Pasak prokuratūros, tyrimo metu nustatyta, kad šunys buvo laikomi per mažuose narvuose, dalis narvų buvo pastatyti vienas ant kito, jų grindyse grotelės, o dalyje narvų nėra gultų, taip pat pažeisti ir kiti veisėjams taikomi reikalavimai.

„Tačiau surinkus ir įvertinus visus gautus duomenis, atsižvelgus į gautas specialistų išvadas bei liudytojų parodymus, konstatuota, kad šiuo atveju nebuvo padaryta Baudžiamojo kodekso 310 str. 1 d. nurodyta nusikalstama veika, todėl tyrimas nutrauktas“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Prokuratūra BNS informavo, kad sprendimas nutraukti tyrimą priimtas prieš savaitę – spalio 19 dieną.

Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nustatoma fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Ikiteisminio tyrimo institucijos teigimu, ši atsakomybė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai gyvūnas žūsta ar būna suluošintas.

Tais atvejais, kai nustatoma, kad pažeisti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimai, tačiau gyvūnas dėl to nežūsta ir nebūna suluošintas, pažeidimus padaręs asmuo gali būti baudžiamas tik administracine tvarka.

Tyrimo metu surinktus duomenis prokurorai perdavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kurios pareigūnai turi spręsti dėl administracinės atsakomybės taikymo.

Ši tarnyba taip pat turėtų spręsti ir klausimus dėl tolimesnės gyvūnų  priežiūros, globos, paėmimo ar grąžinimo savininkei.

Pirmosiomis rugsėjo savaitėmis VMVT sulaukė kelių šimtų pranešimų apie gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimus, iš viso tuomet iš įvairių galimai nelegalių gyvūnų veisyklų šalyje paimti ir gyvūnų globos įstaigoms perduoti 142 šunys ir trys katės.