajone. Sulaukęs 25 metų, dar niekur oficialiai nedirbo, su sugyventine gyveno pas jo alkoholikus tėvus, dabar jau gėrė ir pats, ir jo sugyventinė", – pradinę situaciją apibūdino prichologė.

Programos metu analizuojama vaikystės patirtis, susiformavusios vertybės ir nuostatos, aiškinamasi, kaip jos veikia gyvenimą.

"Minėtas jaunas vyras turėjo svajonę – gauti vairuotojo pažymėjimą ir nusipirkti automobilį. Svajonė ilgai neišsipildė. Svarstėme, kodėl, skaičiavome, kiek tam reikėtų lėšų. Skaičiavome ir kiek lėšų per mėnesį jis su drauge išleidžia rūkalams ir alkoholiui. Kokia buvo mano ir kolegos Romo nuostaba, kai po tam tikro laiko teko kalbėti su tuo jaunu žmogumi ir sužinoti, kad jis metė rūkyti ir vartoti alkoholį, gavo vairuotojo pažymėjimą ir įsigijo automobilį. O juk jam lankant grupę net ir mums atrodė, kad tai taip ir liks utopija. Kokie dideli pasikeitimai įvyko žmogaus vertybių sistemoje!" – džiaugėsi D.Bubnienė.

Sėkme ji vadina ir tai, kad kai kurie vyrai po grupės užsiėmimų jau patys nori pratęsti susitikimus su psichologu, o į juos neretai ateina su antrąja puse.

Lankosi net aštuoniasdešimtmečiai

Šiais metais jauniausias psichologo pagalbos centre ieškojęs programos dalyvis buvo daugiau kaip dvidešimties, vyriausias – daugiau kaip šešiasdešimties. Per visus D.Bubnienės darbo su smurtavusiais asmenimis metus pasitaikė programos dalyvis,  atšventęs savo aštuoniasdešimtmetį.

"Vyresnis amžius kartais, bet ne visada, gali būti kliūtis pasikeitimams, nes vyresnio žmogaus mąstymas labiau rigidiškas, o įpročiai ir nuostatos jau sunkiai keičiami. Kiekvienu atveju turime įvertinti, ar tikslingas tokio asmens dalyvavimas programoje kartu su kitais dalyviais, ar tai netrukdys kitiems dirbti", – atkreipė dėmesį D.Bubnienė.

Vyresnis amžius kartais, bet ne visada, gali būti kliūtis pasikeitimams, nes vyresnio žmogaus mąstymas labiau rigidiškas, o įpročiai ir nuostatos jau sunkiai keičiami.

Po didinamuoju stiklu

J.Dabašinskienė pasakojo, kad anksčiau smurtautojų šeimos, nepilnamečiai, patekę į rizikos nusikalsti sąrašą, būdavo stebimi epizodiškai. Jau keleri metai, kaip tai daroma nuolat.

"2014 m. pasirašius sutartį atsirado nuolatinis bendradarbiavimas tarp septynių institucijų ir organizacijų. Kuo daugiau institucijų ir organizacijų bendradarbiauja, tuo didesnis poveikis ir nauda stebimiems, prižiūrimiems asmenims ir visai visuomenei", – pastebėjo J.Dabašinskienė.

Kalbėdama apie smurtinio elgesį keitimo programas, ji minėjo, kad pati įsitikino, jog psichologai labai atsakingai žiūri į šias programas, nedaro jokių išimčių ir lengvatų.

Probacijos tarnyba, bendradarbiaudama su Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Kauno rajono socialinių paslaugų centru, nuolat lankosi nuteistųjų gyvenamosiose vietose.

Specialistai nuolat tikrina ir stebi, kaip probuojamieji vykdo įsipareigojimus lankytis pas psichologą, mokytis, gerai elgtis ir kt. Jie yra lyg po didinamuoju stiklu ir, tai žinodami, daug rečiau nuklysta.

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis pabrėžė, kad ypatingas dėmesys skiriamas smurtautojų šeimoms, kuriose yra nepilnamečių.

Iš viso su sutarties šalimis į tokias šeimas buvo išvykta 20 kartų. Visi prižiūrimi smurtines veikas padarę asmenys buvo lankomi jų gyvenamojoje vietoje. Apsilankyta pas juos per šiuos metus buvo apie 150 kartų.

J.Dabašinskienė pastebėjo, kad Garliavoje veikiantis krizių centras taip pat labai svarbus, nes čia gali prisiglausti moterys su vaikais, patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Šis centras Kauno rajono gyventojams suteikia saugumo.

"Labai svarbu, kad veikia visos priežiūros ir pagalbos grandys", – akcentavo J.Dabašinskienė. Vedėja minėjo, kad skyriaus iniciatyva plečiamos galimybės gauti psichologinę pagalbą.

"Pavyzdžiui, Vilkijoje pagalbą teikia Vaikų dienos centre dirbanti psichologė, jai talkina ir Garliavos PSPC Vilijos centro psichologė", – vardijo J.Dabašinskienė.

Siekiama, kad psichologo paslaugos atsirastų ir kitose Kauno rajono vietose, labiau nutolusiose nuo Kauno miesto, nes būtent jame ir yra įsikūrę rajono savivaldybės priešsmurtinės programos paslaugų teikėjai.

Šiuo metu Kauno rajone yra stebimi aštuoni nepilnamečiai.

Sisteminė stebėsena, konsultacijos, įpareigojimai duoda rezultatų. Socialinės rizikos šeimų šiemet yra 254, jose auga 495 vaikai. Prieš ketverius metus buvo 343, jose augo 700 vaikų.

Šienauja pakeles

Savivaldybės administracijos direktorius R.Pudževelis akcentavo, kad įkalinimo aplinka, deja, ne visada padeda pakeisti šių žmonių elgesį, o juos išlaikyti tenka visuomenei.

"Džiugu, kad naujų ikiteisminių tyrimų  asmenims, teistiems už smurtą artimoje aplinkoje, ir kuriems taikyta probacija, šiemet nepradėta", – į teigiamą probacijos poveikį atkreipė dėmesį R.Pudževelis.

(Nuotraukoje – R.Pudževelis)

Anot jo, kitas svarbus veiklos baras, be įvairios socialinės ir psichologinės pagalbos, yra viešieji darbai, kurie dažniausiai vyksta seniūnijose.

"Šiemet Kauno rajono seniūnijose visuomenei naudingą darbą dirbo 29 nuteistieji. Juos integruoti nėra paprasta, nes nuteistieji ne visada noriai paklūsta, dažnai dirba atsainiai. Gerų rezultatų pavyksta pasiekti tada, kai probuojamieji įdarbinami tose seniūnijose, kuriose gyveno. Tai psichologinis momentas: prasižengėliai nori gerai pasirodyti bendruomenės akyse", – kalbėjo R.Pudževelis.

Vilkijos miesto seniūnijos seniūno pareigas einantis Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas kalbėjo, kad probuojamiems asmenims skiriami elementarūs darbai: šienauti pakeles, kirsti krūmus ir pan.

Kartais jie ir kitaip pasitarnauja visuomenės labui. "Kartą reikėjo į ligoninę skubiai pavežti senolę, tad paklausėme probuojamo asmens, ar šis apsiimtų tai padaryti. Jis sutiko", – pasakojo A.Bačiūnas.

Anot jo, vieni probuojamieji dirba labai nuoširdžiai, kiti akivaizdžiai parodo, kad tokia visuomenei naudinga veikla jiems ne prie širdies, tačiau vis tiek atidirba.